Šeštadienį Klaipėdoje, Klaipėdos Universiteto salėje įvyko konferencija „Nepartinio demokratinio judėjimo veiklos turinys ir perspektyvos“.  Susirinko atstovai iš NDJ skyrių, dalyvavo NDJ Tarybos pirmininkas Vytautas Bakas, Tarybos nariai akademikas Antanas Kudzys, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, a.a. Kęstučio Čilinsko artimieji - sesuo Živilė Barkauskienė ir brolis Eugenijus Čilinskas.

Pradėjęs konferenciją tylos minute, skirta pagerbti prieš beveik porą mėnesių mus palikusio Kęstučio Čilinsko atminimą, V.Bakas priminė, kad daugelis stebėjome judėjimo kelią nuo pat pradžių, augome ir stiprėjome kartu, įgijome patirties, mokėmės. V.Bako nuomone,  išsaugoti K.Čilinsko atminimą ir paveldą galime ne tik leidiniais ar atminimo lentelėmis, tačiau pirmiausia tęsdami judėjimo veiklą, pagal savo galimybes skleisdami a.a. K.Čilinsko idėjas ir tęsdami jo darbus.“Turėtume šiandien nuspręsti, ką galime padaryti iš to, ką mums iki šiol pavyko sukurti,” – produktyvaus darbo linkėjo V.Bakas.

Konferencijos metu kartu su artimaisiais apsvarstyta, kuo judėjimas galėtų prisidėti prie K.Čilinsko atminimo išsaugojimo. Pasiūlymų aptarta nemaža: pakabinti atminimo lentelę ant namo, kuriame gimė K.Čilinskas, įsteigti nominaciją visuomenės veikėjui už aktyviai ginamas žmogaus teises, biografinės atsiminimų knygos parengimas bei K.Čilinsko teisinės medžiagos rinkinio sudarymas, dokumentinio filmo sukūrimas, gatvės pavadinimas K.Čilinsko vardu, tarptautinės K.Čilinsko ir A.Sacharovo konferencijos surengimas. K.Čilinsko artimieji prasitarė vis dar ieškantys, kas galėtų sukurti eskizą paminklui. Ž.Barkauskienės nuomone, paminkliniame akmenyje galėtų būti įkomponuotas varpo simbolis. Iš savanorių buvo suformuota K.Čilinsko paveldo išsaugojimo grupė.

Akademikas A.Kudzys savo pranešimu pradėjęs konferencijos dalį, kurioje svarstyti NDJ organizaciniai klausimai, priminė, kaip svarbu į judėjimą pritraukti kuo daugiau jaunų žmonių.  “Jaunimas Lietuvoje nušalintas nuo sprendimų, daugelis organizacijų imitacinės, bet yra veikiančių ir nepriklausomų organizacijų“, - dalijosi darbo su jaunimu patirtimi A.Kudzys. Konferencija vieningai palaikė profesoriaus siūlymą kurti jaunimo sekciją prie NDJ, įtraukiant studentiją ir pritarė, kad profesorius šį procesą pradėtų.

NDJ Klaipėdos skyriaus pirmininkės pavaduotoja Laima Laurinavičienė pristatė klaipėdiečių darbus. Klaipėdos LEZ’ui (Laisvąjai ekonominei zonai) patekus į korumpuotas rankas, šioje zonoje planuojamos aplinką teršiančios ir žmonių sveikatai pavojingos šiukšlių deginimo gamykla, toksiškos rūgšties gamykla. Protestuojant prieš suplanuotos šiukšlių deginimo gamyklos statybas rengti piketai, rašyti raštai, surinkta iš viso apie 20 000 gyventojų parašų, tačiau efektas - nulinis. Ir toliau stumiamas projektas, kad būtų statoma ši 240000 tonų per metus planuojanti deginti gamykla, kurios pagrindinis kuras (70 proc.) būtų šiukšlės. Dauguma šiukšlių – nerūšiuotos, o deginimo temperatūra numatyta tik 850 laipsnių. Tokioje žemoje deginimo temperatūroje išsiskiria ypač daug sveikatai pavojingų toksinių medžiagų. Išlėkę per kaminą furanai ir dioksinai vėl susijungia, o tyrimų dėl šitokio pobūdžio taršos Lietuvoje niekas neatlieka, užsienio kompanijų paslaugos – brangios.

L.Laurinavičienė priminė ir „Geotermos“ kompaniją, kurioje dirba vos keliolika darbuotojų, tačiau šios įmonės iš žemės gelmių išgaunamu šiltu vandeniu, jį dar pašildžius iki reikiamos temperatūros, aprūpinama 30 procentų Klaipėdos. Ši ekologiška apsirūpinimo šiltu vandeniu galimybė ne tik nesulaukia reikiamo dėmesio – informacija apie geoterminės energijos galimybes blokuojama, nutylima, nors, mokslininkų nuomone, galima būtų šia energija šildyti net visą Lietuvą investuojant į gręžinius daug mažiau, nei buvo investuota į pirmuosius gręžinių bandymus. Tačiau „Geoterma“ net įtraukta į privatizavimo sąrašus, kaip nerentabili įmonė!

Konferencija vieningai palaikė klaipėdiečių iniciatyvas.

