Kai saulė leidžias sutemon  ir Lietuvos aidai alsuoja

Kai atminty kančios veidai

Vaikelį mirusį lopšy liūliuoja

Kai pareigūnas ankstų rytą skruostu su žeme susiliejęs

Šypsodamasis miega

O šaltis skverbiąs per žoles ir ranką ant krūtinės tik laikąs

Ramus su šonu peršautu šypsodamasis miega.

Kai dvasios lyg juodi vorai

Ant amžinojo stogo tyliai staugia

Taip Dievo užmirštas žmogus, jis pareigūnas,

Gimtinės šventą vardą šaukia.

Ir prie tvoros nudriskęs alkanas gulėjo

Prie  bedugnės nukniubęs

Jau blėsiantis murmėjo.

Vorai tiktai jam aimanavo, o vargas, vargas vis kamavo.

Kaip praregėjusi viltis

Krūtinėn savo nuodus spardė

Taip menką pareigūną vargas ir skurdas išardė.

Jis taikinys, politikų nelaisvėje gyvena

Jis žino, ką ,, pažeminimas “ reiškia

Ir jau nekart vargingos duonos jis ragavo

Jis žino, kad policininkai – broliai

Su pasieniečiais , ugniagesiais vienoj krūvos sugulę

Visi kartu vargo stovykloje supuvę.

Tikra kančia jau prasidėjo valdžia savo aštrius nagus pridėjo

O jis tas pareigūnas

Supainiotas minčių liūne

O jo kova dar nepradėta, bet ji jau ir baigta.

Baigta, nes jis pareigūnas, jis mus visus ginė

Nors nepritekliaus vainikas jam galvą apipynė.

Ir it ąžuolo šaknys vidun jos įsibrauna

Ir su aštriu klyksmu it peiliu sielą pjauna.

Kodėl, kodėl jis pasmerktas vargan

Kodėl skurdas jį taip sutraškė

Ar nieks dėl to atsakomybės nenusipelnė?

Nors pasmerktas jis čia numirti

Nors ir viltis po kojom guli

Nors vėjas blaško širdį

Nors jis savivalės neturi

Vis tiek jis kausis su vargu

Ir tegul žvaigždės danguj gęsta

Vis tiek jis brausis pro kančias

Ir tegul gėlės, medžiai traška.

Negalim mes tik tamsoje liūdėti

Šviesa jau įsibrauna pro skyles

Ir spindulys jau trokšta suspindėti

Su džiaugsmu gerbūvį mums atnešiąs.

Tad susivienykim visi visi, kas pareigūnus brangina

Ir tegul mūsų geri darbai kiekvienam širdį nuramina

Tegul tiesa kaip mūsų vėliava trim spalvom suspindi 

O gintaras juk laimės kelias

Tegul ten veda mūsų žingsnį. 

 

 

 

Aš noriu

 

Kai saulė skaisčioji žemutę  apšviečia

Dangaus mėlynumas ir ryto gaiva

Į tarnybą policijoje mane kviečia

Kur laukia tik skurdas ir nepagarba.

 

Aš noriu kovoti už gėrį, gyvybę

Aš noriu, kad būtų taika ir darna

Aš noriu didžiuotis, bet kuom..nežinia..

 

Tiek metų žadėta, tiek metų laukta

Reforma – matau tik sapne ir ...popieriaus baltam lape

Nejaugi niekas nepagailės  ir mums pareigūnams

Saulutė nešvies?

 

Mes turim kovoti už savo gerovę

Už ateitį mūsų vaikų

Mes turim pasiekti tą savo tikslą

Nors kaip bebūtų sunku.

 

Gera Lietuvoj gyventi prižiūrėtojams tikrai...

 

Gera Lietuvoj gyventi

Prižiūrėtojams tikrai,

Net netrukus pradės žvengti –

Teisių turi nemažai:

Turi teisę būt beteisiu,

Mobiliu nesinaudot,

Jam negalima prieš valdžią

Nei žodelio suburnot.

Jis privalo saugot tyliai,

Saugot budriai, akylai

Kalinių šventą ramybę,

Kad jiems būtų tik gerai...

Juk gyvename Europoj,

Ten, kur teisės kalinių

Prižiūrėtojų beteisių

Saugomos pilnu ūpu.

Gera Lietuvoj gyventi

Kaliniams tai jau tikrai.

Jie daugiausia turi teisių,

Tai klientai, pagaliau.

O klientas – visagalis

Ir visur jisai teisus,

Jeigu turi „nugarikę“ –

Paperka tuomet teismus.

Prižiūrėtojas gi vargšas

Turi saugot akylai,

Dieve duok, kad nepritrūktų

Kaliniui ko nors rimtai,

Nes tuomet gali tu gauti

Nuo valdžios savosios barti,

Niekas net nepažiūrės,

Jog su ŽIV dirbti imies...

Dirbi diena, dirbi naktį,

Kad galėtumei pratempi

Nuo algelės lig algos...

Vardan mūsų Lietuvos,

Vardan jos šventos teisybės,

Vardan kalinio ramybės,

Kuris teisių daug daugiau

Turi mūsuos pagaliau...

Štai tokia ta padėtis.

Gal kada bus išeitis?

Pasikeis gal sistema?

Prižiūrėtojas tada

Gal turės daugiau tų teisų?

Jį visi laikys žmogum.

Jis galės paskambint drąsiai,

Kaip šalyse kitose...

 

Prižiūrėtojo teisės ir pareigos

 

 

Prižiūrėtojo teisės ir pareigos -

Prižiūrėtojo darbas ir pagirios.

Ateini izoliatoriaus įstaigon,

Izoliuoja tave nuo pasaulio,

Nematai nei žmogaus, a nei saulės,

Vien tik pastato mūrinę sieną

Ir lemputę, kur šviečia kas dieną,

Ir lemputę, kur šviečia kas naktį,

Nuo šviesos tos galėtum apakti...

Dirbi tu su tyla, jog net musę,

Tavo siela išgirs susigūžus,

Jeigu kartais praskristų netyčia,

Darbo tylą tuomet sutrukdytų,

Kalinys kartais amtels lyg ciucė,

Gal ko reiks jam, o tu turi klausti,

Pagal nuostatus viską paklausti –

Juk esi jo sargyboj, jo sargas,

Kartais būni tu jam tartum vergas,

Ir klausyti turi ne tik savo,

Pareigūnų kurie tau įsako,

Kalinys gali tau įsakyti,

Jeigu geras, gražiai paprašyti,

O tu vykdyti – tu juk beteisis,

Kaliniai turi savo tik teises,

Tu gi pareigas tik – jas ir vykdai...

Kartais kalinius, kartais valdžią supykdai,

O tuomet, tada jau laikykis ...

Įkliuvai – lyg ciucė laižykis...

Prižiūrėtojo teisės ir pareigos –

Prižiūrėtojo darbas lyg pagirios ...

Ateini izoliatoriaus įstaigon,

Izoliuos tave, padarys įstrižu...

Kojos įtemptos – stygos gitaros,

O akis prie akutės kameros...

Ir stebi tu taip dvylika valandų,

Kad neliestų kalinio negandos....

 

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.

...

Daugiau