Profesines sąjungas turi išlaikyti jų nariai, o ne Vyriausybė ar darbdaviai, teigia Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas. Nagrinėjant Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007-2011 metų programą matyti, kad valdžia sistemingai kelerius metus finansuoja pasirinktas tris profesines sąjungas,  skirdama vidutiniškai po beveik pusantro milijono litų kasmet. Tuo tarpu veikiant stambių verslo grupių lobistams netrukdomai liberalizuojami darbo ir tarnybos santykiai, pro pirštus žiūrima į grubius darbuotojų interesų pažeidimus, aktyvių lyderių persekiojimą, didelių pokyčių nevyksta  sprendžiant nedarbo klausimus, neskatinamas žmonių verslumas.

 Iki šiol apie šių lėšų panaudojimą nebuvo teikiama jokia informacija. Neseniai NPPSS pavyko gauti  Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos ataskaitą apie tai, kaip panaudojamos šios lėšos 2006-2009 metų laikotarpiu. Iš jos matyti, kad visi šių profesinių sąjungų samdomi darbuotojai, įskaitant profesinių sąjungų vadovus iš dalies išlaikomi būtent iš šių lėšų. Kaip akibrokštas atrodo ir tai, kad Nacionalinį susitarimą pasirašė iš esmės tų  profesinių sąjungų lyderiai, kuriems iki tol ir po to buvo skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto.

 NPPSS nuomone  toks pasirinktų profesinių sąjungų finansavimo būdas yra nedemokratiškas, neteisėtas.  Jis  ne skatina, o iš esmės stabdo civilizuotų ir subalansuotų darbo santykių atsiradimą. Akivaizdu, kad pastaruosius krizės metus visuomenės pasitikėjimas profesinėmis sąjungomis dar labiau krito, prisidengiant užimtumo skatinimu buvo liberalizuoti darbo santykiai, t. y. supaprastintos atleidimo procedūros, pro pirštus buvo žiūrima į masinius darbuotojų atleidimus ir jų teisių pažeidimus. O neseniai paaiškėjusios aplinkybės įmonėje Lelija, susidorojimas su profesinės sąjungos lydere vienoje Vilniaus poliklinikoje, mūsų nuomone, atspindi žemą darbo santykių ir darbdavių kultūrą. Tai, kad profesinės sąjungos neskuba tokiems žmonėms teikti pagalbą rodo, kad iš esmės pačios profesinės sąjungos linkusios užmerkti akis į grubius pažeidimus ir elito visuomenėje gerbiamų darbdavių kultūrą.  

 NPPSS ne kartą raštu kreipėsi į Premjerą Andrių Kubilių kviesdama nutraukti profesinių sąjungų finansavimą ir nustoti kištis į jų veiklą.  Juolab, kad Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ir jos konvencijos dėl asociacijų laisvės kišimusi į asociacijų, profesinių sąjungų veiklą laiko ne tik profesinių sąjungų ar narių persekiojimą, bet ir tuos atvejus, kai nacionalinės vyriausybės ir (arba) darbdaviai atlieka veiksmus, kuriais siekiama iš esmės kontroliuoti profesinės sąjungas ar piliečių asociacijas taip pat daryti esminę įtaką jų sprendimams. Taigi profesinių sąjungų finansavimas, profsąjungų administracijos išlaikymas už valstybės ar darbdavių lėšas laikytinas kišimusi į profesinių sąjungų veiklą, asociacijų laisvės varžymu.

 Pasak NPPSS,  Konstitucinis Teismas dar prieš septynerius metus yra išaiškinęs, jog valstybės parama profesinėms sąjungoms gali būti skirta tik paremti besikuriančias ar jau susikūrusias profesines sąjungas, kad jos galėtų pradėti veikti savarankiškai, bet negali būti nuolatinė.   Tačiau, pasak NPPSS pirmininko teisininko Vytauto Bako,  kaip matyti iš  ataskaitos ankstesnė ir ši Vyriausybės nepaiso nei Konstitucijos nei Konstitucinio teismo išvadų.  Neteko girdėti atvejo, kad Lietuvoje būtų suteikta organizacinė finansinė paramą besikuriančiai profesinei sąjungai jei ji nori iš tiesų būti nepriklausoma ir ginti tik darbuotojus.

 Glumina tai, kad Nacionalinį susitarimą visų samdomų darbuotojų vardu pasirašė ir dėl jo derėjosi kaip tik  tos profesinės sąjungos kurioms, kaip paaiškėjo vėliau, finansavimą skyrė valdžia– A. Černiausko vadovaujama profesinių sąjungų konfederacija, A. Jašinskienės „Solidarumas“ ir V. Puskepalio Darbo federacija.  Toks papirkinėjimas nedaro garbės nei tiems lyderiams nei politikams, kurie tokius sprendimus priima.

 Tokie reiškiniai bukina  Lietuvos visuomenę, dirbančius žmones, mažina žmonių pasitikėjimą socialine partneryste kaip būdu samdomam darbuotojui dalyvauti valstybės valdyme. Pagaliau taip tiesiog atkuriamos partokratinės sistemos tradicijos buvusios iki nepriklausomybės atkūrimo, kai profesinė sąjunga tiesiog tampa vykdomosios valdžios dalimi, arba valdančiosios partijos satelitu.

 Tikimės, kad Vyriausybė, kuri daug kalba apie pilietinę visuomenę, patriotizmą, individo laisvę nutrauks profesinių sąjungų finansavimą ir imsis priemonių, kad darbuotojų interesų gynėjus saistytų tik jų nario mokestis, savanoriški narių įnašai ir, kaip įprasta Vakaruose, kitos pačių profesinių sąjungų generuojamos pajamos.

„Tik nuo savo narių priklausanti organizacija gali būti lygiaverčiu partneriu derybose su darbdavių, verslo organizacijomis, valdžios įstaigomis“, - teigia, V. Bakas

Artimiausiu metu NPPSS ketina pateikti siūlymus keisti Profesinių sąjungų įstatymą kuriais būtų nustatyti aiškūs profesinių sąjungų reprezentatyvumo kriterijai, finansavimo pagrindai ir profesinių sąjungų savivaldos principai.