Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja I.J. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikacinės komisijos išvadą bei įpareigoti Šiaulių AVPK suteikti kvalifikacinę kategoriją.

Pareigūnės nuomone, komisijos sprendimas nesuteikti jai kvalifikacinės kategorijos yra neteisėtas.

Anot I.J.,  jos tarnybos vertinimo pagrindas buvo tik jos tiesioginio vadovo charakteristika, o tai, kas svarbiausia - profesinės žinios ir gebėjimai – nė nebuvo vertinti.

Pareigūnė įžvelgė, kad buvo pažeisti Kvalifikaciniai nuostatai, nes  komisijos protokolas buvo surašytas netinkamai, neužfiksuotas Komisijos narių balsavimas, be to, komisija nepateikė siūlomo sprendimo išvados Komisiją sudariusiam asmeniui, o priėmė protokolinį sprendimą nesuteikti pareiškėjai kvalifikacijos, nors suteikti kvalifikacinę kategoriją gali tik Šiaulių apskrities VPK viršininkas.

Vidaus tarnybos statuto 36 straipsnio 1 d. nustato, jog klausimas dėl pareigūno kvalifikacinės kategorijos suteikimo gali būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu buvo objektyviai įvertintas pareigūno profesionalumas ir jei buvo sudarytos tinkamo sąlygos pagal nustatytus kriterijus objektyviai patikrinti ar pareigūnas atitinka atitinkamos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus. Komisijai nėra suteikta teisė pakvietus pareigūną į komisijos posėdį, dėl jo profesionalumo vertinimo, apsiriboti tik formaliu tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimu. Komisijos posėdis vyko pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, t.y. nebuvo pokalbio tarp komisijos narių ir pareiškėjos. Komisija nepateikė klausimų, skirtų įvertinti pareigūnės profesionalumą ir kt. komisija pažeidė nuostatų 25 ir 26 punktus. Be to, tiesioginio pareigūnės vadovo siūlymas nesuteikti jai kvalifikacinės kategorijos vien todėl, kad ji turi tarnybinę nuobaudą, pažeidžia dvigubo baudimo negalimumo principą, įtvirtintą konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje.

Pareigūno profesionalumo vertinimo procedūrą sudaro Komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas ir Komisijos narių pokalbis su pareigūnu, skirtas įvertinti pareigūno profesionalumą. Pagal Nuostatų 26 punktą, nagrinėdama tiesioginio vadovo išvadą, komisija turi nustatyti ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareigūno profesionalumą pagal nustatytus reikalavimus pareigūno kvalifikacinei kategorijai gauti. Nuostatų 13 punkte nustatyta, jog komisijos darbo forma yra posėdžiai, o protokolas skiriamas posėdžio eigai fiksuoti, siekiant pašalinti ateityje galinčius kilti neaiškumus, prieštaravimus. Komisijos posėdžio protokolas yra ne tik procesinis dokumentas, atspindintis konkretų juridinę reikšmę turintį faktą, bet ir dokumentas, kuriame fiksuojami komisijos narių klausimai ir pareigūno atsakymai. Iš komisijos posėdžio protokolo turi būti matyti balsavimo rezultatai, t.y. pareigūno profesionalumo vertinimas turi būti aptartas protokole. Teismas nustatė, kad komisijos posėdžio protokolas nėra informatyvus, nes jame nurodoma tik komisijos darbo pradžia, dalyvavę komisijos nariai, priimtas sprendimas, tačiau nenurodyti pareigūnei pateikti klausimai ir komisijos narių balsavimo rezultatai.

Komisijos išvadoje buvo nustatyta, jog pareiškėja turi tarnybinę nuobaudą – pastabą, todėl jai negalėjo būti suteikta kvalifikacinė kategorija pagal Nuostatų 3 punktą,, kuris nustato, kad pareigūnas, turintis tarnybinių nuobaudų, neišlaikęs nustatytų fizinio parengimo normatyvų, neatestuotas ir pan. , taip pat netenka teisės nei į turėtos kvalifikacinės kategorijos patvirtinimą, nei į aukštesnės kvalifikacinės kategorijos suteikimą. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu 2008 m. balandžio 3 d. įsakymas, kuriuo buvo skirta tarnybinė nuobauda, buvo panaikintas, dėl šio sprendimo panaikinimo atsakovas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Teismas nurodė, kad komisija, žinodama, jog galutinis sprendimas dėl pareigūnei skirtos nuobaudos teisėtumo nėra priimtas, ir remdamasi vien 2008 m. balandžio 3 d. įsakymo priėmimo faktu bei nevertindama pareigūnės profesionalumo pagal vertinimo kriterijus, nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė nesuteikti jai kvalifikacinės kategorijos. Komisija išsamiai nepatikrino faktinių aplinkybių, kurių pagrindu pateikta išvada, neanalizavo pareiškėjos profesionalumo pagal vertinimo kriterijus, neuždavė klausimų, susijusių su pareigūnės tarnybine veikla ir todėl nepagrįstai nutarė nesuteikti jai kvalifikacinės kategorijos.

Teismas konstatavo, jog buvo pažeista procedūra, turėjusi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei komisijos išvados pagrįstumą, todėl panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2009 m. sausio 15 d. išvadą.

Tačiau Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareigūnės I.J. skundą atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą atmetė.

Jis priminė, jog Vidaus reikalų ministro įsakymu yra patvirtinti Kvalifikacinių kategorijų nuostatai. Komisijos atlieka šias funkcijas: pagal pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijus objektyviai įvertina pareigūnų profesionalumą, žinias, gebėjimus, įgūdžius; surašo komisijos išvadas; teikia išvadą komisiją sudariusiam asmeniui dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo pareigūnui. Pareigūno profesionalumo vertinimo procedūrą sudaro komisijai pateiktos tiesioginio vadovo išvados nagrinėjimas ir komisijos narių pokalbis su pareigūnu, skirtas įvertinti pareigūno profesionalumą. Nuostatų 3 punktas reglamentuoja reikalavimus, kurie keliami pareigūnams kvalifikacinėms kategorijoms gauti. Čia nurodyta, kad kvalifikacinės kategorijos suteikiamos atestuotiems, neturintiems tarnybinių nuobaudų, išlaikiusiems vidaus reikalų ministro nustatytus fizinio parengimo normatyvus, išlaikiusiems vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytus konkrečioms pareigybėms taktinio ir kovinio parengimo normatyvus, turintiems atitinkamą vidaus tarnybos stažą pareigūnams, kurių profesionalumą įvertino komisija.

Teisėjų kolegija konstatavo, jog iš komisijos posėdžio protokolo galima spręsti tik tai, kad jos nariams buvo pagarsintas tiesioginio pareigūnės vadovo išvada dėl profesionalumo vertinimo, tačiau nėra jokių duomenų, kad ši išvada buvo analizuota pagal vertinimo kriterijus, t.y., kad buvo tinkamai patikrinta, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino pareiškėjos profesionalumą, kaip to reikalauja Nuostatų 26 punktas. Pareigūnė dalyvavo Komisijos posėdyje, tad pagal Nuostatų 25 punktą turėjo vykti ir komisijos narių pokalbis su pareigūne, skirtas įvertinti jos profesionalumą. To reikalauja ir bendrieji gerojo administravimo principo reikalavimai, pagal kuriuos asmeniui turi būti suteikiama teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą. Pažeidžiant Nuostatų 17 punktą Komisijos posėdžio protokole nepažymėta ir kaip balsavo kiekvienas komisijos narys. O ši aplinkybė gali būti itin svarbi tikrinant Komisijos sprendimo teisėtumą, todėl negali būti vertinama vien kaip techninė klaida.

Anot teisėjų kolegijos, Pareigūnų kvalifikavimo komisijos 2009 m. sausio 15 d. išvadoje nurodyta vienintelė aplinkybė dėl kurios Šiaulių miesto antrojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai I.J. negali būti suteikta kvalifikacinė kategorija , - ji turi tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog atliekant pareiškėjos profesionalumo vertinimą, atsakovui buvo žinoma, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu I.J. skirtą nuobaudą  yra panaikinęs. Atsakovo paduotas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neatleido Komisijos nuo pareigos tinkamai vykdyti Nuostatų 6 punkte įtvirtintą reikalavimą objektyviai įvertinti pareiškėjos profesionalumą, žinias, gebėjimus ir įgūdžius, pagal pareigūno profesionalumo vertinimo kriterijus.

Teisėjų kolegija nutarė Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.