Rugpjūčio 30-31 dienomis Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas ir Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Vladimir Banel viešėjo Rygoje (Latvija).  Latvijoje apsilankiusieji pareigūnų profesinių sąjungų vadovai susitiko su trijų pagrindinių  kaimyninėje valstybėje veikiančių pareigūnų profesinių sąjungų  - LABA, Jungtinės policijos pareigūnų profesinės sąjungos ir Vidaus reikalų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos – vadovais Agriu Sūna, Richardu Bunka, Armandu Augustansu. Taip pat mūsų šalies atstovai susitiko su buvusiu Latvijos vidaus reikalų ministru, buvusiu policijos generaliniu komisaru, kitais politikais.

Dviejų šalių pareigūnų profesinių sąjungų atstovai aptarė nūdienos aktualijas ir svarbiausias pareigūnų problemas bei ateities planus. Draugiškus ryšius su kolegomis iš Latvijos NPPSS  palaiko nuo 2004 metų. Tai ne pirmasis NPPSS vadovų vizitas į kaimyninę šalį.

Šįsyk vienas svarbiausių tikslų buvo susitikti ir susipažinti su visomis Latvijoje veikiančiomis pareigūnų profesinėmis sąjungomis, jų vadovais ir pasiūlyti konkrečias bendradarbiavimo priemones, pakelsiančias pareigūnų interesų gynimo kokybę abejose šalyse.

Idėja įkurti tarptautinę organizaciją

Susitikime su profesinių sąjungų atstovais, NPPSS vadovai pristatė mūsų profesinių sąjungų  veiklą, papasakojo apie pareigūnų kredito uniją, vykdytus socialinius projektus „Basas pareigūnas nesaugūs žmonės“, „Priversti tylėti“ ir kt. Tiek mūsų veiklos apimtys, tiek ir įgyvendinti socialiniai projektai sulaukė latvių susidomėjimo, tad planuotas 2 valandų susitikimas užsitęsė dukart tiek. Didelio dėmesio sulaukė praėjusių metų protesto akcijos ir šiuo metu vykstantis korupcijos skandalas Marijampolėje.

V.Bakas latvių kolegoms pasiūlė idėją susiburti ir sukurti vieningą Baltijos šalių pareigūnų profesinių sąjungų bendradarbiavimo modelį. Pasak jo tik Lietuvos, Latvijos ir kai kurių naujųjų Europos šalių Vyriausybės - Vengrija ir Bulgarija drastiškai mažino finansavimą viešajam saugumui. Absoliuti dauguma Europos šalių prasidėjus krizei visuomenės saugumui skyrė aukščiausius prioritetus. Pasak V. Bako Postsovietinėse šalyse valstybei tarnaujantys pareigūnai arti socialinio užribio, yra daugybė ribojimų profesinių sąjungų veiklai, o aktyvūs pareigūnai bent jau Lietuvoje ir Latvijoje yra priversti atsisakyti karjeros, arba susiduria su papildomais sunkumais kai jie tiesiog pradedami persekioti.  

Tiek Latvijos tiek Lietuvos profesinių sąjungų lyderiai sutarė, kad šios problemos yra svetimos senosioms Europos valstybėms. Konstatuota, kad veikimas kartu galėtų paspartinti demokratijos procesus posovietinėse šalyse, o profesinių sąjungų įtaką nacionalinių šalių vyriausybėms būtų stiprinama per profesinių sąjungų veiklą Europos sąjungos institucijose.

 Diskutuojant šia tema A. Suna pasiūlė šią idėją siūlyti visoms naujosioms Europos Sąjungos šalims.

Argumentai kodėl iškilo tokios jungtinės organizacijos poreikis labai paprasti, anot LABA vadovo Richardo Bunkos, latvių patirtis rodo, jog narystė EUROCOP (Europos policijos profesinių sąjungų konfederacija) – neefektyvi. Baltijos valstybių problemų EUROCOP vadovybė nesupranta. Europiečiams sunku suvokti, kad Baltijos valstybių pareigūnus gali kamuoti tokios problemos, kaip neužtikrintos minimalios darbo sąlygos, menkas atlyginimas ir kt.

