Birželio 20 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė sprendimą byloje, kurioje buvo nagrinėjamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės vyresniojo pasieniečio K.L. skundas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos (sprendimas dar neįsiteisėjęs). Pasienietį teisme gynė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo, į kurį įeina Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir kurios nariu yra minėtas pasienietis, teisininkai.

Pastaba pareigūnui buvo paskirta už tai, kad jis nenubaudė Kirgizijos Respublikos piliečio, kuris  viršijo buvimo Šengeno erdvėje dienų skaičių ir  leido jam kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nors kiti pareigūnai (skirtinguose pasienio kontrolės punktuose) padarę tą patį pažeidimą nubausti nebuvo.

Tačiau išnagrinėjęs ginčą teismas įžvelgė, jog pareigūnui nebuvo techninių galimybių patikrinti Kirgizijos piliečio buvimo Šengeno erdvėje laiko, taip pat įvertino ir kt. aplinkybes, dėl kurių nusprendė, jog pareigūnas nubaustas nepagrįstai ir priėmė sprendimą panaikinti Varėnos rinktinės vado įsakymą dėl nuobaudos skyrimo.

VSAT Varėnos rinktinės vyresnysis pasienietis K.L. praėjusių metų lapkričio 20 d. nuo 20.30 val.  iki lapkričio 21 d. 9.30 val. vykdė tarnybą Šalčininkų pasienio kontrolės punkte (PKP). Apie 7.08 val. patikrinęs iš Baltarusijos į Lietuvą atvykusio kirgizo M.S. pasą, kuriame buvo iki gruodžio 12 d. galiojanti daugkartinė Šengeno viza, pasienietis net neįtarė, kad svečias buvimo Šengeno erdvėje  laiką – t.y. 45 dienas – yra išnaudojęs ir net gi viršijęs. Juolab, kad jo pase buvo tos pačios dienos (lapkričio 21 d.) išvykimo ir atvykimo per Medininkų PKP bei išvykimo per Šalčininkų PKP spaudai.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog kirgizas buvimo Šengeno erdvėje laiką viršijo 5 dienomis ir net tuomet, kai jau buvo viršytas leistinas dienų skaičius buvo atvykęs ir išvykęs per Varėnos rinktinės Šalčininkų PKP, o jo atvykimą registravo būtent pasienietis K.L.

Išvadoje nurodoma, jos pareigūnas turėjo patikrinti, ar kirgizas neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo Šengeno erdvėje trukmės, o tai K.L turėjo atlikti pats, asmeniškai, o ne tiesiog pasikliauti spaudais svečios šalies piliečio pase bei privalėjo atsisakyti leisti atvykti į Lietuvą. Išvadoje konstatuota, jog K.L. pažeidė Šengeno sienų kodekso, Sienos kontrolės nuostatų, Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijos tam tikrus punktus bei savo pareigybės aprašymo reikalavimus, todėl siūlė skirti jam pastabą. Varėnos rinktinės vadas, įsakymu paskyrė K.L. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Dėl jos skyrimo pagrįstumo ir kilo ginčas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus, ne kartą yra nurodęs, kad vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas, kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą, taip pat kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka.

Tarnybinė nuobauda vidaus tarnybos sistemos pareigūnui gali būti skiriama, jeigu nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą nustatoma, kad pareigūnas pažeidė Vidaus tarnybos statuto ar kitų teisės aktų nustatytą vidaus tarnybos tvarką, ir jeigu, dėl šio pažeidimo yra pareigūno kaltė. Todėl, anot teismo, skiriant tarnybinę nuobaudą vidaus tarnybos pareigūnui nepakanka  konstatuoti atitinkamą veikimo ar neveikimo faktą, bet turi būti nustatyta kokio teisės akto kokiai konkrečiai nuostatai pareigūno veikimas ar neveikimas prieštarauja ir ar dėl to yra pareigūno kaltė.

Sienos kontrolės nuostatai nustato, kad pareigūnas, vykdantis užduotį „Dokumentų tikrinimas“ privalo visus asmenis patikrinti minimaliai, siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę. Atliekant minimalų patikrinimą nustatoma ar pagal pateiktą dokumentą jo teisėtam turėtojui leidžiama kirsti sieną. Tą patį nustato ir Šalčininkų autokelio pasienio kontrolės punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcija.

