Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo ginčą, kuris kilo dėl už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. vasario 14 d. Pagėgių policijos komisariato pareigūnui Ž.S. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos priedų ir priemokų ribos. Per minėtą laikotarpį už atliktas pareigas, taikant ribojusias priedų ir priemokų mokėjimą nuostatas, pareigūnui nebuvo išmokėta beveik 840 Lt.

Šį ginčą nagrinėjęs pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos administracinis teismas sprendimu pareigūno Ž.S. prašymą tenkino ir priteisė jo naudai iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėto darbo užmokesčio dalį beveik 840 Lt. Priimdamas sprendimą teismas rėmėsi Konstitucinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo LR Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai„Kiekvienas žmogus (...) turi teisę (...) gauti teisingą apmokėjimą už darbą (...)“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas nustatė, kad iš pateiktos pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad realiai pareigūno teisės buvo pažeistos nesumokėjus jam priklausančių priedų ir priemokų, taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytą ribojimą  nuo 2006 m. birželio.

Teismas nurodė, jog tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Todėl teismas padarė išvadą, kad už netinkamą darbo organizavimą ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimą tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį. Šio ginčo atveju tokia pareiga nustatyta tiesioginiams pareigūno Ž.S. darbdaviui, t.y. Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Taip pat konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte, todėl prašymo reikalavimą atsakovo – Lietuvos valstybės atžvilgiu, atmetė.

Teismo sprendimas netenkino Tauragės AVPK ir šis apskundė jį aukštesnės instancijos teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog žemesnės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareigūno reikalavimas pagrįstas ir teisėtas.

Teismas priminė LR Konstitucinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime išdėstytą priminimą, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą. Pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, jog jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis būtų sumokėtas  nustatytu laiku, taigi ir valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti mokamas įstatymų nustatytu laiku; ši teisė yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė, pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne  nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-1735/2010 išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (teisingo atlyginimo už darbą) yra laikytinas tarnybiniu ginču. Todėl tinkamu atsakovu laikytina vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje tarnavo pareigūnas ir kuri nagrinėto ginčo laikotarpiu visa apimtimi įgyvendino asmens darbdavio funkcijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pagrindo tenkinti atsakovo – Tauragės AVPK – skundą nėra, skundas atmestas, pareigūnui bus išmokėta beveik 840 Lt.