Vyriausybė paskelbė, kad teiks įstatymą dėl daugiabučių savininkų priverstinio taupymo mokesčio remontui. Pasak teisininko K.Čilinsko, kiekvienas, susipažinęs su politine korupcija, supranta, kad šį mokestį prieš savivaldybių rinkimus valdančias partijas spaudžia priimti dosnūs partijų finansuotojai- statybos bendrovės ir bankai. K.Čilinsko teigimu, nustatymas buto savininkui, kiek jis turi skirti remontui ir vertimas tuos pinigus mokėti į banką pažeidžia tarptautinėje teisėje įtvirtintas savininko teises. Tačiau prievarta paimti pinigai praturtins bankų sąskaitas ir bus pelno šaltinis statybos bendrovėms.

Pasak K.Čilinsko, nustatydama, kiek daugiabučių savininkai turi skirti savo privačios bendros nuosavybės remontui, politinė valdžia iš esmės apriboja nuosavybės teises ir laisves tai daliai visuomenės, kuri yra neturtingiausia ir neturi galimybių pasistatyti savo namo.

Šiai daliai visuomenės valdžia labiausiai veržia diržą, siekiant papildyti valstybės biudžetą. Tuo tarpu statybos verslo magnatus valdžia gelbsti nuo privalomų įmokų į biudžetą ir stengiasi kuo mažiau kištis į jų verslą, nors kitose šalyse, siekiant užtikrinti butų pirkėjų teises, kaip tik to verslo reglamentavimui valstybė skiria daugiausia dėmesio. Ir premjeras ir finansų ministrė pro pirštus žiūri į tai, kad statybos verslas „pardavinėja“ butus taip, kad nereikėtų mokėti pelno mokesčio. Pavyzdžiui, leidžiama veikti gyvenamųjų namų statybos bendrovėms, kurios stato namus ne sau, bet pardavimui, tik tą pardavimą įformina pajais. Kitos statybos bendrovės formina ne pardavimo sutartis, o būsimo buto savininko statybos sutartis, t.y., suvaidina, kad pats savininkas pasistatė butą, todėl ir vėl bendrovėms nereikia mokėti buto pardavimo mokesčių. Biudžeto skyles valstybė lopo butų pirkėjų sąskaita. Butus stato vienadienės firmos, kurios dingsta, kai butų pirkėjai pradeda reikšti pretenzijas. Anot K.Čilinsko, kitose šalyse butus statyti leidžiama tik bendrovėms, turinčioms atitinkamą kapitalą ir apsidraudusioms savo atsakomybę. Susipažinus su klientams teikiamų pasirašyti sutarčių projektais, teigia K.Čilinskas, matyti, kad statybos bendrovės, prieš perleisdamos butą daugiabučiame name, sudaro sutartis su savo parinktomis ir už tai atsilyginančiomis firmomis dėl administravimo, šildymo, dėl draudimo butų savininkams pasirinkti kitą šildymą ar administravimą ir pan.. Visa tai įrašoma klientui į sutartį.

Politinės korupcijos dėka visa ši valstybės finansus ir butų savininkų teises pažeidžianti statybos bendrovių veikla yra „nematoma“ valdžios atstovų. Pasak K.Čilinsko, oligarchinėje valstybėje valdžios atstovai žiūri kaip įtikti monopolinių paslaugų teikėjams. Todėl neturėsime stebėtis, jei Vyriausybė pasiūlys įstatymą, kiek iš žmonių pajamų turi būti atskaitoma į bankų sąskaitas būtinosioms maitinimosi išlaidoms. Juk to prieš eilinius rinkimus gali paprašyti stambūs prekybos centrai, kuriuose „apie viską gerai pagalvojama.“