Klaipėdos teritorinės muitinės tyrėja I.O. tarnybos metu (2006 metais) apsikrėtė užkrečiama liga – židinine plaučių tuberkulioze. Kad pareigūnė sunkia liga užsikrėtė tarnybos metu patvirtinta ir tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tačiau susirgimo laipsnį ir tinkamumą tolesnei tarnybai nustatinėjusi Centrinė medicinos ekspertizės komisija savo pažymoje konstatavo, jog funkcijos sutrikimo nėra, pareigūnė tinkama tolesnei tarnybai. Detaliau savo išvadų nemotyvavusi. Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 28 d.  sprendimu administracinėje byloje Nr. A¹⁴-1198/07 panaikino 2006 m. gruodžio 7 d. CMEK pažymą Nr. 4863  ir nurodė iš naujo įvertinti I.O. sveikatos sutrikdymą, nurodant priimamo sprendimo motyvus.

 Pareigūnės sveikatos sutrikdymas buvo tirtas iš naujo, tačiau pažyma buvo netikėta, nes joje konstatuota, kad susirgimas nesukėlė didelių anatominių pakitimų ir negrįžtamų funkcinių sutrikimų, kurie nulemtų netinkamumą vidaus tarnybai, todėl funkcijos sutrikimo nėra. Apskundus ir antrąją pažymą, teismas I.O. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Tačiau I.O. buvo tikra, kad CMEK išvada nepagrįsta, nes liga ir jos gydymas truko 143 dienas (t.y. ilgiau nei 21 dieną), tiek truko ir laikinasis nedarbingumas. I.O. nuomone, CMEK nepagrįstai jos susirgimą įvertino tik pagal Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (...) sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sutrikdymų sąrašo 1.29 punktą. Nors pagal sąrašo 2.3 punktą jos sveikatos sutrikdymas turėtų būti priskirtas prie apysunkių.

Tokia pažyma užkirto kelią gauti pareigūnei kompensaciją. Matydama, kad buvo neteisingai taikyti galiojantys teisės aktai, pareigūnė vėl kreipėsi į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą. Ginčą dėl CMEK pažymos teisėtumo ir pagrįstumo išsprendė šis teismas.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog  I.O. susirgimas patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų  profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklių ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo patvirtinimo“ 2.3 punktą. Šioje  nuostatoje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant sveikatos sutrikimas konstatuojamas kaip apysunkis: 1) sukėlė negrįžtamų anatominių ar funkcinių sutrikimų; 2) sukėlė 21 dieną ir ilgiau trunkantį laikinąjį nedarbingumą; 3) sukėlė tinkamumo vidaus tarnybai sumažėjimą; 4) sukėlė tarnybinį  kaitumą dėl sveikatos būklės. Tačiau šis nutarimo punktas nepateikia baigtinio sužeidimų, traumų ir kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo. Nustačius bent vieną iš minėtų sąlygų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sužeidimas, trauma ar kitas sveikatos sutrikdymas turi būti traktuojamas kaip apysunkis.

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai išaiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Todėl I.O. apeliacinį skundą patenkino bei panaikino pirmosios instancijos sprendimą. LVAT panaikino CMEK pažymos išvadą, kad sveikatos sutrikdymo laipsnis nenustatytas ir įpareigojo šią komisiją iš naujo įvertinti pareigūnės I.O. sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį.

 Teisininko komentaras

Teisininkė Raimonda Vainoraitė: „Šis ginčas turėjo būti išspręstas dar 2007 metais, tačiau LVAT 2007 m. gruodžio 28 d. sprendime nepasisakė dėl šiai bylai reikšmingų teisinių normų taikymo, o tik dėl CMEK pažymos turinio trūkumų. CMEK dar kartą priėmus pareigūnei I.O. nepalankią pažymos išvadą, pareigūnė turėjo galimybę ją dar kartą apskųsti. Tik 2009 m. gruodžio 28 d. LVAT išnagrinėjo bylą iš esmės bei pasisakė kaip turi būti aiškinamas ir taikytinas Sąrašo 2.3 punktas. Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas kilo dėl to, kad CMEK netinkamai interpretavo šią teisinę normą“.