Generalinis komisaras vidaus reikalų ministro kailyje

Kriminalistinių tyrimų padalinių pareigūnų Lietuvoje yra apie 300. šių pareigūnų darbo pobūdis – specifinis ir reikalaujantis ne tik bendrinių policijos pareigūno žinių, bet ir kriminalistinių tyrimų technikos žinių. Priklausomai nuo kvalifikacinės kategorijos ( III, II ar I) kas vienerius, trejus ir penkerius metus, pareigūnas turi praeiti kvalifikacinių kategorijų suteikimo (patvirtinimo) procedūrą. Nors pagal Vidaus tarnybos statutą kvalifikacinių kategorijų suteikimas deleguotas reglamentuoti Vidaus reikalų ministrui. Policijos  generalinis komisaras norėdamas „patobulinti“ kvalifikacinių kategorijų suteikimo (patvirtinimo) procesą, 2005 pabaigoje, įsakymu patvirtino kvalifikacinių kategorijų suteikimo (patvirtinimo) rekomendacijas (toliau - Rekomendacijos). Tačiau šiuo veiksmu generalinis komisaras peržengė savo teisinių įgaliojimų ribą ir savavališkai „perėmė“ vidaus reikalų ministro teises.

Neišradinėkime dviračio!

Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau - ITĮPS) įžvelgė Rekomendacijų prieštaravimą aukštesnės hierarchijos galiojantiems teisės aktams: Vidaus tarnybos statutui (toliau - Statutas) ir „Kvalifikacinių kategorijų nuostatams“ (toliau - Nuostatai). ITIPS manymu, Lietuvos policijos vadovui reglamentavus kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką, be to, kad buvo pažeista subordinacija, pareigūno kvalifikacijos vertinimas apaugo nereikalingomis biurokratinėmis procedūromis:

Ø      vadovaujantis Statutu konkrečius reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti, kvalifikacinių kategorijų suteikimo ir patvirtinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.  Tačiau nepaisydamas Statuto, policijos generalinis komisaras 2005 metų pabaigoje įsakymu patvirtino  kvalifikacinių kategorijų suteikimo (patvirtinimo) rekomendacijas;

Ø      nors Nuostatuose įtvirtinta detali pareigūno profesionalumo vertinimo procedūra, kurią atlieka tiesioginis vadovas bei profesionalumo vertinimo komisija, Rekomendacijose kalbama apie papildomą kvalifikacinių kategorijų suteikime dalyvaujančią instituciją – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro kvalifikavimo komisiją, atliekančią pareigūno vertinimą ir išduodančią rekomendacinio pobūdžio išvadą;

Ø      remiantis Nuostatais sudaryta pareigūnų kvalifikavimo komisija pagal pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijus objektyviai įvertina pareigūnų profesionalumą. Tačiau Rekomendacijose nustatyti papildomi reikalavimai. Vienas iš jų – „padaryti 5-ių įvykio vietų tyrimo archyvinių dokumentų su rastų nusikaltamos veikos pėdsakų ir kitų objektų aprašymais bei specialisto pateiktų išvadų kopijas“. Ar tikslinga tikrinti kriminalistinių tyrimų pareigūnų sugebėjimus naudotis kopijavimo aparatu? Kaip tai susiję su kriminalistinio tyrimo atlikimu? Pavyzdžiui su nusikaltimo vietoje rastų batų žymių ištyrimu?

Variantų gausu, bet kuris geresnis?

Kaip Rekomendacijas vertina kriminalistinių tyrimų specialistai?

Akmenės rajono policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų grupės vadovas Pranas Paleckis įžvelgia rekomendacijose kelis trūkumus. Tai – papildomi reikalavimai pareigūnams ir „dviguba“ kvalifikacinių kategorijų suteikimo procedūra. „Procedūra vyksta Kriminalistinių tyrimų centre ir policijos komisariate. Todėl rajone dirbantiems kriminalistinių tyrimų pareigūnams iš visos šalies tenka vykti į Kriminalistinių tyrimų centrą, kur Centro kvalifikavimo komisija išduoda rekomendacinio pobūdžio išvadą, kuri vėliau pateikiama teritorinės policijos įstaigos pareigūnų kvalifikavimo komisijai. Todėl mūsų pareigūnams tenka važinėtis pirmyn atgal, kad gautų tik rekomendacinio pobūdžio išvadą. Manau, kad šie važinėjimai – pinigų švaistymas“, - svarsto P. Paleckis.

Vilniaus miesto policijos komisariato kriminalistinių tyrimų padalinio pareigūnas Leonidas Jegorovas teigia, kad kriminalistinių tyrimų pareigūnai yra diskriminuojami, nes visi kiti policijos pareigūnai kvalifikiacinių kategorijų suteikimą laiko vieną kartą. Pareigūno teigimu yra du būdai, kaip supaprastinti kategorijų suteikimo (patvirtinimo) procedūrą. „Pirmasis - procedūros laikymą galima vykdyti tik vieną kartą ir tik viename centre - Kriminalistinių tyrimų centre Vilniuje. Šiuo atveju rajonuose dirbantiems kriminalistinių tyrimų pareigūnams reikės atvykti į sostinę. Antrasis būdas – rajonuose dirbantiems pareigūnams kategorijų suteikimo (patvirtinimo) procedūrą atlikti apskrities policijos komisariate. Apskrityse sudarytą pareigūnų kvalifikavimo komisiją papildyti kompetentingais kriminalistinės srities specialistais. Manau šiuo atveju pareigūnams geriau važiuoti į apskrities PK nei į sostinę, - svarsto Vilniaus m. PK kriminalistinių tyrimų pareigūnas.

ITĮPS vadovaudamasi įžvalgomis ir kriminalistinių tyrimų pareigūnų nusiskundimais 2006 metų liepos mėnesį kreipėsi į Policijos departamento generalinį komisarą siūlydama panaikinti rekomendacijas. Policijos departamentas raštu informavo ITĮPS, kad tuo laiku Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre buvo rengiama nauja rekomendacijų redakcija, o siūlymas jas panaikinti nebuvo tenkintinas. ITĮPS iki šiol nesulaukusi naujosios Rekomendacijų redakcijos, šių metų kovo mėnesį kreipėsi tiesiogiai į vidaus reikalų ministrą Raimondą Šukį.

Balandžio mėnesio pabaigoje Vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo ITĮPS raštą ir konstatavo, kad rekomendacijų patvirtinimo įsakymas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų nuostatų. Dėl to VRM raštu rekomendavo policijos generaliniam komisarui panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 metų lapkričio mėnesio įsakymą „Dėl kvalifikacinių kategorijų suteikimo (patvirtinimo) teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padalinių pareigūnams patvirtinimo“ arba jį suderinti su aukštesnės galios teisės aktais.

L. Jegorovo teigimu šis ministro sprendimas – tai įsisenėjusios kvalifikacinių kategorijų suteikimo (patvirtinimo) kriminalistinių tyrimų pareigūnams problemos postūmis ir padėtis turėtų stabilizuotis. „Tačiau tai nėra geriausias kvalifikacinių kategorijų kriminalistinių tyrimų pareigūnams suteikimo (patvirtinimo) variantas, kad būtų geriausias reikėtų keisti nemažai teisinių aktų, o tai reikalauja skirtingų miestų policijos komisariatų bendradarbiavimo ir laiko. O kriminalistinių tyrimų pareigūnų vos 300. Todėl tai – mažai tikėtina“, - mintimis dalijasi L.Jagorovas.

Viena iš priežasčių, kodėl šis kategorijų suteikimo variantas nėra geriausias – galima terpė vertinimo komisijos narių šališkumui, neobjektyvumui ir testuojamo dalyko specifinių ir praktinių žinių nežinojimas. Todėl neteisingai priimtas sprendimas turės įtakos ne tik kriminalistinių tyrimų pareigūno kvalifikacijos nesuteikimui (nepatvirtinimui), bet ir pareigūno atlyginimo dydžiui (nuo kvalifikacinių kategorijų priklauso pareigūno darbo atlyginimo priedas).

Kas toliau?

L. e. ITĮPS pirmininko pareigas Vytautas Bakas pripažįsta kad kriminalistinių tyrimų pareigūnų darbo specifika lemia jų veiklos vertinimo ypatumus. Gali susiklostyti situacija, kai įvykio vietoje aptinkant pėdsakus toks pareigūnas turės patarti teritorinio komisariato vertinimo komisijos nariui, kuris tuo metu bus įvykio vietoje. Tad sunkiai įsivaizduojama, kad specialių žinių ir įgūdžių neturintis pareigūnas vertins šia prasme pranašesnį kolegą.  Tačiau nepateisinamas elgesys, kuriuo įstaigos vadovas (generalinis komisaras - aut. pastaba) aiškiai peržengia savo kompetencijos ribas pasisavindamas jam nepriskirtas vykdyti funkcijas.  Šiuo atveju reiktų tiesiog suformuluoti siūlymus ir pateikti juos Vidaus reikalų ministrui. Tai būtų optimaliausia išeitis.

Oksana Pliškina