Garliavoje vykusiame Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos nestatutinių ugniagesių gelbėtojų komiteto posėdyje akcentuotos dvi pagrindinės problemos su kuriomis susiduria savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai, tai darbo užmokesčio koeficientų mažinimas ir komandų naikinimas.

  Posėdžio metu UGPS nestatutinių ugniagesių gelbėtojų komitetas nutarė siekti, kad būtų priimtos įstatymų pataisos, kurias priėmus savivaldybių ugniagesiams gelbėtojams būtų suteiktas valstybės tarnautojo statusas. Kadangi pagal galiojančius teisės aktus nestatutiniai ugniagesiai yra gavę viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu (Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 1, 2 d.) ir privalo vadovauti incidentui, kol atvyks papildomos pajėgos ( PAGD direktoriaus 2008m. gruodžio 29 d. įsakymas  Nr. 1-415 Operacinio vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms lygmenų nustatymo ir operacinio vadovavimo vykdymo tvarkos aprašo II sk. 4.1 p), Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjunga nutarė siekti, kad priešgaisrinė sistema būtų mišri, t.y. pavaldūs PAGD būtų tiek statutiniai, tiek ir nestatutiniai ugniagesiai gelbėtojai – valstybės tarnautojai.

Anot UGPS pirmininko Sauliaus Džiauto, svarbu, kad būtų pagerintos nestatutinių ugniagesių socialinės garantijos: papildomos garantijos nelaimingų atsitikimų atveju, galimybė išeiti į pensiją ištarnavus 25 metus ir sukakus 55 metams amžiaus.