Prezidentei pateiktas pasirašyti Savivaldybių rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, teigia Teisės projektų ir tyrimų centro tarybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. Įstatymas draudžia rinkimuose dalyvauti  nepolitinėms asociacijoms, bendruomenėms, nors iš Konstitucinio Teismo nutarimo teksto akivaizdu, kad tokią teisę nevyriausybinės organizacijos turi, nes nutarimas nustato teisę kelti gyventojams kandidatų sąrašus. Spauda cituoja Premjero A.Kubiliaus teiginį, jog draudimas nevyriausybinėms organizacijoms,  esą, susijęs su tuo, kad nevyriausybines organizacijas būtų sunkiau kontroliuoti nei partijas. Pasak K,.Čilinsko, Lietuvos teisė nenumato, kad nevyriausybinės organizacijos yra mažiau kontroliuojamos valdžios įstaigų nei partijos.  Greičiau atvirkščiai-valdžios institucijos bijo laikytis kontroliuoti partijų ir jų šefuojamų nevyriausybinių organizacijų veiklą. Tai parodė valdančios partijos „šefuojamo“ Demokratinės politikos instituto veikla, kurios nekontroliuojami pažeidimai pasiekė tokį matą, kad jais susidomėjo specialiosios tarnybos. Šis pavyzdys rodo, kad būtent partijų veiklai trūksta kontrolės ir jos kuriasi neteisėtus papildomus pajamų šaltinius, nepaisant, kaip paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija, kad  nuo 2000 metų politinėms partijoms iš biudžeto sumokėta per 70 mln. litų. Beveik tiek pat per tą laiką partijos gavo iš rėmėjų.

Nežiūrint tokių didelių partijų pajamų, teigia K.Čilinskas, Prezidentei pateiktame pasirašyti Savivaldybių tarybų įstatymo 38 straipsnyje nurodoma, kad rinkimų užstatas yra vienodas - vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio - tiek atskiram pavieniam kandidatui gyventojui, tiek visos politinės partijos keliamų kandidatų sąrašui. Žinoma, partijoms-tai nedidelė suma, juo labiau, kad jos turi surinkusios iš mokesčių mokėtojų, vadinasi, ir tų pačių nepartinių kandidatų, daug milijonų litų. O kandidatas gyventojas turės mokėti savo lėšas.

Pasak K.Čilinsko, toks užstato mokėjimo modelis reiškia tai, kad arba milijonus biudžeto lėšų gaunančios partijos taip menkai save vertina, kad visą savo kandidatų sąrašą prilygina vienam nepartiniam kandidatui, arba partijos taip bijo nepartinių kandidatų, kad stengiasi sudaryti jiems kuo sunkesnes sąlygas-vieną nepartinį kandidatą apmokestina tokiu pat užstatu kaip ir visą partinį sąrašą. Bet kuriuo atveju, tokie ir panašūs įstatymo straipsniai, pasak K.Čilinsko, pažeidžią Konstitucijoje įtvirtintą lygių ir demokratiškų  rinkimų teisę. 

„Demokratija.eu“ paklaustas, ar ši situacija turėjo įtakos šį savaitgalį įvykusiam  nepartinių Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ)  narių atsiskyrimui nuo JDJ į Nepartinį demokratinį judėjimą, kurio pirmininku jis buvo išrinktas,  K.Čilinskas atsakė teigiamai. JDJ trečdalį sudarė įvairių partijų atstovai, jų vis daugėjo ir JDJ galėjo pavirsti ne piliečių, o partijas ginančia organizacija, prisidengianti mūsų vardu. Dabar žmonės žinos, kad  Jungtinis demokratinis judėjimas  bus tikrai jungtinis įvairių partijų judėjimas, siekiantis per judėjimą įgyvendinti partijų politiką ir taktiką ryšium su artėjančiais rinkimais. O Nepartinis demokratinis judėjimas gins nepartinių piliečių interesus, padės gyventojams dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose ir atstovauti gyventojų, o ne partijų interesui.

 http://www.demokratija.eu/