Praėjusią savaitę Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymui sukonkretinti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką ir „išstatutinti" 800 pareigūnų. Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje pritarė tai numatančiam Valstybės tarnybos įstatymo pataisų projektui, jis keliaus į Seimą. Galutinį sprendimą dėl šio įstatymo projekto priims Seimas.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas išnagrinėjo Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir konstatavo, kad siūlomu įstatymo projektu pasirinktas radikalus pertvarkos modelis. Nors praėjusią savaitę vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, kad įgyvendinant įstatymo projektą bus išsaugoti pareigūnų lūkesčiai, profesinė sąjunga mano kitaip.

Įstatymo projekte nenumatytas pereinamasis laikotarpis, nesudaromos sąlygos statutiniams pareigūnams, kurių pareigos keičiamos į karjeros tarnautojo, pasirinkti kitas laisvas statutinio pareigūno pareigas. Įstatymo projekte aiškiai neapibrėžti statutinio pareigūno kriterijai.

Profesinės sąjungos nuomone, reikia išgryninti statutinio valstybės tarnautojo sąvoką, apibrėžiant pagrindinius konkrečius kriterijus. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, valstybės tarnautojo ir statutinio valstybės tarnautojo sąvokos skiriasi vieninteliu požymiu – statutinio valstybės tarnautojo tarnybą reglamentuoja specialieji įstatymai (statutai).

Manoma, kad įstatymo projekte palikta vietos interpretacijoms, t.y. nėra aiškiai įvardinti padaliniai arba išgryninti kriterijai, pagal kuriuos būtų aišku, kurias pareigybes ketinama keisti iš statutinės į karjeros.

Įstatymo projekte Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų teisininkai pasigedo paliktos galimybės pareigūnams pereiti į kitas statutines pareigas. Įstatymo projektas numato tik perėjimą į karjeros tarnautojo pareigas.

Nenumatomas ir teisėtų pareigūnų lūkesčių užtikrinimas. Įstatymo projekte numatoma pasiūlyti galimybę pereiti į karjeros tarnautojo pareigas, tačiau taip prarandamos socialinės garantijos, kurias buvo įgiję kaip statutiniai pareigūnai: teisę į ilgesnes kasmetines atostogas, teisę gauti priedą už laipsnį, valstybės garantija sveikatos priežiūros paslaugoms ir kt.

Analizuodami įstatymo projektą NPPSS teisininkai pastebėjo tik praradimus. Vienintelė garantija, kuri įtvirtinta – tai, kad buvusios pareigūnų kategorijos prilyginamos lygiaverčiai karjeros tarnautojo klasėms.

Jeigu įstatymo projektas bus priimtas toks, koks yra, daugybę metų sistemai tarnavusių pareigūnų neteks turėtų socialinių garantijų ir jų lūkesčiai, kuriuos jie puoselėjo ateidami į tarnybą bus paminti. Siūlomame projekte nėra numatyta pereinamo laikotarpio. Tad keista, kad viešojoje erdvėje vidaus reikalų ministras teigia, jog užtikrins teisėtus lūkesčius. „Pagal siūlomą projektą žmonės galės būti atleidžiami jau nuo rugsėjo 1 d. nepaisant ištarnauto tarnybos stažo, nebus išlaikomos jokios socialinės garantijos, nebus galimybės pasirinkti likti kitose statutinėse pareigose. Nenumatomos net konsultacijos su pareigūnais ir jų atstovais, kas atitiktų teisingumo ir protingumo principus, nors pertvarkos palies didelę darbuotojų grupę“, - teigia NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas.

Abejonių kelia ir vidaus reikalų ministerijos deklaruojamas pareigūnų, kurie bus išstatutinami skaičius – 800. NPPSS teisininkų įžvalgos leidžia manyti, kad pertvarka palies kelis kartus didesnį pareigūnų skaičių, todėl kyla įtarimų dėl proceso skaidrumo.

Pareigūnai, kuriuos šis įstatymas palies yra menkai asocijuoti, nesusitelkę, tad jiems bus sunkiau gintis, tačiau prasidėjus Seimo pavasario sesijai, profesinė sąjunga pasiūlys konkrečias priemones kaip galima sušvelninti ekonomines, socialines pasekmes – nustatyti realų pereinamąjį laikotarpį, nustatyti galimybę išstatutinant pasirinkti statutinę pareigybę, ištarnavusiems tam tikrą laiką pareigūnams užtikrinti socialines garantijas, laikantis teisėtų lūkesčių. Profesinės sąjungos nuomone, būtina numatyti pereinamąjį laikotarpį, taip nenuviliant dešimtmetį ir daugiau metų ištarnavusius pareigūnus.