Apie NDJ Telšių  skyriaus veiklą informavo skyriaus pirmininkas Albinas Juškevičius. Jis prisiminė a.a. K.Čilinsko žodžius, kad pradėti darbus reikia nuo to lygmens, kuriame esame – nuo savo kiemo. „Įgavome šiokią tokią patirtį. Pavieniai veikdami nieko nepasieksime. Dalyvauti valstybės valdyme pilnai galime, net ir rinkimuose, tačiau organizacija niekada neturėtų virsti partija. Tai mano asmeninė, ne skyriaus pozicija“,  – pabrėžė A.Juškevičius.

Salomėja Jasudienė prisiminė NDJ Šiaulių skyriaus kūrimą – skyrius buvo vienas pirmųjų. „Savivaldybė buvo suteikusi patalpas, rengdavome teminius renginius, susirinkdavo iki  300 žmonių, bet kai rimčiau ėmėmės problemų – patalpas atėmė“, - karčia patirtimi dalijosi skyriaus pirmininkė. S.Jasudienė pasiūlė į konferencijos rezoliuciją įtraukti nutartį dėl Klaipėdos šiukšlių deginimo gamyklos, nes ir Šiaulių analogiškos problemos, tai ne vien Klaipėdos skaudulys. Pasiūlyta surengti konferenciją šia tema, pakviečiant specialistus.

Vienu iš NDJ veiklos prioritetų S.Jasudienė, pritardama akademiko A.Kudzio nuomonei, minėjo naujų narių, jaunimo pritraukimą, darbą su universitetais. Pasiūlyta apsvarstyti dėl galimybės skyriams tapti atskirais juridiniais vienetais, kad jie galėtų teikti paraiškas vietiniuose, savivaldybių ar regioninio lygio projektuose, nes iki šiol veikiama tik savomis lėšomis.

Doc. Dr. J.Jasaitis pradėjo antrąją konferencijos dalį išsamiai aptardamas savivaldos reformos būtinumą.  „Dėl savivaldos esminio pertvarkymo dirbome metus“, - priminė J.Jasaitis. Deja, tik į dalį Seimui pateiktų siūlymų buvo atsižvelgta. NDJ konferencijai buvo pristatytas trijų pakopų savivaldos projektas, per rankas perleistas dokumentas – pasiūlymai dėl savivaldos reformos, kuriuos siūlyta įteikti J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei, Vyriausybei ir LR Seimui. Konferencija tam pritarė vienbalsiai (doc. Dr. J.Jasaičio parengtą kreipimąsi artimiausiu metu paskelbsime svetainėje).

J. Jasaičio nuomone, Nepartiniam demokratiniam judėjimui  būtų svarbu eiti į savivaldą, remti kandidatus į Seimą.

Užvirė karšta diskusija, nes ir NDJ Tarybos narys, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas palaikė J.Jasaičio siūlymą dėl NDJ dalyvavimo valstybės valdyme vienokia ar kitokia forma. Be abejo, buvo išsakyta ir priešingų nuomonių. NDJ Panevėžio skyriaus pirminikė Rita Jusienė siūlė prisiminti prieš pusmetį įvykusią planavimo sesiją, kurioje NDJ Taryba ir skyrių vadovai svarstė tiesioginio dalyvavimo politikoje klausimą: „K.Čilinskas tuomet ilgai laukė, kol Taryba apsispręs, eiti ar neiti į artėjančius Seimo rinkimus, ir kaip jis atsikvėpė, kai nutarėme neiti“. V.Bakas taip pat priminė, kad judėjimo politinė veikla iki šiol pasireiškė pastangomis kontroliuoti valdžią, bet ne eiti į pačią valdžią.  "Mes galime remti darbus, idėjas, kurias siūlo politikai, jų grupės, bet judėjimo kaip organizacijos politinės valdžios siekis neturėtų būti judėjimo tikslu", - mano V.Bakas. Jis taip pat priminė NDK skilimo aplinkybes – būtent šis, dalyvavimo politikoje klausimas tuomet buvo išspręstas, visi turėjo galimybes rinktis ir pasirinko. NDJ sukūrė žmonės, kurie tiki ne tik valdžios, bet ir piliečių galia.

Vėliau buvo diskutuojama dėl pasiruošimo stokos tokiam žingsniui, jei būtų nutarta dalyvauti rinkimuose, iš kitos pusės buvo teigiama, kad jokia valdžios kontrolė neįmanoma, jeigu valdžioje įsitvirtinusios kriminalizuotos truktūros arba tiesiog visiškai savo žodžio nesilaikantys asmenys.

Diskusiją nutarta perkelti į NDJ narių elektroninę bendravimo grupę ir išdiskutuoti iki NDJ visotinio narių susirinkimo.

Konferencijoje nutarta suburti laikiną NDJ valdymo organą, kuris pasirengtų visuotiniam narių suvažiavimui,  koordinuotų judėjimo veiklą iki jo. Esančią NDJ Tarybą pasiūlyta papildyti skyrių pirmininkais, taip pat į laikiną valdymo oragną pasiūlyta įtraukti doc. Dr. J.Jasaitį, NDJ svetainės administratorių R.Armaitį, rašytoją E. Milaševičiūtę bei K.Čilinsko artimųjų atstovą – laikinosios tarybos veikloje maloniai sutiko dalyvauti K.Čilinsko sesuo Ž.Barkauskienė.

Edita Milaševičiūtė, NDJ informacijos koordinatorė

 

www.demokratija.eu

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.

...

Daugiau