Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas M.M. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) viršininko įsakymo „Dėl žalos atlyginimo“ panaikinimo, kurio 1.1 papunkčiu nuspręsta iš pareigūno darbo užmokesčio išskaičiuoti 1000 Lt Marijampolės apskrities VPK patirtai materialinei žalai atlyginti.

Iš pareigūno atlyginimo išskaičiuoti 1000 litų buvo nuspręsta po to, kai minėtas pareigūnas priimdamas nutarimą administracinėje byloje, nepatikslino ar tikrai baudžiamas asmuo yra kaltas dėl padaryto pažeidimo ir paskyrė jam administracinę baudą. O tariamas pažeidėjas teisme įrodęs, kad tai ne jis padarė pažeidimą bei tai, kad administracinė nuobauda jam paskirta neteisėtai, prisiteisė iš Marijampolės AVPK 1000 litų neturtinės žalos atlyginimą. Tad Marijampolės policijos vadovybė nusprendė, jog viskas įvyko dėl pareigūno kaltės, todėl ir neturtinė žala, kurią teismo sprendimu vyriausiasis policijos komisariatas sumokėjo nukentėjusiam asmeniui, turėtų padengti pareigūnas.  

Marijampolės AVPK atliko M.M. atžvilgiu tarnybinį patikrinimą ir konstatavo, jog pareigūnas vykdydamas pareigas 2007 m. rugpjūčio 16 d., priimdamas nutarimą administracinėje byloje neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus. Pareigūnas buvo kaltinamas pažeidęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 ir 284 straipsnius, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (toliau – Instrukcija)  43 ir 57 punktų reikalavimus.

Pareigūno manymu, įsakymas buvo priimtas nenustačius visų jo materialinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, todėl yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Be to,  ginčijamas įsakymas priimtas praleidus 1 mėnesio naikinamąjį terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Pareigūnas Kauno apygardos administraciniam teismui teigė, jog dėl neteisėto nutarimo priėmimo nėra jo kaltės. M.M. papasakojo, kad yra kaltinamas, jog nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino ar būtent tas pilietis yra kaltas dėl padaryto pažeidimo. Tačiau nei ATPK 280 ar 284 str., nei Instrukcijos 43 ar 57 punktuose nėra numatyta administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančio organo (pareigūno) pareiga kiekvienu atveju išreikalauti ir tikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktų asmens dokumentų tikrumą (galiojimą).

Kita vertus pareigūnas M.M. administracinio pažeidimo bylą nagrinėjo pagal Kauno AVPK pareigūno Ž.D. piliečiui surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame buvo nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tapatybė buvo nustatyta pagal asmens dokumentą. (vairuotojo pažymėjimą). Tad nebuvo jokio pagrindo netikėti policijos pareigūno nustatytais duomenimis.

Kauno apygardos administracinis teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs bei administracinę nuobaudą skyręs pareigūnas padarė nepagrįstą išvadą, kad, būtent, pilietis E.S. apie 19.40 val. Kauno mieste vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teismas nustatė, kad minėtas pilietis 2007-07-26 jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, įvykio vietoje nebuvo, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas ir administracinės nuobaudos jam paskirtos nepagrįstai. Iškilus pagrįstai abejonei dėl surinktų įrodymų patikimumo bei pakankamumo, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, nesant E.S. veiksmuose administracinių teisės pažeidimų. Iškart po to pilietis E.S. 2008-12-10 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą , prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities VPK, 15 000 litų neturtinę žalą. Teismo sprendimu 2009-02-05 jam iš atsakovo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

2010-03-10 Marijampolės AVPK pervedė piliečiui E.S. 1000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

O dėl pareigūno M.M. veiksmų 2010 m. kovo 8 d.  pradėjo tarnybinį patikrinimą ir jau kovo 15 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą: M.M. tarnybinės nuobaudos nuspręsta neskirti, kadangi praėjo daugiau kaip 1 metai nuo pažeidimo momento, tačiau buvo nuspręsta išieškoti 1000 litų  darbdaviui padarytą materialinę žalą.

