Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo buvusio pareigūno M.P. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Lietuvos Respublikos  paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos protokolinį sprendimą, taip pat vidaus reikalų ministerijos įsakymą „Dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ ta dalimi, kuria jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“; panaikinti vidaus reikalų ministerijos centrinės specialiosios ekspertų komisijos posėdžio sprendimą; įpareigoti VRM nedelsiant grąžinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, bei sustabdyti administracinę bylą, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas išnagrinės bylą Nr.22/08 ar Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. ta apimtimi, kiek juo numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui panaikinamas, jeigu asmens atžvilgiu, jį įtarus tyčine nusikalstama veika, atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, neprieštarauja Konstitucijos 31 str. 1 d. bei konstituciniam teisinės valstybės principui arba savarankiškai kreiptis į LR Konstitucinį teismą, prašant ištirti byloje taikytino teisės akto – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str.1 d. 4 p., 16 str. 2 d. 13 p. atitikimą Konstitucijo 31 str. 1 d.

Ginčas šioje byloje kilo dėl M.P. išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta iformacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ panaikinimo pagrįstumo, taip pat  ir dėl įstatyminio teisinio reguliavimo, kuriuo įtvirtintas pagrindas panaikinti leidimą dirbti su susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui, kuris yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką ar jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, konstitucingumo.  

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėję skundą bylą sustabdė ir tenkino pareigūno prašymą kreiptis į LR Konstitucinį teismą.

 M.P. buvo statutinis valstybės tarnautojas, dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigose. Jam (2009-03-13) buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje 2009 m. gegužės mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR baudžiamojo kodekso 228 str.2 d., 178 str. 1 d., 189 str. 1 d., 24 str. 5 d., kurio metu 2009 m. rugpjūčio 3 d. M.P. pareikštas įtarimas padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 228 str.2 d.

Nors procesinis sprendimas nebuvo priimtas, tačiau pareigūnui buvo panaikintas leidimas dirbti su  įslaptinta informacija. Vilniaus apskrities VPK viršininkas, atsižvelgdamas į VRM ministro 2009-10-28 įsakymą, atleido pareigūną M.P. iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 str.1 d. 17 p. numatytu pagrindu – jei pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu.

Lietuvos Respublikos  valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr.VIII-1443 16 str. 2 d. 13 p. numato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo  pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas.

Teismas aiškino, jog iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, t.y. neva reikalaujama, kad asmens kaltė tyčinės nusikalstamos veikos padarymu būtų įrodyta įstatymo nustatyta tvarka ir pripažinta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės viešpatavimas. Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų; tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas nebuvo įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Įvertinus Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintos teisės ypatingą svarbą asmeniui, tai, kad ikiteisminio ar operatyvinio tyrimo atlikimas nereiškia asmens kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tai, kad tyrimas, taip pat teismui perduota byla vėliau gali būti nutraukta, taip pat gali būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, anot Teismo, sukelia pagrįstų abejonių, ar LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str.1 d. 4 p. ta apimtimi, kuria nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta  informacija panaikinamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės bei  kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti ar 1999-11-25 LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr.VIII-1443 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Administracinė byla sustabdyta kol LR Konstitucinis teismas išnagrinės šį prašymą.

Teisininko komentaras: Vadovaujantis nuostata, dėl kurios konstitucingumo iškilo klausimas šioje byloje, iki šiol egzistuoja praktika, jog pareigūnams panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, remiantis vien tuo faktu, kad pareigūnas įtariamas tyčiniu nusikalstamos veikos padarymu, t. y. užtenka tik ikiteisminio tyrimo įstaigos pažymos apie pareigūno kaip įtariamojo statusą ir nebūtina aiškintis bei vertinti tokių aplinkybių kaip: kokios nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ir t.t. Taigi, toks Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 punkto reguliavimo Lietuvos Respublikos  paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos įtakotas sprendimas tampa akivaizdžiai formaliu, tačiau sukeliančiu pareigūnui labai skaudžias pasekmes: neturint leidimo dirbti su slapta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, nors tokio leidimo turėjimas yra būtinas pareigūnui pareigybės aprašyme numatytoms funkcijoms atlikti, pareigūnas atleidžiamas iš užimamų pareigų. Kadangi pagal Konstituciją asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tai kyla pagrįstas klausimas, ar nekaltumo prezumpcijos principas daugiau taikytinas baudžiamajame procese nėra peržengtas įstatymo nuostata įtvirtinant, kad specialioji teisė (šiuo atveju dirbti su slapta informacija) prarandama, jei tik pareigūnas yra įtariamas, tačiau dėl jo nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis. Taigi, kreipimasis į Konstitucinį Teismą šioje administracinėje byloje padės išaiškinti, ar vien sąlyga būti įtariamuoju yra pakankama, kad būtų daroma nekaltumo prezumpcijos principo išimtis. Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo tikimės, jog ateityje nebekils tokio pobūdžio ginčų ir tuo pačiu bus išvengta nepagrįstų pareigūnų atleidimų.