V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2019-08-20 antradienis, 08:53

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
Mūsų partnerių naujienos

R. Armaitis: Lietuvos krizė ar valdžios neūkiškumas?
2010-08-31

 

 Pasak Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus, pasiekti užsibrėžtą tikslą - 2011 metais sumažinti valstybės finansų „skylę“ apie 1,5 mlrd. litų įmanoma tik apkarpius socialiai jautrias sritis: biudžetininkų algas, pensijas, „Sodros“ išmokas. 

Norint, kad kitais metais atotrūkis tarp valstybės išlaidų ir pajamų sumažėtų nuo 8 proc. iki 6 proc. BVP, reikia sutaupyti kiek daugiau, nei 1,5 mlrd. litų, palyginus su šiais metais. 

„Vargu, ar realu pasiekti numatytą tikslą be socialinių išlaidų apkarpymo ar darbo užmokesčio apkarpymo. Ne tik to užmokesčio mažinimo, kuris yra visiems priimtinas, t.y. valdininkams ir biurokratams, bet ir apkarpymo didžiajai biudžetinio sektoriaus daliai: švietimui ir sveikatos apsaugai. Sunkiai įsivaizduoju, kokie gali būti karpymai, kurie nepaliestų šių sričių“, - mano banko „Danske Bank“ analitikė Violeta Klyvienė. 

Finansų ministerija jau paskelbė nesiūlysianti įvesti naujų mokesčių ar juos didinti. Tačiau, vadovaujantis Europos Sąjungos reikalavimais, augs akcizai dyzelinui ir tabakui. Kadangi dėl naujų mokesčių nebuvo sutarta politiškai, jau numatyta nuo kitų metų pradėti mažinti motinystės išmokas. 

Nors valdžia kalba apie krizę, bet monopolistų pelnai auga?!.. 
Kol žiniasklaidoje kalbama apie „krizę“ – gamintojai, bankininkai ir dauguma kitų stambių oligarchinių kompanijų vadovų tik juokiasi iš tokių gandų, žingsniuodami link kasos. 

Pradedant pirmuoju šių metų ketvirčiu, oligarchų pelnai stipriai pašoko. Pasidomėjus statistika, jų pelnai išaugo netgi labiau nei prieš 2008-ųjų nuosmukį. Pasirodo, oligarchų pelnai ir toliau auga, o ne krenta!.. Oligarchų pelnų augimas – tiesioginis gilėjančios visuomeninio ir privačiojo sektorių, mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų krizės rezultatas. 

Prasidėjus recesijai, stambusis kapitalas panaikino daug darbo vietų bei privertė tylėti parsidavusius profsąjungų bosus, kurie ir toliau per papildomą finansavimą išlaikomi valdžios, tiesiogine to žodžio prasme. 

Kai vykstant recesijai prasidėjo laikino pagyvėjimo fazė, stambusis biznis padidino gamybą, didindamas likusios darbo jėgos eksploataciją, bet darbuotojų algos praktiškai neaugo. Panašu, kad tai susitarimas su stambiausių profsąjungų veikėjais, nes jie nuolankiai tylėjo ir tebetyli. To pasekmėje - oligarchų išlaidos sumažėjo, pelnai išaugo ir biudžeto balanso duomenys tariamai pagerėjo. Oligarchai išnaudojo „krizines“ dingstis ir progresyvių žurnalistų retoriką, kad tik neleistų darbuotojams reikalauti didesnio augančių pelnų kąsnio, o auganti bedarbių masė netaptų galimais streikų, maištų ir riaušių šaltiniais. Tam profsąjungos ir A.Kubiliaus Vyriausybė imitavo socialinį dialogą ir inicijavo taip vadinamą „Nacionalinį susitarimą“. 

Dabartinis pelnų bumas nepalietė visų sektorių: netikėta sėkmė nusišypsojo tik stambiausioms korporacijoms. Daugelis vidutinių ir smulkių įmonių, priešingai, bankrutavo arba patyrė didelius nuostolius. Prie to dar prisidėjo smulkų ir vidutinį verslą naikinanti mokesčių surinkimo sistema. 

Viso to pasekmė - darbuotojų algos ir pragyvenimo lygis sumažėjo, o valstybinio sektoriaus darbuotojai išgyvena smarkias atleidimų bangas. Apkarpyti ir toliau karpomi darbo užmokesčio fondai, panaikinamos socialinės garantijos, ilginamas darbingumo amžius, darbuotojai verčiami eiti nemokamų atostogų. 

