V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2021-04-23 penktadienis, 00:23

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS

Aušra Maldeikienė: kova su kontrabanda prasideda nuo tiesos
2010-12-27

Kontrabanda yra vienas iš kertinių esamos Lietuvos ekonominės sistemos ramsčių, garantuojantis šimtų tūkstančių mūsų žmonių išgyvenimą. Ir jokia kova su ja neįmanoma iki tol, kol ekonomikos net nebandoma statyti ant kojų, pradedant kalbėti apie realią  visų išteklių (tame tarpe darbo) kainą.

  Aušra Maldeikienė

 Ekonomikos kurse yra viena tema, kuri kažkodėl tiesiog užburia mano mokinukus. Tai klausimas apie tai, ką sovietiniais laikais mes valgėme, kai parduotuvėse buvo tik būtiniausios maisto prekės ir keli liūdni žuvų konservai?

Per ilgą laiką išmokau gana sklandžiai papasakoti istoriją apie tai, kaip išgyventi išvirkščiame pasaulyje. Na dirbi, pavyzdžiui, vaistinėje. Kažkas suplanuoja, kad nurodytą dieną vaistinė gaus eilinę siuntą vatos, marlės ar kokių labai deficitinių „Essentiale forte“. Jei ne visa, tai bent didžioji siuntos dalis tą pačią dieną nuperkama pačių vaistinės tarnautojų ir įvyksta tikroji ekonominė transformacija: prekėmis nepadengtas rublis virsta pinigais, daiktu, turinčiu realią mainomąją vertę. Marlės pavidalą įgavęs rublis tapo visuotinai geidžiama preke: nori virsta knyga (knygyno darbuotojos savo rublius lygiai taip pat iškeičia į realias vertes — tas knygas, kurių kažkam išties reikia), nori — majonezo indeliu, o susijungęs su kepenis iš mirusių prikeliančiu vaistu  — gražiu gabalu karbonado. Vis dėlto tik iš pirmo žvilgsnio toks žaidimas atrodo esąs be pralaimėjusių. Panašiame mainų lauke nuošalyje visada liūdnai stovi tas, kurio darbo vieta neleidžia įsigyti kokios nors visuotinai trokštamos gėrybės, gebančios menkavertį rublį stebuklingai paversti trokštama preke.

Vadovėliai sovietinę ekonomiką vadina planinės ekonomikos vardu. Vis dėlto žymusis vengrų ekonomistas Jánosas Kornai dar anais 1980 metais užčiuopė gerokai gilesnę sisteminę aprašyto ūkio bėdą. Sovietinio tipo ekonomikoms jis davė deficito vardą ir matematiškai tiksliai pagrindė hipotezę, kad chroniškas stygius, nurodantis jų esminę bėdą, yra biurokratinės administracijos veiklos nulemtas sisteminis prekių ir pinigų srautų pažeidimas.  

Kodėl laisvės (?) dvidešimtmečiui pasibaigus staiga kalbu apie tuos praėjusius laikus. Priežastis paprasta — laikai praėję, bet tam tikra ekonominio veikimo logika, kuria remiasi dabarties lietuviška ekonomika, kažkokiais esminiais momentais labai panaši. Tai ant galvos pastatytas pasaulis, kuriam visai nesvarbus prekių ir pinigų srautų subalansavimas, tikroji išteklių ir gaminių kaina. Mechaniškai ir labai technokratiškai įsitvėrę subalansuoto biudžeto vizijos nenagrinėjame pamatų, kurie vieni tik ir leistų tą biudžetą deramai sunešti, subalansuoti ir svarbiausia išsaugoti. .

Sovietai niekada viešai nekėlė klausimo, kaip majonezas ir žirneliai, kurių nėra parduotuvėje, papuošia šventinius stalus. Tai buvo klausimas tabu, nes kažkaip intuityviai buvo jaučiama, kad atsakius į šį klausimą bus atskleista visa anos epochos veidmainystė ir menkystė.

Dabar irgi yra klausimas, kurio nedera klausti. Klausimas labai paprastas ir kasdien iškylantis kiekvienoje bent kiek mąstančioje galvoje. Tai klausimas apie išgyvenimą. Kaip išgyvena tie daugiau nei penktadalis užimtųjų, kurie gauna minimalią algą (nepilnus 700 litų)? Kaip išgyvena tie daugiau nei 250 tūkst. bedarbių, kurie negauna bedarbio pašalpos? Kaip išgyvena nedirbantys pensininkai, kurių pensija nesiekia, tarkime, 800 litų? Ir kaip išgyvena būsto neturinčios jaunos šeimos su vaikais, jei šeimos pajamos nesiekia  bent 3000 litų per mėnesį?

