Mindaugas Akelaitis

Dar šių metų kovo mėnesį vidaus reikalų ministras sudarė valdymo tobulinimo komisiją. Kadangi esu vidaus reikalų sistemos darbuotojas (policijos pareigūnas), domiuosi kaip bus tobulinama sistema, kurioje dirbu. Kiekvieną kartą užeinant į VRM interneto svetainę už akių „užkliūva“ kvietimas teikti siūlymus, kaip tobulinti VRM valdymą. Vieną dieną įkvėpimo pagautas pagalvojau, parašysiu ir nusiųsiu savo siūlymus. Natūralu, kad dirbdamas viešojo saugumo srityje, siūlymus rengiausi rašyti apie šioje srityje veikiančių ir VRM pavaldžių institucijų (Policijos ir Vadovybės apsaugos departamentų, Finansinių nusikaltimų tyrimo, Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybų) valdymą. Kad nerašyčiau tuščiai, pirmiausiai iš kiekvienos institucijos veiklą reglamentuojančių įstatymų pasidariau institucijų uždavinių ir funkcijų palyginamąją lentelę ir pradėjau rašyti laiškelį VRM. Ironiška, bet kitos dienos rytą mano entuziazmas užgeso. Užėjęs į VRM interneto svetainę randu naujieną su daug žadančia antrašte: „Ministras R. Palaitis: „Naikinsime du departamentus, optimizuosime administracijos vykdomas funkcijas“, tačiau jos turinys kaip šaltas dušas. Apie VRM pavaldžių statutinių įstaigų jungimą esą negali būti kalbos, toliau rašoma, kaip sujungus Lietuvos policijos mokymo centrą su Policijos mokykla bus panaikintos 8 pareigybės ir panašiai.

Tai bent viešojo saugumo politiką formuojančios ministerijos lygis ir naujienos! VRM rūpinasi jai pavaldžios institucijos įsteigtų juridinių asmenų optimizavimu, dėl kurių optimizavimo, beje, sprendimai jau senokai priimti pačių juridinių asmenų steigėjų. Apie kokias sistemos reformas galima kalbėti, jei iš karto yra pareiškiama, jog sistemos mes nekeisime. Čia pakirpsime, čia priklijuosime ir štai jums eilinė reforma.

Mano supratimu sistemos reformai jokia struktūra negali būti tabu, tik su tokiu požiūriu galima priimti novatoriškus ir efektyvius sprendimus. Na, bet ministras paskelbė, kad esama struktūra išliks ir taškas.

Prireikė daugiau kaip mėnesio, kad užgesintas entuziazmas vėl „prabustų“, tačiau šį kartą bandau rašyti komentarą kurio tikrai nesiųsiu VRM, nes ten jis netinka. Noriu pateikti savo mintis kitų žmonių „teismui“, o gal komentarą perskaitys koks nors įtakingas asmuo ir išdėstytos mintys taps tinkamos VRM (galbūt naivoka, bet tokia jau optimistų dalia)?

Mano pasiūlymo esmė yra labai paprasta: atsižvelgiant į institucijų uždavinius ir vykdomas funkcijas, iš anksčiau paminėtų penkių VRM pavaldžių institucijų geriausiu atveju galėtų likti tik dvi - Policijos departamentas (PD) ir gerokai sumažinta Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Pirmiausiai apie VSAT. Keliavusieji po Šengeno zonai priklausančias valstybes žino, jog tai, kad patekai į kitą šalį pasako tik kelio ženklas. Pas mus vaizdelis kitoks. Pagrindiniais keliais į Lenkiją ar Latviją išvykstančius tautiečius „išlydi“ mūsų pasieniečiai. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad jie trukdo. Žinau, jiems pavesta vykdyti „nelegalios migracijos kontrolę“, tą ir daro. Tik kyla klausimėlis: ar ta kontrolė efektyvi, o jeigu mažiau „vynioti į vatą“, ar reikalinga? Lietuvai įsiliejus į Šengeno erdvę, mūsų pasieniečiai prie Lenkijos ir Latvijos sienų turėjo išnykti, tuo pačiu ir VSAT rinktinės, jų administracija, vadovybė... Natūralu, kad tokio proceso pasekmė – sutaupytos nemažos biudžeto lėšos. Deja, taip neįvyko.

Keistokai atrodo Ignalinos atominės elektrinės apsaugos funkcijas vykdantys pasieniečiai. Ten ką atskira respublika? Kiek pamenu, ten Lietuvos Respublikos teritorija...

Manau, paminėtų anomalijų neturėtų likti. Aišku, girdžiu oponentų balsus, o kas bus kai reikės atkurti sienų kontrolę? Atsakau: jei reikės atkurti sienų kontrolę, bus galima pasitelkti prie išorinių sienų dirbančius pasieniečius ir visos Lietuvos teritorijoje dirbančius policijos pareigūnus. Juk kontrolė gali būti atkurta tik išskirtiniais atvejais ir trumpam, todėl didelių problemų neturėtų kilti.

Kadangi kalbant apie VSAT užkliuvo valstybei svarbių objektų apsauga, pereisiu prie šio gan įdomaus klausimėlio. Kiek man žinoma, šiuo metu objektų apsaugos funkcijas vykdo jau minėta VSAT, PD pavaldžios įstaigos, Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) ir Viešojo saugumo tarnyba (VST). Tai, kad su apsaugos funkcijų vykdymu pas mus yra problemų, rodo ir šias funkcijas vykdančių institucijų (ne įstaigų) gausa bei aiškių kriterijų nebuvimas, ką ir kodėl turi saugoti pareigūnai, o ką galėtų saugoti privačios saugos tarnybos. Dalis problemos jau sprendžiasi. Tik laiko klausimas, kada policija nustos teikti komercines apsaugos paslaugas. Lieka paprastas sprendimas: valstybei svarbių objektų apsaugą vykdo viena specializuota policijos įstaiga, saugomų objektų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar vidaus reikalų ministras.

Lieka aukščiausių valstybės pareigūnų apsauga. Asmenis saugoti moka ir policijos pareigūnai. Anksčiau buvo atskira liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnyba, dabar šias funkcijas vykdo Lietuvos kriminalinės policijos biuro struktūrinis padalinys. Perduokite aukščiausių valstybės pareigūnų apsaugos funkciją bei VAD darbuotojus policijai ir štai dingsta dar viena struktūra, o tuo pačiu susitaupo pinigėliai.

Kai buvo reorganizuojami Vidaus tarnybos pulkai kilo diskusijos, kam jie turėtų būti pavaldūs. Dabar matosi, kad sprendimas, steigti vidaus reikalų ministrui pavaldžią VST, buvo grįstas toli gražu ne efektyvumo kriterijais. Pirmą kartą su kolegomis pavartę VST veiklą reglamentuojantį įstatymą,  dar ilgai juokėmės pro ašaras, kad sistemoje atsirado visiems galinti padėti, bet išskirtinių funkcijų neturinti tarnyba. Esu tikras, kad perdavus VST Policijos departamento žinion, visiškai niekas nepasikeistų. Tik vidaus reikalų ministras nebeturėtų ką parodyti pavyzdžiu,  kaip policijos pareigūnai visko nepagrįstai reikalauja, o VST pareigūnai supranta sudėtingą valstybės situacija ir tik dar efektyviau dirba...

Pabaigai liko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Parašysiu ironiškai. Aš labai pasigendu Smurtinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos, Vagysčių tyrimo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos ir kitų nusikaltimų tyrimo tarnybų prie vidaus reikalų ministerijos. Kiekviena teritorinė policijos įstaiga turi ekonominių nusikaltimų tyrimo padalinius, Lietuvos kriminalinės policijos biuras turi ekonominių nusikaltimų tyrimo padalinius. Sakau tiesiai šviesiai: nesuprantu, kam reikalinga FNTT. Sustiprinkite FNTT darbuotojais policijoje esančius ekonominių nusikaltimų tyrimo padalinius ir FNTT administracinis aparatas tampa nereikalingas, o vykdomos funkcijos nenukenčia.

Suprantu, kad visos čia išdėstytos mintys gali atrodyti tarsi prie žemėlapio su pieštuku sėdinčio vaiko planai perbraižyti valstybių sienas, kad jos būtų lygios, o ne vingiuotos. Už kiekvienos tarnybos pavadinimo slypi ten dirbantys žmonės, vykdomi projektai, planai. Tokiems pokyčiams reikalinga aibė įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimų, tačiau viskas įmanoma, kai nusprendžiama.

Trumpai apie efektą. Įvykdžius sujungimą galima sumažinti arba visiškai panaikinti administracinį personalą. Šio efekto pavyzdžiu galėtų būti policijos juridinių asmenų skaičiaus mažinimo vajus, o čia mes kalbame apie centrinių institucijų skaičiaus mažinimą, t.y. asignavimų valdytojų skaičiaus mažėjimą, programų valstybės biudžete mažėjimą, strateginių planų skaičiaus mažėjimą, galiausiai generolų skaičiaus mažėjimą. Tai reiškia, kad efektas pasijustų ne tik tiesiogiai, bet sumažėtų personalo poreikis pačioje vidaus reikalų ministerijoje, kitose valstybės institucijose. Taip pat neabejotinai atsirastų prielaidos operatyvinės veiklos ir baudžiamojo proceso efektyvinimui bei kontrolės stiprinimui, nes mažėtų šias veiklas vykdančių subjektų skaičius.

Galėtų tobulėti žmogiškųjų išteklių valdymas, mažėti atlyginimo skirtumas tarp iš esmės tokį patį darbą dirbančių pareigūnų (kuo skiriasi finansinį nusikaltimą ir smurtinį nusikaltimą tiriantys pareigūnai? Pirmiausiai atlyginimu, nes vieni dirba FNTT, o kiti policijos įstaigoje).

Pabaigai (nors gal nuo to reikėjo pradėti), būtina paminėti ir šiuolaikinius burtažodžius. Įgyvendinus šiuos pasiūlymus būtų panaikintas funkcijų dubliavimas, optimizuotos vidaus reikalų įstaigų ir pačios vidaus reikalų ministerijos struktūros, taupomos biudžeto lėšos ir pan. Neseniai viename komentare skaičiau iš pažiūros labai paprastą, bet itin taiklų autoriaus pastebėjimą: nors gyvename informacinių technologijų amžiuje, bet mūsų viešajame sektoriuje viskas vyksta kaip „senais gerais laikas“. Tai, ką galėtų atlikti kompiuteris, viešąjame sektoriuje ir šiandien dirba žmogus, o kartais ir ne vienas...

Šiuo metu maksimalus FNTT patvirtintas pareigybių skaičius apie 450, VAD – 450, VST – 2000. Policijos departamentas deklaravo, kad viešosios ir kriminalinės policijos padaliniuose dirbantis personalas sudaro 75 proc. dirbančiųjų, tokiu atveju likę 25 proc. yra administracinis personalas. 2900 pareigybių perkėlus į PD be jokių pastangų galima atsisakyti 25 proc. iš jų, nes tai turėtų būti administracinis personalas (taikant analogiją), dar galima panaikinti kažkiek funkcijas dubliuojančiųjų, štai Jums ir numatomų naikinti 900 policijos pareigūnų etatai.