Pasklidus kalboms apie pareigūnų pensijų reformą kalbiname Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininką Vytautą Baką.

 Jūs dalyvavote Seimo socialinių reikalų ir darbo  komiteto posėdyje, gal galite pakomentuoti susidariusią situaciją ir pensijų sistemos reformos perspektyvas?

Iš tiesų ketinama vykdyti visos šalies pensijų sistemos reformą. Pertvarkos gairės buvo pristatytos Seimo darbo ir socialinių reikalų komiteto posėdyje. Reformos autoriai mano, kad pensijų sistemą reikia nuo dabar esančios dualios  sujungti į vieną pensijų administravimą.

Komiteto pirmininkas pakvietė profesinių sąjungų, kitų organizacijų atstovus teikti savo pastabas ir pasiūlymus. Tai didelis iššūkis profesinėms sąjungoms, nes su tokiais dalykais mes nebuvome susidūrę: tiek  kvalifikacijos, tiek kompetencijos požiūriu.

Neabejotinai pensijų sistemą reikia reformuoti, tik klausimas kaip tai padaryti, kad nenukentėtų atskiros socialinės grupės nenukentėtų, nebūtų pažeisti teisėti lūkesčiai.

Jeigu kalbėti tik apie pareigūnus, dabar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pareigūnų pensijų sistemą integruoti į bendrą pensijų sistemą. Iš pristatymo Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete akivaizdu, kad sprendžiama ne tik  ką į kur integruoti, bet yra aiškių požymių, kad gali būti peržiūrėtas stažas pareigūnų pensijoms gauti.  Dabar  pareigūnas sulaukęs tam tikro amžiaus gali gauti pareigūno valstybinę pensiją, o sulaukęs pensinio amžiaus dar ir senatvės pensiją. Pagal projektą, tie, kurie gauna ir pareigūno kario valstybinę pensiją, ir Sodros pensiją pensijos gali mažėti.

Neramu ir dėl to, kad net opozicijos atstovai, taip pat ir Socialinių reikalų ir darbo viceministrė, kalbėdami apie pareigūnų pensijas jas pristato kaip privilegiją, o ne kaip draudimą ar veiklos garantiją. Ir tai kvepia populizmu. Nes dabar, kai visuomenėje tvyro tokia įtampa, populiarus bus tas politikas, kuris pasiūlys naikinti pensijas pareigūnams.

Vis dėlto pareigūno pensija – jokiu būdu ne privilegija, o garantija arba kompensacija. Tačiau žinoma, reikia svarstyti, galbūt iš tiesų esama situacija nėra pati geriausia ir galbūt „Aro“ kovotojui, policijos patruliui, pasieniečiui, ugniagesiui reikėtų trumpinti laiką pareigūno pensijai gauti iki 15 metų, o finansininkui ar personalo darbuotojui galbūt galima jį ilginti? Čia jau diskusijų klausimas.

Su kuo ketinate diskutuoti?

Mes kviesime visus pareigūnus diskutuoti šia tema. Galbūt net gi surengsime teminę konferenciją, į kurią ketiname įtraukti ir statutinių įstaigų vadovus, ir vidaus reikalų ministeriją. Jos tikslas – sužinoti, ką apie tai mano patys pareigūnai, nes lankantis įvairiose vidaus reikalų sistemos įstaigose tenka išgirsti įvairių nuomonių. Pavyzdžiui, pasigirsta patrulių ir pasieniečių nuomonių, esą kodėl administracijos darbuotojai gauna tas pačias garantijas, kaip ir tie, kurie patruliuoja, kenčia šaltį žiemą, ir karštį vasarą, susiduria su realiomis grėsmėmis ir rizikomis. Tuo tarpu administracijos darbuotojas, eidamas į tarnybą, taip pat turėjo lūkesčių, tad vargu ar dabar nuplėšti antpečius, išstatutinti vien todėl, kad pasikeitė valstybės požiūris, situacija yra neteisinga.

Tai labai jautri tema, kuri sukels daug diskusijų tarp pareigūnų. Reikia kalbėti, tartis. Kadangi problema itin opi ir jautri, ketiname kreiptis į ekspertus: sociologus, ekonomistus, kitus. Prašysime ekspertų nuomonės šiuo klausimu. Reikia įvertinti ir tai, kokios yra alternatyvios sistemos.

Minėjote, kad Seime norima pareigūnų pensijų modelį sukurti iki gruodžio mėnesio, ar tai realu?

