2010 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LRKT) priėmė sprendimą dėl pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo – 2009 m. gruodžio 3 d. nutarime išdėstyto prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo aktų nuostatas, susijusias su konstituciniais reikalavimais, kurių turi būti laikomasi dėl ekonomikos krizės valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai mažinant pensijas ir iš valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimus už darbą.

Pareigūnams ir valstybės tarnautojams šis LRKT sprendimas aktualus keletu aspektų:

Dar kartą pabrėžta, jog paskirtų bei mokamų pensijų, o taip pat pareigūnų ir valstybės tarnautojų (bei kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų), gaunamo darbo užmokesčio mažinimas galimas tik oficialiai konstatavus, jog valstybėje yra susiklosčiusi itin sunki netrumpalaikė ekonominė, finansinė padėtis.

Toks sumažinimas turi būti laikinas, t.y., kol valstybėje yra susidariusi atitinkama ypatinga situacija, kai dėl ekonomikos krizės negalima surinkti biudžeto lėšų, reikalingų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimams/asmenų pensijoms mokėti.

Toks mažinimas turi būti tolygus ir nediskriminacinis, t.y. visoms pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų) kategorijoms atlyginimai, taip pat asmenų (tarp jų ir valstybės tarnautojų) gaunamos pensijos turi būti mažinami išlaikant iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytas pensijų ir atlyginimų tos pačios kategorijos pensininkams/valstybės tarnautojams dydžių proporcijas.

Tai reiškia, kad negalimos situaclijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai esant sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai valstybėje būtų sumažinti taip, kad atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo arba tam tikrų grupių valstybės tarnautojų atlyginimai būtų sumažinti atsižvelgiant  ne į visą gaunamą darbo užmokestį, o tik į atskiras valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir pan.

Negalimas toks pareigūno, valstybės tarnautojo (kito darbuotojo) atlyginimo, taip pat asmenų gaunamų pensijų sumažinimas, kad nebebūtų užtikrinti jo minimalūs socialiai priimtini poreikiai, žmogaus orumą atitinkančios gyvenimo sąlygos. Pensija, kuri užtikrina tik  minimalius pensiją gaunančio asmens socialiai priimtinus poreikius, minimalias žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, apskritai negali būti mažinama.

Dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu ir senatvės arba invalidumo pensijas gaunantiems asmenims jų gaunama senatvės arba invalidumo pensija būtent dėl to negali būti mažinama didesniu mastu nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti atlyginimų dydžiai.

Nebelikus minėtos ypatingos situacijos, asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir mokama, jų praradimai, atsiradę dėl senatvės ar invalidumo pensijos sumažinimo, per protingą laikotarpį turi būti teisingai kompensuoti.

LRKT taip pat pabrėžė, jog laikinas atlyginimo už darbą/pensijų mažinimas jokiu būdu nereiškia, kad per ekonomikos krizę valstybė atleidžiama nuo pareigos ieškoti būdų užtikrinti lėšų, reikalingų tokio dydžio atlyginimams/pensijoms, kokie buvo iki jų sumažinimo, mokėti, sukaupimą. Priešingai – jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti (gauti) lėšas, būtinas iki atlyginimų/pensijų sumažinimo buvusio dydžio atlyginimams/pensijoms mokėti, teisinis reguliavimas, pagal kurį jie buvo sumažinti, turi būti panaikintas.

Svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą, privaloma iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokami sumažinti atlyginimai, pensijos.

Teisininkės Dovilės Mikučionytės komentaras: Pacituotu sprendimu LRKT įtvirtino aiškius valstybės tarnautojų, pareigūnų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) darbo užmokesčio bei asmenų pensijų mažinimo teisėtumo kriterijus, taip pat įtvirtino įstatymų leidėjo pareigą net esant sunkiai ekonominei bei finansinei padėčiai ieškoti būdų buvusiam šių išmokų dydžiui grąžinti. Tokiu būdu LRKT apribojo įstatymų leidėjo galimybes naudotis sunkia ekonomine bei finansine padėtimi šioms nurodytoms išmokoms savavališkai mažinti.

(Visas sprendimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje http://www.lrkt.lt/ (žr. Teisės aktai/Nutarimai, sprendimai irišvados).