Naujos jungtinės organizacijos sudėtyje, anot R.Bunkos, galėtų būti ne tik Latvijos, Lietuvos ir Estijos pareigūnų profesinės sąjungos, bet ir Rumunijos, Bulgarijos, Moldovos ir kt.

Pasak NPPSS vadovo V.Bako, tokia organizacija galėtų daryti realią įtaką Europos Parlamentui, tiek tiesiogiai, tiek per Eurocop, kaip Eurocop veikiantis interesų junginys. Pagrindinis tikslas - užtikrinti bent minimalius dėmesio (finansavimo, garantijų ir kt.) teisėsaugai naujosiose Europos Sąjungos valstybėse standartus. Todėl, anot V.Bako, diskusijos metu sutarta, jog abiejų šalių profesinių sąjungų atstovai pradės konsultacijas dėl susitarimo tarp Latvijos ir Lietuvos, siūlydamos visoms profesinėms sąjungoms vienijančioms pareigūnus abejose šalyse, bendradarbiauti, įsitraukti į šį procesą.

Naujos organizacijos pamatu gali tapti dviejų kaimyninių valstybių Latvijos ir Lietuvos susitarimas. Jeigu susitarimą pavyks įgyvendinti, dviejų šalių pareigūnų profesinių sąjungų atstovai rems vieni kitų veiklą, palaikys socialinių akcijų metu ir savo pavyzdžiu tikisi pritraukti kitų šalių pareigūnų profesines sąjungas bendrai veiklai.

Latvijos teisėsaugai - deficitinis finansavimas

Pasak NPPSS pirmininko V.Bako, Latvijos teisėsauga išgyvena beveik tokią pačią sudėtingą situaciją dėl finansavimo kaip ir Lietuva. Todėl pareigūnus kamuoja panašios problemos. Tik krizės pasekmės Latvijos pareigūnams skaudesnės – atleista apie 2000 pareigūnų, atlyginimai kaimyninės valstybės pareigūnams sumažėjo – apie 30 procentų. Tačiau tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje situacija panaši, kadangi teisėsaugai planuojamas ateinančiųjų metų biudžetas su didžiule skyle, tiek mūsų šalies pareigūnų, tiek ir Latvijos laukia dar didesnis atlyginimų karpymas ir galbūt net nauja atleidimų banga. Tad, anot V.Bako, abi šalys galėtų bendradarbiauti ir skatinti Vyriausybes skirti didesnį dėmesį teisėtvarkos problemoms, taip pat siekti bent jau minimalių teisėsaugos įstaigų poreikių tenkinimo ateinančiai biudžetiniais metais. Tiek Latvijos, tiek ir Lietuvos atstovai akcentavo, kad svarbiausias abiejų šalių tikslas – pareigūnų gynyba.

Nors tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje susiklostė tokia situacija, jog santykiai tarp pareigūnų profesinių sąjungų ir vidaus reikalų ministrų blogi, vis dėlto pažangesnė Latvijos vidaus reikalų ministrė, kuri inicijavo, jog kitų metų biudžete atsirastų eilutė – apie 100 tūkst. latų – skirtų bendriems valstybės ir profesinių sąjungų projektams finansuoti.

Siekia politinės įtakos

Priešingai nei Lietuvoje, kai kurių pareigūnų profesinių sąjungų vadovai Latvijoje nusprendė aktyviai dalyvauti politinėje veikloje ir siekia politinės karjeros. Štai vienos didžiausių pareigūnus vienijančių organizacijų – Jungtinės policijos pareigūnų profesinės sąjungos vadovas  Agris Sūna dalyvauja šiemet spalį Latvijoje vyksiančiuose rinkimuose į parlamentą.  A.Sūna – tapo vienos politinės partijos lyderiu.

Pasak A.Sūnos, toks politinės įtakos siekimas – natūralus dalykas. Ir iki šiol Latvijos profesinės sąjungos rėmė politikus, kandidatus į Seimą. Tikimasi, kad einant tokiu keliu pavyks įtakoti palankesnius teisėsaugos pareigūnams ir įstaigoms parlamentarų sprendimus.

Pasibaigus politinėms batalijoms, Latvijos atstovai ketina atvykti į Lietuvą ir tęsti derybas dėl naujos organizacijos kūrimo.