Kaip supratau iš Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko J.Dagio kalbų, pensijų klausimas turi būti išspręstas pavasario sesijoje, t.y. sausio-vasario mėnesiais. Tad turime vos tris mėnesius diskusijoms ir pasiūlymams. Kitas dalykas, reikia spręsti ne vien pareigūnų pensijų klausimą, bet kalbėti apie visą pareigūnų socialinių garantijų krepšelį. Iki šiol nėra pareigūnų socialinių garantijų modelio. Galbūt todėl socialinėmis garantijomis manipuliuojama: už vienas mokama, už kitas nemokama, kai kurių vykdymas sustabdytas, kai kurios laikinai panaikintos. Tad mes manome, kad į pensijų sistemos reformą reikėtų žiūrėti visų socialinių garantijų krepšelio kontekste. Kadangi laikas labai ribotas,  manome, kad būtina ieškoti ekspertų.

Ar tai noras tikrai išspręsti pareigūnų pensijų klausimą, ar tai tik būdas paskatinti išeiti į pensiją daug metų tarnavusius pareigūnus, ir taip išvengti nepopuliarių sprendimų, t.y. atleidimų?

Ne pareigūnų pensijų klausimą ketinama išspręsti, o tokiu būdu sprendžiamos Sodros problemos, nes ši įstaiga skęsta skolose. Sprendžiamas ne pensijų klausimas, sprendžiamas institucijos klausimas.

O dėl pareigūnų paskatinimo išeiti į pensiją variantas labai tikėtinas, nes jau yra buvę tokių atvejų 1993, 2000, 2008 metais, kai sistemą paliko daug patyrusių pareigūnų, o kai kurie pasiruošę stalčiuose laikė prašymus išeiti į pensiją. Vis dėlto mes sieksime, kad nenukentėtų pareigūnų interesai. Be to, įžvelgiame pozityvumo šiame procese, nes, priešingai nei iki šiol, į diskusiją ir bendram darbui pakviestos ir pareigūnų profesinės sąjungos, jos turi galimybę informuoti, kad pareigūnams nebūtų netikėta.

Kokių grėsmių įžvelgiate šiame procese?

Pirma grėsmė – gali sumažėti pareigūnų pensijos. Antra – vyraujant populistiniams motyvams gali būti ilginamas tarnybos stažas pensijai gauti. Trečia grėsmė – tarnybą gali palikti daug patyrusių pareigūnų, nes kiek aš žinau, beveik pusė sistemoje tarnaujančių pareigūnų 2012-2013 metais sulauks reikiamo ištarnauto laiko pensijai gauti.

Tačiau gerai, kad pareigūnai turi galimybę sužinoti pačioje pradžioje kas vyksta ir ko galima tikėtis. Pareigūnai gali aktyviai dalyvauti vykstančiuose procesuose.

Kaip kitose šalyse su pareigūnų pensijomis?

Neteko analizuoti kitų šalių patirties, tai turėtų būti vienas iš mūsų tyrimų tikslų. Tačiau kaimyninėje Lenkijoje pareigūnai dirba 15 metų ir tai yra būtinas laikas įgyti reikiamą stažą, Naujoje Zelandijoje –nėra jokios pareigūnų pensijos ankstesnės, jie, kaip ir kiti dirbantieji į pensiją išeina sulaukę 65 metų, tačiau ištarnavę 20 metų jie gali išeiti iš tarnybos ir gauti tam tikrą patrauklų socialinį paketą. Kai kuriose šalyse pareigūnui suteikiama išmoka verslui pradėti, kai kur - nemokamai būstas. Daugelyje šalių veikia labai aiškūs, pareigūnams palankūs socialiniai paketai.

O pas mus integracijos sistema iš viso neveikia, pareigūnas baigęs tarnybą paleidžiamas į niekur. Artėjant pensiniam amžiui, su juo turėtų pradėti dirbti specialistai, valstybė jam turėtų padėti atsistoti ant kojų, jis turėtų būti integruojamas į darbo rinką.

Jeigu valstybėje būtų suformuotas modelis, kaip padėti pareigūnui integruotis į visuomenę ir darbo rinką, gal jis nė nenorėtų pensijos, o susikurtų verslą ir dirbtų sau. Akivaizdu, kad jeigu sprendžiamas pensijų klausimas, turi būti kartu sprendžiamas ir pareigūnų adaptacijos klausimas.

Ačiū už pokalbį.