Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK?) Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus antro poskyrio tyrėja A.K. kreipėsi į teismą po to, kai į jos turimą vidaus tarnybos stažą nebuvo įskaitytas 2003-08-18 - 2006-09-14 laikotarpis, kuomet ji, būdama pakaitine valstybės tarnautoja ir neturėdama vidaus tarnybos pareigūno statuso, laikinai užėmė statutinių valstybės tarnautojų pareigas.

Vilniaus AVPK viršininkas 2009-07-20 sprendimu Nr.10-S-14237 „Dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo“ nutarė, jog nėra pagrindo šio laikotarpio įskaityti į vidaus tarnybos stažą. Vilniaus AVPK atstovų nuomone, nurodytas A.K. darbo laikotarpis į jos turimą vidaus tarnybos darbo stažą papildomai galėtų būti įskaitytas tik tuo atveju, jei A.K. eitos pareigos vėliau būtų priskirtos pareigūno pareigoms. A.K. pareigos, į kurias ji buvo priimta pakaitine valstybės tarnautoja, visada buvo statutinės, tačiau  dirbdama ji neįgijo pareigūno statuso, nevykdė visų pareigūnų funkcijų, o jos atsakomybės ribos buvo mažesnės už kitų pareigūnų.

Vidaus tarnybos stažo skaičiavimo tvarką reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnis. Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.): faktinį tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos; darbo policijoje (milicijoje), VSAT, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms (Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Įstatymo leidėjas teisę įskaityti į vidaus tarnybos darbo stažą papildomą laikotarpį, nurodytą Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte, susiejo su asmens, vykdžiusio valstybės vardu jam pavestas funkcijas, įgalinimų pobūdžiu bei apimtimi, kurias paprastai turėjo pareigūnai ir kurių atliktos pareigos, praėjus atitinkamam laikotarpiui, buvo priskirtos pareigūno pareigoms, nors jos faktiškai buvo atliekamos iki tol. Teismų praktiką dėl asmenų, kurie nebūdami statutiniais pareigūnais, dirbo pareigose, priskirtose statutiniams pareigūnams, stažo skaičiavimo suformavo Lietuvos  Vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėse bylose NR. A-125/2007 ir pakartojo administracinėje byloje Nr. A-264/2008. Teismas pasisakė, kad „tuo atveju, jei asmuo buvo iš karto priimtas į pareigūno pareigas, atskiras teisės aktas dėl tokių pareigų priskyrimo būtų perteklinis, iškraipytų įstatymų leidėjo valią dėl darbo stažo skaičiavimo asmenims, dirbantiems vidaus tarnybos sistemoje“.

Remdamasis LVAT praktika, Vilniaus apygardos administracinis teismas išaiškino, jog A.K. nuo 2003-08-18 buvo priimta į Vilniaus VPK 1 PK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus specialistės (pakaitinės valstybės tarnautojos) pareigas, kuriose dirbo iki 2006-09-15. A.K. atliko ikiteisminius tyrimus, kitaip tariant, atliko pareigas, kokias atlieka pareigūnai. A.K. iki šiol dirba tyrėjos pareigose, todėl šis laikotarpis yra skaičiuojamas į vidaus tarnybos stažą.

Teismas panaikino Vilniaus AVPK sprendimą „Dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo“ bei įpareigojo komisariatą į A.K. turimą vidaus tarnybos stažą papildomai įskaityti laikotarpį nuo 2003-08-18 iki 2006-09-14.

 Teisininko komentaras:

Teismas priėmė teisingą ir pagrįsta sprendimą, kadangi Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 5 p. nagrinėtinoje administracinėje byloje taikė plečiamąja prasme, atsižvelgiant į administracinės justicijos suformuotą praktiką, jog skaičiuojant vidaus tarnybos stažą svarbus tarnybinių funkcijų atlikimo faktas, o ne paskyrimo į pareigūno pareigas momentas.