Akivaizdu, kad oligarchinių kompanijų pelnai išaugo dėka griežčiausios darbo eksploatacijos. 
Valdžia lengva ranka perdavė milijonus stambiajam kapitalui, sumažindama jiems mokesčius ir spausdama dirbančiuosius, kad šie susitaikytų su mažesniais atlyginimais. Ekonomika suveikė būtent taip, kaip reikėjo oligarchams – jų valdomų kompanijų pelnai išaugo. Viso to pasekmė: didžioji dauguma darbuotojų atsidūrė dar gilesnėje krizėje!.. 
Valdžia neįvertino, o greičiausiai net nenorėjo įvertinti oligarchų sugebėjimo perkelti visą pelnų atstatymo sunkumą ant dirbančių žmonių pečių. Šiuo atžvilgiu visos kalbos apie „profsąjungų pasipriešinimą“ atspindi jų nesupratimą to fakto, kad socialinės paramos mažinimas ir algų karpymas blogina dirbančiųjų gerovę. Iš profsąjungų vadovų pusės praktiškai nebuvo jokio pasipriešinimo dėl prasto profsąjungų organizuotumo. 

Dabartinė būklė liudija apie tai, kad oligarchai įsigudrino įveikti krizes didindami daugumos žmonių eksploataciją, atimdami iš dirbančiųjų jų „socialinius iškovojimus“. Kalbant paprastai, šios „pašėlusios pajamos“ – tai ne pelnai, gauti augant pajamoms iš pardavimų ir išsiplėtusių vartotojų rinkų. O ir kaip tai galėtų būti, jei atlyginimai krenta, jei nedarbas sudaro milžinišką procentą, kuris nuolat didėja?!.. 
Akivaizdu, kad trumpas pelnų bumas, besiremiantis oligarchu valdžios mokėjimu naudotis savo politinėmis ir socialinėmis privilegijomis, nestabilus. Aišku tik viena: dabartinė sistema nesubyrės ir nebus pakeista vien dėl savo vidaus puvimo ir „prieštaravimų“. 

Bet dabartinė valdžia nieko nekalba apie galimą oligarchų pajamų apmokestinimo didinimą, nei apie kokias nors galimybes gerinti daugumos žmonių socialinę padėtį. 

Pamastymui: 
Pokariu prasidėjus masiniams žmonių trėmimams iš Lietuvos buvo ištremta apie 39 000 gyventojų drauge su šeimos nariais. 
Nors tikslios statistikos apie išvykusių iš nepriklausomos Lietuvos skaičiaus šiandien nėra, bet manoma, kad nuo 1991 m. iki dabar emigravo apie 15% šalies gyventojų, t.y. apie 0,5 milijono. 
Pagrindinis tai lemiantis veiksnys yra žemas darbo užmokesčio lygis Lietuvoje ir didėjanti bedarbystė. Kaip bebūtų gaila, kaip valdžia bemėgintų užmaskuoti bedarbių ir emigrantų skaičių, šie skaičiai ir toliau ženkliai didėja. 
Pagal statistiką, žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas!.. 

Kodėl pagrindinė masė skursta arba kur dingsta biudžeto pinigai? 
Dar praeitais metais tarptautinio valiutos fondo ekspertai, dirbę Lietuvoje, pareiškė, kad dabar vykdomos taupymo priemonės nepadeda sutaupyti nė penktadalio šios sumos. Dabartiniai taupymai yra apgailėtina suma, palyginti su svarbiausiu taupymo receptu. Dar 2009 metų gegužę buvo įvardinta 3-4 mlrd. litų suma, kurią biudžetas kasmet praranda per neskaidrius viešuosius pirkimus. Tačiau situacija neskaidrėja. Užuot ėmusis viešųjų pirkimų, kuriuos sutvarkius valstybei grįžtų apie 4 mlrd. litų, išsidalijamų vadinamiesiems “otkatams", Vyriausybė imitavo socialinį dialogą ir sukūrė tariamą „Nacionalinį susitarimą“. Viso to rezultatas - alkani pensininkai, basi pareigūnai, mokytojai, medikai, valdžios reitingai pasiekė dugną. 

Tik keli pastebėjimai: 
Natūraliai kyla klausimas: kodėl mažinami darbo užmokesčio fondai, socialinės garantijos, pensijos, o sutaupyti pinigai skiriami partijų papildomam finansavimui už prarastus pinigus per rinkimus, dotacijoms ir panašiai?.. 

Vien nacionalinei programai “Vilnius - Europos kultūros sostinė” (VEKS) 2008-2010 metams valstybė skyrė apie 297 mln. Lt, iš kurių apie trečdalį administravo ir nežinia kaip panaudojo tuo pačiu pavadinimu prisidengusi viešoji įstaiga (VšĮ). 

Pinigai skirti regioniniams keliams - 44 milijonai litų iš rezervinių fondų - puikiai žinome kam jie bus skirti ir panaudoti – vietinių kiemų tvarkymui, kad eilinį kartą savivaldybių klerkai parodytų rūpestį tauta, juk artėja savivaldybių rinkimai!.. 

Ar tikslingi krizės metu, sakykime, skirti pinigus ministerijų ir departamentų reprezentacinėms reikmėms – po 20-30 000 Lt.? 

Gėjų paradui net 200 000 Lt.!.. 

Gugenheimo muziejaus projektas - kur dingo mažiausiai 800 000 litų? 

Vienos valdžios sumanyti šimtamilijoniniai projektai žlunga, vos atėjus kitai valdžiai. Ši vėl kuria naujus planus, kaip įsisavinti valstybės pinigus. Į Nacionalinio stadiono statybas buvo investuota 100 mln. mokesčių mokėtojų pinigų, o šiandieninė Vilniaus valdžią šį „projektą“ ruošiasi griauti. Betgi tai naujos valstybinės investicijos, surinktos iš mokesčių mokėtojų. 

Ar tikslinga krizės metu skirti rentą „Crown Plaza Vilnius“ viešbučio akcininkei bei mirusio prezidento našlei p. K. Brazauskienei? 

Toks absurdiškas valdžios elgesys ir situacijos nesuvokimas krizės metu - tikra Lietuvos tragedija, kuri toliau tęsiasi, kaip tragikomiškas farsas, vedantis mus visus į dar didesnę bedugnę. Nejaugi, kaip sako V.Uspaskichas, mūsų valdžia yra „ant tiek tupa“, kad nesupranta elementarių dalykų?!.. 
Ekonomikos atsigavimui reikalinga, kad atsigautų smulkus ir vidutinis verslas, o tam reikia tinkamai sutvarkyti mokesčių surinkimą. Jeigu nežinoma, kaip tai padaryti, galima pasidomėti, kaip tai daroma Didžiojoje Britanijoje. 
Tam kad atsigautų smulkus ir vidutinis verslas, reikia kad padidėtų Lietuvos gyventojų perkamoji galia, o karpant algas, naikinant socialines garantijas, pensijas, priverstinai varant darbuotojus nemokamų atostogų, perkamoji žmonių galia mažėja, o tai tiesus kelias į aklavietę.

Rimas Armaitis

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI



1

Rimas A. (#139) - 2010-09-01 12:14 (IP: 193.219.12.52)
Skaitau gal tik daugiau reikia kalbėti apie bankus ir jų įtaką Lietuvos ekonomikai, šiaip manau, kad bankų veiklos analizė reikalauja daugiau viešumo. Kažin kodėl nenori žmonės apie tai kalbėti, o reikia, nes kartais manau, kad bankai stabdo ekonomiką Lietuvoje ir apie mokesčių politiką, kuri krizei prasidėjus dėl LTU kvailos mokesčių politikos ja dar daugiau savo laiku pagilino Lietuvoje. Skirtumas tas, kad LTU, kai įmonės tapo nemokios, mokesčių inspekcija joms padėjo subankrutuoti, paliginus su Didžiąja Britanija, ten jai įmonė tampa nemoki, atvyksta mokesčių inspektorius ir bando padėti, bet neareštuoja įmonės sąskaitas, juk sąskaitų areštai buvo daugumos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių bankroto priežastimi. Net baltarusiai ir tie nuėjo kitu kelių, ten jai tampi nemokus ir turi skolininkų, tai tavo nemokumo problema tampa skolininkų problema, todėl ten beveik nėra skolininkų, nes niekas nenori turėti reikalu su mokesčių inspekcija. Kitas dalykas - LTU tragedija, kai ministerijų ir departamentu darbas priklauso nuo nekompetentingų politikų ir partijų įtakos, kol Lietuvoj šio klausimų situacija nepasikeis, nieko nesikeis, kaip gali sakykime VRM vadovauti matematikas, ką jis apie tai nutuokia, kaip KAMui gali vadovauti medikė, SODRAi inžinieriai, švietimo ir mokslo ministerijai teisininkas, sveikatos apsaugos ministerijai teisininkas ir t.t. kaip nauja valdžia seime, taip nauji ministrai, naujos reorganizacijos pagal jų neišminimą, todėl ir turime ką turime.


Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2019 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA