Bendradarbiaujant LR Švietimo ir mokslo ministerijos ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams, kovo mėnesio pabaigoje aprobuoti III profesinio išsilavinimo lygio policininko ir pasieniečio rengimo standartai.

Standartas  - policijos pareigūnų mokymo programos pagrindas

Pažvelkime iš arčiau į policijos pareigūnų rengimo standarto (toliau - Standartas) turinį. Ar jame bandoma užpildyti policijos pareigūnų mokyme egzistuojančias  spragas?. Standartas orientuotas į III profesinio išsilavinimo lygį ir yra pagrindas pirminės grandies policijos pareigūnų profesinio mokymo programai parengti. Pagal šį Standartą parengta mokymo programa skirta asmenims, turintiems ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka gavusiems siuntimą dalyvauti atrankoje į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. Asmenys sėkmingai baigę šio Standarto reglamentuojamą pirminės grandies policijos pareigūno mokymo programą, įgyja profesines kompetencijas savarankiškai atlikti asmeninės atsakomybės reikalaujantį darbą šiose veiklos srityse: visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; nusikalstamų veikų ir administraciniųteisės pažeidimų prevencija; administracinių teisės pažeidimų prevencija taip pat administracinių teisės pažeidimų atskleisdimas ir tyrimas bei nusikalstamų veikų požymių nustatymas. Darbas šiose veiklos srityse reikalauja kompetencijos užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei viešąjį saugumą, vykdyti teisės pažeidimų prevenciją ir teikti socialinę pagalbą. Taip pat gebėti kvalifikuoti administracinius teisės pažeidimus ir nustatyti nusikalstamų veikų požymius.

Didžioji programos dalis – praktinis mokymas

Baigę mokymą kursantai galės dirbti pirminės grandies policijos pareigūnais, galinčiais užimti C lygio pareigybes. Sėkmingą pirminės grandies pareigūno darbą lems tinkamas fizinis ir kovinis pasirengimas, žinios ir praktiniai įgūdžiai, nes mokymo programoje ne mažiau kaip 70%  bus skiriama praktiniam mokymui, teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonę turėjimas (kursantai, neturintys teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonės šią teisę turės įgyti savarankiškai iki kvalifikacinio egzamino laikymo), užsienio kalbų mokėjimas, kompiuterinis raštingumas, siekimas tobulinti profesinę veiklą bei policijos pareigūnui būtinos savybės: pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms, pagarba įstatymams ir valstybei, moralės normų ir socialinių vertybių suvokimas ir laikymasis, mokėjimas derinti priešingus interesus.

Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas

Teisė laikyti kvalifikacinį egzaminą suteikiama kursantui, gavusiam teigiamus įvertinimus iš visų mokymo programoje numatytų dalykų bei atliktų praktikų, stažuočių ir turinčiam teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, kuri mokymosi metu turės būti įgyta savarankiškai.

Profesines kompetencijas vertina ir profesinę kvalifikaciją suteikia kvalifikavimo komisija, kurią sudaro darbdavių (ne mažiau kaip pusė komisijos narių) ir mokymo įstaigos atstovai.

Rengiant teorines ir praktines kvalifikacinio egzamino užduotis dėmesys turi būti skirtas įvairioms policijos darbe iškylančioms sumodeliuotoms praktinėms situacijoms spręsti, užduotys turi apimti pagrindinių teisės šakų (administracinės teisės, administracinio proceso teisės, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės, baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso teisės ir kt.) ir pagrindinių policijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų turinį.

Visų dalykų mokymas baigiamas egzaminu arba įskaita. Egzaminų ar įskaitų užduotys turi būti sudaromos taip, kad būtų galima nustatyti, ar kursantas pasiekė dalyko mokymo tikslų, orientuojant žinių, gebėjimų ir įgūdžių patikrinimo procesą sumodeliuotoms praktinėms situacijoms spręsti. Visos Standarte minimos kompetencijos patikrinamos mokymo metu.

Pareigūnas - instrukcijų kratinys?

Vidaus reikalų ministerijos kvietimu standartų projektų aprobavimo posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LR ITĮPS) pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas. Jo teigimu: „šiuo metu vyrauja nuomonė, kad pvz. policininko parengimas neatitinka nei visuomenės, nei policijos vadovų, nei pačios tarnybos lūkesčių. Natūralu, kad policininko rengimas turi būti labiau orientuotas ir siejamas su užsakovu - Policijos departamentu“. Išanalizavęs policijos pareigūnų rengimo standartų projektą, LR ITĮPS pirmininko pavaduotojas iškėlė mintį, kad standarte pasigendama prielaidų, kurios užtikrintų kursanto baigusio studijas, savivoką. „Studentui šalia instrukcijų turėtų būti skiepijama pagarba policininko arba pasieniečio profesijai, žmones būtina orientuoti į visuomenės lūkesčius, ugdyti pagarba statusui, kurį jis įgyja bei socialinėms garantijoms. Visiškai nenormali situacija kai pvz dėl lėšų trūkumo įstaigos vadovai lengva ranka pamina vieną ar kitą garantiją, o pareigūnas tai priima kaip natūralų elgesį. Dažnu atveju pareigūnas nesuvokia savo teisių turinio ir prigimties, tokiu būdu jų reikšmė nuvertinama“. ITĮPS atstovas atkreipė posėdžio dalyvių dėmesį, kad netobulinant pareigūnų rengimo, šie gali palikti profesinio rengimo mokyklas išlikdami instrukcijų kratiniais, nesugebėsiančiais pateisinti visuomenės lūkesčių, todėl  pasiūlė Standarte įtvirtinti prielaidas toms disciplinoms atsirasti, kurios padėtų sukurti policijos pareigūno statuso ir socialinių garantijų suvokimą. Pavyzdžiui, pareigūnams įstatymas garantuoja trumpesnį tarnybos amžių pensijai gauti, nei kitiems tarnautojams, tačiau iš kur tai kildinama niekas negali dorai paaiškinti. Iš to kyla įvairios spekuliacijos, kad pareigūnas neva privilegijuotas įvairiomis garantijomis, nors realiai tos garantijos neveikia, jos tiesiog negerbiamos.

Kita opi problema, kurią V.Bakas iškėlė posėdyje – nėra galimybių vystytis policijos teisės, valstybės tarnybos teisės mokslo doktrinai. Šiuo metu tik epizodiškai gilinamasi į valstybės tarnybos teisę, atliekamos studijos itin menkos. Vienintelis teisės šaltinis tėra teismų praktika, kuri formuojama bylinėjantis. „Žinoma, čia tik mano nuomonė, pagrįsta kelerių metų praktine veikla atstovaujant pareigūnus tiek teismuose, tiek teisėkūros procese, tačiau esminių prieštaravimų šiai nuomonei nebuvo, priešingai –VRM viešojo saugumo departamento direktorius ir darbo grupės vadovas, prof. Alvydas Šakočius, Policijos departamento, VSAT atstovai, rodos, pritarė pasiūlymams. Sutarėme, kad  pasiūlymai bus įtraukti tikslinant Standarte įvardintus tikslus, Policijos departamento atstovai teigė atsižvelgsią į tai rengdami mokymo programas“- pareigūnai.lt pasakojo V. Bakas.

Standartas – žingsnis į ?

Kai Standartas bus patvirtintas Policijos departamento prie VRM Personalo valdybos Mokymo skyrius ketina glaudžiai bendradarbiauti su policijos pareigūnų rengimo mokyklomis ir padėti joms parengti išsamias mokymo programas. „Remdamiesi Prancūzijos patirtimi, sieksime, kad pareigūnų mokymas būtų paremtas daugiau praktiniais nei teoriniais mokymais. Šiuo metu Lietuvoje III profesinio išsilavinimo lygio policijos pareigūnai yra rengiami tik Klaipėdos policijos mokykloje. Anksčiau pareigūnus rengdavo ir Mykolo Romerio universitetas, tačiau ši mokymo įstaiga ruošė ne policijos pareigūnus, bet teisininkus. Nes jų dėstoma disciplina paremta teoriniu, o ne praktiniu mokymu. Todėl dabar šis universitetas neturi teisės rengti III profesinio lygio policijos pareigūno. Kitose ES šalyse nėra taip sureikšminamas aukštojo mokslo diplomas. Pavyzdžiui Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pareigūnai įgyja profesiją be diplomą ir tampa profesionalais, - teigia Rima Narkevičienė, Policijos departamento prie VRM Personalo valdybos Mokymo skyriaus viršininkė.  - Siekdami tobulinti policijos pareigūnų mokymo lygį susiduriame su keliomis opiomis problemomis – tai mokytojų – praktikų, kurie galėtų perteikti teorines žinias praktiškai, trūkumas ir skurdi mokymo bazės padėtis. Kadangi Standartas oreintuojamas į praktines žinias, tam reikia naujų sąlygų, inventoriaus, o tam reikia finansinių lėšų. Tikiuosi, kad laikui bėgant šios problemos išsispręs“, - tvirtina R.Narkevičienė. 

„Šiuo metu VRM ministro sudaryta darbo grupė koreguoja Standartą, vadovaudamasi Standarto aprobavimo posėdžio metu gautomis dalyvių pastabomis. Galutinis Standarto variantas turėtų būti po kelių savaičių“, - teigia Dangira Juknevičienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Profesinio mokymo metodikos centro specialistė. 

Oksana Pliškina