Vidaus tarnybos statuto (toliau – VTS) 5 str.2 d. nustato, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. VTS dėl pareigūnų materialinės atsakomybės yra įtvirtinta tik bendroji nuostata, kad už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Valstybės tarnybos įstatymo 6 str. numato, kad statutiniai valstybės tarnautojai yra viena iš valstybės tarnautojų pareigybių. 4 str. 1 d. nustato, kad šis įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. VTĮ 4 str. 2 d. išvardyti šio įstatymo straipsniai, kurie statutiniams valstybės tarnautojams taikomi be išlygų, tarp jų – 32 straipsnis, reglamentuojantis materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką. VTĮ 32 str. 1 d. nustato, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Šioje teisės normoje įtvirtintos valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygos, pagal kurias valstybės tarnautojo atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių (32 str. 2 d.), žalą valstybės tarnautojas gali atlyginti savo noru (32 str. 3 d.), valstybės tarnautojui nesutinkant savo noru atlyginti žalos, padarytos žalos atlyginimas gali būti išskaitomas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, neviršijant vidutinio darbo užmokesčio (ne ginčo tvarka), tačiau toks sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos (32 str. 4 d.), atlyginant žalą išieškoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio, likusi neatlygintos žalos dalis gali būti išieškoma teismine tvarka (32 str. 5 d.).

Žalos paaiškėjimo diena VTĮ 32 str. 4 d. prasme laikytina visumos aplinkybių, kurios patvirtina žalos atitinkamai įstaigai padarymo faktą ir jos dydį, pagrįstą atitinkamais dokumentais, paaiškėjimo kalendorinė data.

Teismas konstatavo, jog preliminariai apie padarytą žalą institucijai atsakovas žinojo iš karto po 2009-02-05 teismo sprendimo paskelbimo. Apie vyksiantį teismo posėdį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) Marijampolės AVPK informavo. LVAT nutartį paskelbė 2010-01-28 ir ši nutartis įsiteisėjo tą pačią dieną. Todėl teismas konstatuoja, kad žalos paaiškėjimo diena laikytina  2010 m. sausio 29 d.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes darė išvadą, kad pareiškėjas, priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nepažeidė nustatytos darbo tvarkos ir jo veiksmai yra susiję tik su procesinių įstatymų, padarytų jo subjektyvaus vertinimo įtakoje, vykdymu.

Teismas paaiškino, kad norint, jog būtų įmanoma iš pareiškėjo ieškoti žalos atlyginimo - būtina nustatyti pareigūno kaltę. Išskyrus administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nevisiškai tinkamą įgyvendinimą, jokių įstaigos lokaliniuose teisės aktuose nustatytų tarnybinių pareigų nevykdymo faktų nebuvo nustatyta. Todėl negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad M.M. padarė vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą, tiesiogiai susijusį su tarnybinių pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, taip pat, kad jo veiksmuose yra kaltė bei tuo pačiu ir tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Teismas pasisakė, jog VTĮ 32 str. 1 d., CK 6.271 str. -6.273 str.,6.280 str., DK 245 str., 246 str. normų analizė duoda pagrindą išvadai, jog asmens (Darbuotojo , pareigūno) atsakomybė siejama su neteisėta kalta veika bei tiesioginės materialinės žalos padarymu. 2009 m. vasario 5 d. sprendimu administracinėje byloje buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ne iš Marijampolės AVPK, bet iš Lietuvos valstybės. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo normų analizė patvirtina, kad galimai neturtinę žalą asmeniui, kuris nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, turėjo atlyginti ne Marijampolės AVPK, o Teisingumo ministerija iš valstybės biudžete numatytų asignavimų, kurių valdytoja paminėtų įstatymų paskirta Teisingumo ministerija. Todėl teismui kilo pagrįsta abejonė ar Marijampolės AVPK realiai patyrė tiesioginę materialinę žalą.

Teismas nusprendė M.M. skundą patenkinti visiškai ir panaikino 2010 m. kovo 15 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą „Dėl žalos atlyginimo“.