Pasvarstome pastarąjį ir bent išoriškai gražiausią atvejį. Taigi, 3 asmenų šeima, du vidutiniai darbo užmokesčiai, po 1000 litų „galvai“. Lietuviškais mastais labai neblogai. Išgyventi įmanoma, bet reikia gyventi taupiai, labai atsargiai ir ateities perspektyvos miglotos. Pavyzdžiui, jokiu būdu negalima rimčiau susirgti, nes bus netekta didelės dalies pajamų, o sveikatos apsauga vis mažiau „nemokama“. Žinoma, jei ši šeima vis dėlto išdrįsta imti paskolą  (ir jei ją gauna), tai situacija labai paaštrėja — išlaidos būstui išauga mažiausiai iki 1500 litų (paskola ir išlaikymas), reikia baldų, būtinas būsto ir gyvybės draudimas. Bent aš paskolos tokioje situacijoje imti nedrįsčiau.

Sąmoningai nagrinėju „gražų“ 1000 litų žmogui atvejį, kuris matyt bent jau didesniame mieste pasakoja apie tą kritinę ribą, žemiau kurios prasideda išgyvenimo klausimai. Taigi, turime dvi rimtas problemas.

Pirma. Kiek žmonių Lietuvoje nepasiekia aptartos pajamų ribos? Intuicija sako, kad bus mažiausiai trys ketvirtadaliai visų namų ūkių. Tikrovėje matyt daugiau.

Tada antras ir įdomesnis klausimas. Tai iš ko išsilaiko šeimos, kurių darbinės pajamos nepasiekia išgyvenimo ribos? Alternatyvų keletas. Jei suma pernelyg nenutolusi nuo išgyvenimo slenksčio, tai nuolat skursta praktiškai visas pajamas paversdamos komunalinių paslaugų tiekėjų ir maistininkų bei prekybininkų pajamomis.

Dar mažesnių pajamų grupėje atsiranda galimybė gauti įvairias socialines pašalpas (kompensacijas už šildymą, nemokamą vaikų maitinimą ir pan.). Šiuo atveju irgi praktiškai visos pajamos paverčiamos jau minėtų komunalininkų ir „maistininkų“ pajamomis, vis dėlto gali išlysti dar vienas labai įdomus momentas. Lietuvoje minimali alga į rankas nesiekia 700 litų, ir akivaizdu, kad bent žiemą už tokius pinigus Lietuvoje išgyventi neįmanoma. Taigi, toks darbuotojas, jei turi išlaikytinių, gali pretenduoti į socialinę paramą — ir tada jau mokesčių mokėtojai padeda žmogui išgyventi, o tam esą verslininkui užsimokėti už jam reikalingus darbo išteklius (jam privačią naudą teikiančio darbo sąnaudas jis perkelia ant visuomenės pečių). Jei gaunantis minimalią algą žmogus negali pretenduoti į paramą, jam lieka kelios alternatyvos — nuolat skursti ir neprivalgyti (visuomenės požiūriu eikvojami darbo ištekliai), emigruoti (išvažiuoti pačiam arba gyventi iš pinigų, kuriuos atsiunčia anksčiau emigravę artimieji). Trečia galimybė — prisidurti iš šešėlinės ekonomikos, tarkime pačiam nešant kontrabandą, vartojant kontrabandinius gaminius, perkant pigias neapmokestintas prekes turgeliuose, nelegaliai dirbant ir pan.

Bet kokios kalbos apie kovą su kontrabanda turi prasidėti nuo vieno labai paprasto klausimo — o kas bus, jei tos kontrabandos ir visokio kitokio šešėlio staiga neliks. Kiek žmonių nebegalės išgyventi? Kontrabanda (ir visoks kitoks šešėlis) yra vienas iš kertinių esamos Lietuvos ekonominės sistemos ramsčių, garantuojantys šimtų tūkstančių mūsų žmonių išgyvenimą. Ir jokia kova su ja neįmanoma iki tol, kol ekonomikos net nebandoma statyti ant kojų, pradedant kalbėti apie realią  visų išteklių (tame tarpe darbo) kainą. Kol darbas Lietuvoje sistemiškai vertinamas žemiau jo atgaminimo lygio (žmonių kalba, kol daugybė žmonių negauna pajamų už kurias įmanoma sąžiningai išgyventi), tol bet kokios kalbos apie funkcionuojančią ekonomiką ir našų verslą tėra sovietinio pareigūno sapalionės apie artėjantį komunizmo rytojų. Kuris, kaip žinia, baigėsi laidotuvėmis.

 

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI






Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2021 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA