Kai saulė leidžias sutemon ir Lietuvos aidai alsuoja
Kai atminty kančios veidai
Vaikelį mirusį lopšy liūliuoja
Kai pareigūnas ankstų rytą skruostu su žeme susiliejęs
Šypsodamasis miega
O šaltis skverbiąs per žoles ir ranką ant krūtinės tik laikąs
Ramus su šonu peršautu šypsodamasis miega.
Kai dvasios lyg juodi vorai
Ant amžinojo stogo tyliai staugia
Taip Dievo užmirštas žmogus, jis pareigūnas,
Gimtinės šventą vardą šaukia.
Ir prie tvoros nudriskęs alkanas gulėjo
Prie bedugnės nukniubęs
Jau blėsiantis murmėjo.
Vorai tiktai jam aimanavo, o vargas, vargas vis kamavo.
Kaip praregėjusi viltis
Krūtinėn savo nuodus spardė
Taip menką pareigūną vargas ir skurdas išardė.
Jis taikinys, politikų nelaisvėje gyvena
Jis žino, ką ,, pažeminimas “ reiškia
Ir jau nekart vargingos duonos jis ragavo
Jis žino, kad policininkai – broliai
Su pasieniečiais , ugniagesiais vienoj krūvos sugulę
Visi kartu vargo stovykloje supuvę.
Tikra kančia jau prasidėjo valdžia savo aštrius nagus pridėjo
O jis tas pareigūnas
Supainiotas minčių liūne
O jo kova dar nepradėta, bet ji jau ir baigta.
Baigta, nes jis pareigūnas, jis mus visus ginė
Nors nepritekliaus vainikas jam galvą apipynė.
Ir it ąžuolo šaknys vidun jos įsibrauna
Ir su aštriu klyksmu it peiliu sielą pjauna.
Kodėl, kodėl jis pasmerktas vargan
Kodėl skurdas jį taip sutraškė
Ar nieks dėl to atsakomybės nenusipelnė?
Nors pasmerktas jis čia numirti
Nors ir viltis po kojom guli
Nors vėjas blaško širdį
Nors jis savivalės neturi
Vis tiek jis kausis su vargu
Ir tegul žvaigždės danguj gęsta
Vis tiek jis brausis pro kančias
Ir tegul gėlės, medžiai traška.
Negalim mes tik tamsoje liūdėti
Šviesa jau įsibrauna pro skyles
Ir spindulys jau trokšta suspindėti
Su džiaugsmu gerbūvį mums atnešiąs.
Tad susivienykim visi visi, kas pareigūnus brangina
Ir tegul mūsų geri darbai kiekvienam širdį nuramina
Tegul tiesa kaip mūsų vėliava trim spalvom suspindi
O gintaras juk laimės kelias
Tegul ten veda mūsų žingsnį.
Aš noriu
Kai saulė skaisčioji žemutę apšviečia
Dangaus mėlynumas ir ryto gaiva
Į tarnybą policijoje mane kviečia
Kur laukia tik skurdas ir nepagarba.
Aš noriu kovoti už gėrį, gyvybę
Aš noriu, kad būtų taika ir darna
Aš noriu didžiuotis, bet kuom..nežinia..
Tiek metų žadėta, tiek metų laukta
Reforma – matau tik sapne ir ...popieriaus baltam lape
Nejaugi niekas nepagailės ir mums pareigūnams
Saulutė nešvies?
Mes turim kovoti už savo gerovę
Už ateitį mūsų vaikų
Mes turim pasiekti tą savo tikslą
Nors kaip bebūtų sunku.
Gera Lietuvoj gyventi prižiūrėtojams tikrai...
Gera Lietuvoj gyventi
Prižiūrėtojams tikrai,
Net netrukus pradės žvengti –
Teisių turi nemažai:
Turi teisę būt beteisiu,
Mobiliu nesinaudot,
Jam negalima prieš valdžią
Nei žodelio suburnot.
Jis privalo saugot tyliai,
Saugot budriai, akylai
Kalinių šventą ramybę,
Kad jiems būtų tik gerai...
Juk gyvename Europoj,
Ten, kur teisės kalinių
Prižiūrėtojų beteisių
Saugomos pilnu ūpu.
Gera Lietuvoj gyventi
Kaliniams tai jau tikrai.
Jie daugiausia turi teisių,
Tai klientai, pagaliau.
O klientas – visagalis
Ir visur jisai teisus,
Jeigu turi „nugarikę“ –
Paperka tuomet teismus.
Prižiūrėtojas gi vargšas
Turi saugot akylai,
Dieve duok, kad nepritrūktų
Kaliniui ko nors rimtai,
Nes tuomet gali tu gauti
Nuo valdžios savosios barti,
Niekas net nepažiūrės,
Jog su ŽIV dirbti imies...
Dirbi diena, dirbi naktį,
Kad galėtumei pratempi
Nuo algelės lig algos...
Vardan mūsų Lietuvos,
Vardan jos šventos teisybės,
Vardan kalinio ramybės,
Kuris teisių daug daugiau
Turi mūsuos pagaliau...
Štai tokia ta padėtis.
Gal kada bus išeitis?
Pasikeis gal sistema?
Prižiūrėtojas tada
Gal turės daugiau tų teisų?
Jį visi laikys žmogum.
Jis galės paskambint drąsiai,
Kaip šalyse kitose...
Prižiūrėtojo teisės ir pareigos
Prižiūrėtojo teisės ir pareigos -
Prižiūrėtojo darbas ir pagirios.
Ateini izoliatoriaus įstaigon,
Izoliuoja tave nuo pasaulio,
Nematai nei žmogaus, a nei saulės,
Vien tik pastato mūrinę sieną
Ir lemputę, kur šviečia kas dieną,
Ir lemputę, kur šviečia kas naktį,
Nuo šviesos tos galėtum apakti...
Dirbi tu su tyla, jog net musę,
Tavo siela išgirs susigūžus,
Jeigu kartais praskristų netyčia,
Darbo tylą tuomet sutrukdytų,
Kalinys kartais amtels lyg ciucė,
Gal ko reiks jam, o tu turi klausti,
Pagal nuostatus viską paklausti –
Juk esi jo sargyboj, jo sargas,
Kartais būni tu jam tartum vergas,
Ir klausyti turi ne tik savo,
Pareigūnų kurie tau įsako,
Kalinys gali tau įsakyti,
Jeigu geras, gražiai paprašyti,
O tu vykdyti – tu juk beteisis,
Kaliniai turi savo tik teises,
Tu gi pareigas tik – jas ir vykdai...
Kartais kalinius, kartais valdžią supykdai,
O tuomet, tada jau laikykis ...
Įkliuvai – lyg ciucė laižykis...
Prižiūrėtojo teisės ir pareigos –
Prižiūrėtojo darbas lyg pagirios ...
Ateini izoliatoriaus įstaigon,
Izoliuos tave, padarys įstrižu...
Kojos įtemptos – stygos gitaros,
O akis prie akutės kameros...
Ir stebi tu taip dvylika valandų,
Kad neliestų kalinio negandos....
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.