Teismas nusprendė, kad pasieniečio skundas pagrįstas. Anot teismo, nuobauda K.L. paskirta už tai, kad jis nepatikrino ar Kirgizijos pilietis neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybių narių teritorijoje trukmės ir leido į Lietuvą atvykti piliečiui, kuris buvo 5 dienomis viršijęs jam išduotoje vizoje leistiną 45 dienų buvimo Šengeno erdvėje laiką, nepranešė apie šio asmens vykimą posto pamainos vyresniajam, dėl ko kirgizui nebuvo surašytas atsisakymas leisti atvykti ir jis nebuvo užregistruotas duomenų bazėje.

Tačiau teismas teigė, jog būtina nustatyti ar pareigūnas iš viso galėjo nustatyti svečio iš Kirgizijos buvimo Šengeno erdvėje trukmę. Tokie duomenys gaunami skaičiuojant buvimo terminą pagal spaudus pase arba tikrinant duomenis, saugomus elektroninėje duomenų bazėje, todėl tai būtų galima padaryti apžiūrėjus spaudus minėto kirgizo pase, taip pat gavus duomenis, apie galimybę naudotis minėta duomenų baze. Deja, kaip teisme minėjo K.L. bei liudytojas – pamainos vyresnysis – darbo vietoje, kurioje praėjusių metų lapkričio 21 d. buvo tikrinamas atvykstantis kirgizas, neveikė kirtimų per sieną naršyklė, naudojimasis kuria buvo apsunkintas ir kitose darbo vietose. Tad  Kirgizijos piliečio buvimo Šengeno erdvėje laiko patikrinti elektroninėse duomenų bazėse nebuvo galimybės. Taip pat surinkus duomenis nėra galimybės nustatyti ar kirgizo buvimo Šengeno erdvėje laiką buvo galima nustatyti skaičiuojant spaudus pase: tyrimo metu nebuvo padaryti visų kirgizo paso puslapių, kuriuose yra spaudai dėl atvykimo ir išvykimo pagal išduotą vizą, todėl nėra galimybės įvertinti, dėl kokių priežasčių eilė pareigūnų nenustatė, kad minėtas Kirgizijos pilietis viršija buvimo Šengeno erdvėje laiką, t.y. ar visi vykimai ir išvykimai pažymėti ir ar tai tinkamai padaryta.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes bei tai, kad tą dieną, kai pasienietis praleido kirgizą atvykti į šalį, Šalčininkų PKP dirbo mažesnis nei nustatytas minimalus pareigūnų skaičius, o vykstančių per sieną skaičius  buvo didelis, teismas teigė, jog Varėnos rinktinės atstovai neįrodė, kad pasienietis  turėjo galimybę nustatyti, jog Kirgizijos pilietis viršijo buvimo Šengeno erdvėje laiką, taip pat atlikti su tuo susijusius veiksmus, atitinkamai, kad K.L. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad visų asmenų, padariusių iš esmės analogiškus pažeidimus, veiksmai turėtų būti vertinami vienodai, atitinkamai – ir taikomos poveikio priemonės, nors ir atsižvelgiant į kiekvieną individualų atvejį, turėtų būti taikomos vienodos. Tuo tarpu Vilniaus rinktinės Teisės poskyrio tarnybinio patikrinimo išvada, kuri buvo patvirtinta, 6 pareigūnams , kurie minėtam kirgizui jau viršijus buvimo Šengeno erdvėje laiką, leido atvykti į ar išvykti iš Lietuvos, buvo pasiūlyta tik atkreipti dėmesį į tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus pažeidimus, t.y. tarnybinės nuobaudos neskirtos. Motyvas, dėl kurių tarnybinės nuobaudos neskirtos – nedaug viršytas turimos Šengeno vizos leistinų dienų skaičius, negali būti esminiu kriterijumi sprendžiant klausimą dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, kadangi kiekvieno tokio pobūdžio pažeidimo pasekmės yra iš esmės identiškos, panašios ir pažeidimų padarymo aplinkybės.

Taigi teismas nusprendė pasieniečio skundą patenkinti ir panaikinti VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos K.L. skyrimo.