Vienu šūviu- du zuikiai?

2007 m. vasario 7d. Seimo narys Algirdas Sysas Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą .  Nors projekte siūloma atsisakyti apribojimo, kad valstybės tarnautojams priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų tarnautojo pareiginės algos, tačiau kartu siūloma pakeisti priemokų mokėjimo tvarką. Iš pirmo žvilgsnio tai- paprasta nuostata, tačiau ką ji reiškia iš tiesų?

Dėl priemokų

Projekte nurodoma, kad valstybės tarnautojams priemokos už darbą esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandinį darbą ir nakties darbą yra mokamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

Tačiau Darbo kodekso 192 straipsnis nustato, kad, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis, o konkretūs apmokėjimo dydžiai nėra nustatyti – jie turėtų būti nustatomi kolektyvinėse ir darbo sutartyse. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartys su valstybės tarnautojais nesudaromos, o nesant kolektyvinės sutarties gali susidaryti tokia situacija, kai nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų bus, tačiau nebus teisės akto, nustatančio konkrečius apmokėjimo už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų dydžius, taigi nebus pagrindo tinkamai apmokėti už tokį darbą.

Tuo pačiu Darbo kodekso 192 straipsnio nuostatoje darbo apmokėjimas esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų siejamas su tarifiniu atlygiu, kuris valstybės tarnautojams nėra taikomas.

Be to, galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje numatytos priemokos ne tik už papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą (tai yra už viršvalandinį darbą), bet ir už įprastą darbo krūvį viršijantį veiklą. Pastebėtina, kad pagal siūlomą keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio formuluotę valstybės tarnautojui, kuriam nustatytu tarnybos laiku teks dirbti intensyviau, bet pati nustatyta darbo trukmė nebus viršyta (pavyzdžiui, pavaduojant kitą valstybės tarnautoją), priemoka nebus mokama.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei Lietuvos Respublikos Seimo komitetus, nurodydama, kad valstybė yra numačiusi skaidrią valstybės tarnautojų  priemokų, kurios yra darbo užmokesčio dalis mokėjimo sistemą. Keičiant šias nuostatas turi aiškiai nurodyta kokių tikslų tuo siekiama. Deja, aptariamu atveju susiaurinant subjektų, gaunančių priemokas ratą būtų pažeistas teisinės valstybės principas. Profesinė sąjunga savo rašte teigia: „Atsižvelgiant į pateiktas pastabas manytume, kad Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio pakeitimo projektas turėtų būti papildomai išanalizuotas, kadangi siūlomas priemokų reglamentavimas nėra tikslus ir atitinkantis valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius bei interesus“.

Galima daryti išvadas, kad viena vertus projekto autoriai siekia panaikti ydingą nustatą dėl priedų ir priemokų ribojimo, kita vertus siekiama atsisakyti kai kurių darbo užmokesčio garantijų.

O kaip dėl nelemtų 70 procentų?

Taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį labiausiai kvalifikuotiems, ilgai dirbantiems lojaliems valstybės tarnautojams atlygis už darbą yra akivaizdžiai ribojamas. Tačiau profesinė sąjunga atkreipė dėmesį, kad priedų ir priemokų dydžių ribojimas įtvirtintas ne tik Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje, net ir kitose šio įstatymo nuostatose, Vidaus tarnybos statute, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute,  Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute. Tuo suvaržomos teisės į teisingą atlygį už atliktą darbą, todėl svarstytinas ir šių nuostatų pakeitimas. Taigi, būtina tuo pačiu keisti statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokestį reguliuojančias normas.

Pareigūnai kviečiami kreiptis į teismus 

Iki Seimas apsispręs dėl nepagrįstai ribojamo darbo užmokesčio pareigūnams ir valstybės tarnautojams ITĮPS pradėjo teismų procesus. Kaip žinia dėl esamo reglamentavimo šalies pareigūnai kas mėnesį netenka iki 300 lt darbo užmokesčio. Pirmieji skundus teismui įteikė Klaipėdos apskrities policijos įstaigose dirbantys pareigūnai.

2007 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Konstituciniame teisme priimtas nagrinėti prašymas ištirti šios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos konstitucingumą. Pareiškėjas- Klaipėdos apygardos administracinis teismas abejoja, ar toks teisinis reguliavimas, kai asmeniui apribojama teisė gauti priemokas už viršvalandžius (už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą ir jos negali viršyti 60 proc. pareiginės algos), jeigu jis gauna maksimalius priedus (už stažą, kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategoriją, laipsnį ar tarnybinį rangą, kurie negali viršyti 55  proc. pareiginės algos), neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai (nuosavybė neliečiama), 48 straipsnio 1 daliai (kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Profesinės sąjungos rašte Vyriausybei ir Seimo komitetams teigia, kad tokie teismo procesai diskredituoja valstybės tarnybos vardą, kelia demotyvaciją tapti jos dalimi. “Manytume reikėtų vengti tokio esamos situacijos pagerinimo kelio ir imtis aktyvių veiksmų tam, kad galimai antikonstitucinės nuostatos būtų išgyvendintos iš valstybės tarnybos santykius reguliuojančių teisės aktų”- komentavo pirmininkas T. Vaitkunskas.

Profesinė sąjunga kviečia visus pareigūnus, kuriems dėl priedų ir priemokų ribojimo išmokama tik dalis darbo užmokesčio kreiptis į ITĮPS skyrių vadovus (atstovus) arba į centrinę būstinę Vilniuje tel 852716118, faksas 852123273, el. pašto adresas info@pareigunai.lt