Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
|
NPPSS BLOGAS
Rimas Armaitis: dabar esanti situacija - nacionalinio susitarimo pasekmė?
2011-12-12
|
Rimas Armaitis, 2011 12 09
Perskaičius pranešimą „Kreipimasis į Lietuvos intelektualus” (http://sc.bns.lt/index.php?item=121617&id=3&subid=43) ir kažkaip prisiminiau tų pačių profsąjungų pasirašytą a‘lia „Nacionalinį susitarimą“, kuriuo tos profsąjungos mus visus pardavė. Valdžiai užkimšo ausis, o žmonėms burnas, nes tas susitarimas buvo kaip figos lapas naktinėms reformoms pridengti. O dabar esanti situacija ar nėra to susitarimo pasekmė? Kur tada buvo tos profsąjungos? Kodėl tada neįsiklausė į intelektualų pasisakymus ir tų susitarimų vertinimus?
Dabar gruodžio 10 d. profsąjungos organizavo garo nuleidimo akciją-atrakciją. Patriukšmavo, buvo sukviestos milžiniškos policijos pajėgos, kurių papildomą darbą teks apmokėti iš tu pačių garo nuleidėjų kišenės. Vyriausybė paskirstys tarp socialinių partnerių ir profsąjungų 15 milijonų iš ES skirtų socialiniam dialogui skatinti (http://www.lprofsajungos.lt/?lang=lt&mID=1&id=4056). Ponas LPSK vadovas ir kiti vedliai gavo progą pabūti ant statinės, nes ruošiasi balotiruotis į Seimą (http://www.lprofsajungos.lt/?lang=lt&mID=1&id=3969). Koks bus jų elektoratas, tiksliau, už ką balsuos mūsų beprotnamis, manau jau aišku. Viskas puiku, viskas gražu. Kvailių laivas juda į priekį.
Aš ne prieš akciją. Tik ar verta su tokiais velniais, kurie jus visus ir mane tame tarpe ne kartą pardavė eiti obuoliauti? Ar paskui neteks staugti dar graudesniu balseliu, kai ateis tie rudenėliai ir tos šaltos žiemos? Ar šitie garo nuleidėjai nebus dar labiau priversti kalenti dantimis, kai parsidavėliai gaus papildomų pinigų soc. dialogo skatinimui? Kai kas iš jų taps naujo Seimo nariais. Ar nesigaus „šalin drakoną, tegyvuoja naujas drakonas!“, tik dar ciniškesnis, neturintis absoliučiai jokių moralinių vertybių, bet jie papildys esamos partokratijos gretas.
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.
|
1
 Gargonas (#679) - 2011-12-19 09:35 (IP: 193.219.12.68) |
| Postmodernusis Marksistas - Šiuolaikinio kapitalizmo elitas nepajėgus ir negali spręsti šiandienos augančių problemų, Tačiau šis valdantysis elitas yra pajėgus sustabdyti tuos, kas gali tai padaryti.
Perfrazuojant Leniną, galima pasakyti vieną: nepaisant akivaizdžios krizės, viršūnės nenori pokyčių, o apačios negali jų pasiekti.
Revoliucinės perspektyvos trūkumas privedė prie gilios reformizmo krizės. Dabar niekur nėra naujai situacijai pasirengusių kairiųjų jėgų. Negana to, kairė išgyvena labai gilią moralinę krizę. Vietoje taip reikalingo įvykių pasekmių įvertinimo, dabar turime masinę ideologinę degradaciją.
Dabartinių kairiųjų judėjimų programos ne tik nesuteikia realios alternatyvos, bet apskritai nesuteikia jokios alternatyvos. Dabartinė sistema yra tiek susipainiojusi, kad vienintelis būdas įveikti šį prieštaravimų „Gordijo mazgą“ yra jį perkirsti.
„“ - Gordijo mazgas – pasak graikų mito, Frygijos karalius Gordijas surišo painų mazgą apie ratų jungą. Orakulas išpranašavo, jog žmogus, išnarpliojęs mazgą, taps pasaulio valdovu. Anot legendos, Aleksandras Makedonietis bandęs atrišti mazgą, tačiau nepavykus to padaryti, tiesiog perkirto jį kardu.
Dalinės reformos ir laipsniškas gerinimas tampa įmanomi tik tada, kai yra radikalių veiksmų padariniai visoje visuomenės ir ekonomikos struktūroje.
Alternatyvų trūkumas lemia, jog atstovaujamąją demokratiją toliau naikina visų įmanomų formų erozija. Nepaisant šios demokratijos krizės poveikio, ji nelems staigių demokratinių institucijų suirimo. Tačiau šios institucijos po truputį išsigimsta ir atmirdinėja. Jos nuolat aplenkiamos ne tik ekonominių sprendimų vykdymo, bet ir pačio politinio proceso.
Fašizmo atgimimas Europoje yra svarbus krizės požymis.
Valdančios politinės partijos tampa užkrėstos autoritariniu populizmu. Ir tai yra natūralu tokiomis sąlygomis, kai žmonių pasitikėjimas demokratinėmis institucijoms ir pačia atstovaujamąja demokratija tampa palaužtas.
Krizė be alternatyvų – tai neišvengiamų sukrėtimų pradžios ženklas.
Vis dėlto, ne viskas taip blogai. Įvairios visuomenės sugeba rasti sprendimus netgi tokiose valstybėse, kur organizuotos politinės jėgos, tradicinės institucijos ir apskritai visas pripažintas elitas demonstruoja savo visišką bankrutaciją. Esant tokiai situacijai, spontaniškas prieštaravimų „iš apačios“ išsprendimas yra neatskiriamai susijęs su visų šių institucijų ir elitų suirimu.
Prieš 20 metų net pats didžiausias pesimistas turbūt neįsivaizdavo tokio „optimistinio“ scenarijaus, kokį turime. Bet būtent toks scenarijus tiksliai atvaizduoja įvairių neoliberalizmo formų „sėkmės“ padarinius. Atrodo, kad tik socialiniai kataklizmai didžiajai Žemės žmonių daliai liko vienintele viltimi ateityje.
Milžiniškas gamybos smukimas ir žaliavų išgrobstymas buvo neoliberalių reformų padarinys. Tačiau šios reformos lėmė tik internacionalinio kapitalo įsivyravimą, nepalikusį vietos jokiam rimtam nacionaliniam kapitalui. Naujos kovos ir nauji sukrėtimai dar laukia ateityje. |
Komentuoti gali tik portalo nariai.
|
|
|
© 2002-2024 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
