Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs Šakių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo skundą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laimėjo bylą prieš  Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pareigūnui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba – panaikinta.

Pareigūnas nuobaudą „užsidirbo“ po to, kai Šakių rajono PK gavo Šakių r. apylinkės vyriausiojo prokuroro nutarimą iškelti drausmės bylą tyrėjui R.P.  Prokuroras konstatavo, jog patikrinus ikiteisminio tyrimo bylą nustatyta, kad tyrėjas 2009 m. vasario 28 d. atvykęs į įvykio vietą nesiėmė tinkamai užfiksuoti ir apsaugoti įvykio vietoje buvusius daiktinius įrodymus, aplaidžiai užpildė įvykio vietos apžiūros protokolą, neužtikrino specialisto dalyvavimo atliekant įvykio vietos apžiūrą. Po vyriausiojo prokuroro rašto Šakių r. PK pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Praėjusių metų vasario 28 d. kaip įprasta, pagal pranešimą, kad viename kaimų su peiliu rankoje šlaistosi girta moteris neva sužalojusi du vyrus, į įvykio vietą kartu su medikais nuvyko operatyvaus valdymo postiniai. Iš įvykio vietos jie informavo, kad rasti du sužaloti asmenys, sulaikyta girta moteris, galimai įvykdžiusi nusikalstamą veiką, jie paprašė atsiųsti operatyvinę grupę.

Į įvykio vietą išvyko operatyvinė grupė, kurioje tądien dirbo tyrėjas R.P. ir viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas. Pareigūnai norėjo apžiūrėti namo, kuriame buvo sužaloti žmonės kambarį, tačiau iš miego pakirdęs girtas namo šeimininkas varė pareigūnus lauk ir trukdė dirbti. Tad vienam pareigūnui teko išvesti jį į kitą kambarį ir stebėti, o tyrėjas apžiūrėjo kambarį. Tyrėjas apžiūrėjęs namą pastebėjo, jog konfliktas vyko viename kambaryje: sulaužyta kėdė, išmėtyti daiktai, lovoje, patalynėje, ant čiužinio buvo matyti raudonos į kraują panašios dėmės. Todėl įvykio vietos apžiūros protokole ir buvo aprašytas šis kambarys. Peilio, kuriuo galėjo būti sužaloti žmonės tyrėjas nerado.

Kaltinamas netinkamai atlikęs vietos apžiūrą R.P. teigė, jog nusikalstama veika, kurią tyrė priskiriama „C“ kategorijos įvykiams, t.y. nesunkiems nusikaltimams, todėl pagal LR BPK 207 str. atliko paprastą, nekvalifikuotą įvykio vietos apžiūrą, nepasitelkdamas specialisto, kuris, beje, tą parą net nebuvo įtrauktas į operatyvinės grupės sudėtį. Be to, asmuo, padaręs nusikaltimą buvo nustatytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Tačiau tyrėjo žodžiai neįtikino komisariato vadovybės, Marijampolės AVPK viršininkas tyrėjo pažeidimus atliekant ikiteisminį tyrimą įvertino kaip aplaidų pareigų vykdymą ir skyrė nuobaudą – pastabą.

Bylą nagrinėjantis teismas įžvelgė, jog tyrėjas sulaukė lavinos kaltinimų, kurie nebuvo aiškiai apibrėžti ir motyvuoti. Kauno apygardos administracinis teismas konstatavo, kad kaltinimai neaiškūs ir neapibrėžti, nedetalizuojama, kokių konkrečiai veiksmų pareigūnas neatliko, dėl kokių priežasčių ir kokias pasekmes tai sukėlė.

Pagal Statuto 26 straipsnio 1 dalį tarnybinės nuobaudos skyrimo metu privaloma atsižvelgti į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo.

Norint patraukti valstybės tarnautoją tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtinas ir kitas nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo kaltė.

Tarnybinio nusižengimo pasekmės yra vienas kriterijų, į kurį privaloma atsižvelgti skiriant tarnybinę nuobaudą.

Tarnybinio patikrinimo išvadą teismas įvertino kaip vienpusišką, neobjektyvią ir nepagrįstą, todėl nusprendė panaikinti Marijampolės AVPK viršininko 2009 m.liepos 28 d. įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos pareigūnui R.P.

SVARBU: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime pažymėjo, kad taikant pareiškėjui drausminę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų pareigų neatlikimu, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai.