Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-01-19 paskelbė teigiamą sprendimą profesinės sąjungos nario K. L naudai tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo byloje.
VSAT Varėnos rinktinės pareigūnui tarnybinė nuobauda – pastaba - buvo paskirta už tariamą netinkamą Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigų ėjimą dėl Šengeno sienų kodekso bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmenų judėjimą per Šengeno erdvės valstybių sienas, nuostatų pažeidimus.
VSAT Varėnos rinktinės vado patvirtintoje išvadoje buvo teigiama, kad K. L. atlikdamas atvykstančių į Lietuvos Respubliką autotransporto priemonių ir asmenų dokumentų patikrinimą, leido į Lietuvos Respubliką atvykti Kirgizijos piliečiui M. S., kuris 5 dienomis jau buvo viršijęs jam išduotoje vizoje leistiną dienų skaičių Šengeno erdvėje, nepranešė apie šio asmens vykimą posto pamainos vyresniajam, dėl ko asmeniui nebuvo surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną. Kaip pagrindinę priežastį, kodėl K. L. padarė tarnybinį nusižengimą, VSAT Varėnos rinktinė įvardino vykimo dokumentų nuodugnaus patikrinimo neatlikimą.
Nesutikdamas su tokiomis darbdavio išvadomis, pareigūnas kreipėsi į teismą. Jis įrodinėjo, kad atliko dokumentų tikrinimą pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes: tikrino dokumentus, atsižvelgdamas tik į pase sudėtus spaudus, nes jo darbo vietoje papildoma tikrinimo priemonė – sienų kirtimų naršyklė (duomenų bazė) – neveikė, o vykstančiųjų srautas buvo per didelis, kad galėtų ilgą laiką tikrinti tik M. S. dokumentus. Minėto asmens pase jau buvo įdėti tos pačios dienos 3 kitų VSAT Varėnos rinktinės ir Vilniaus rinktinės pareigūnų spaudai, kas leido K. L. įsitikinti, jog M. S. vykimo dokumentai yra tvarkingi.
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu pripažino K. L. skundo pagrįstumą ir panaikino VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymą dėl nuobaudos paskyrimo.
Teismas sprendime pažymėjo, kad pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar M. S. buvimo Šengeno erdvėje laiką buvo galima nustatyti, skaičiuojant spaudus pase, nes tyrimo metu nebuvo padaryti visų M. S. paso puslapių kopijos. Būtent ši aplinkybė tapo pagrindu teismui padaryti išvadas, kad nėra galimybės įvertinti, dėl kokių priežasčių 8 VSAT Varėnos rinktinės ir Vilniaus rinktinės pareigūnai nenustatė laiko perviršijimo.
Priimdamas teigiamą sprendimą pareigūno naudai teismas taip pat atsižvelgė ir į aplinkybę, kad papildoma tikrinimo priemonė – naršyklė K. L. darbo vietoje iš viso neveikė, o naudojimasis ja, kaip teismo posėdyje nurodė liudijęs pamainos vyresnysis, kitose darbo vietose irgi buvo apsunkintas. Šių aplinkybių visuma sąlygojo teismo išvadą, jog K. L. neturėjo galimybės patikrinti M. S. buvimo Šengeno erdvėje laiko elektroninėse duomenų bazėse.
Sprendime teismas taip pat įvertino, kad didelis vykstančiųjų asmenų ir transporto priemonių srautas M. S. vykimo metu bei dirbančių pareigūnų pamainoje trūkumas irgi galėjo įtakoti tai, kad pareigūnas negalėjo atlikti pareigų taip, kaip reikalauja teisės aktai. Galiausiai teismas konstatavo, jog VSAT Varėnos rinktinė visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir neįrodė, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.
Šis sprendimas VSAT Varėnos rinktinės vadovybės netenkino, todėl buvo skųstas apeliacine tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė analogišką išvadą kaip ir pirmosios instancijos teismas, kad K.L. galimybės nustatyti M. S. buvimo Šengeno erdvėje laiką buvo ribotos, vien tik skaičiuojant spaudus pase. Teismas pažymėjo, jog aplinkybė, kad vėliau VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnė nustatė 5 dienų negu leidžia viza perviršijimą, neįrodo K. L. kaltės. Minėta aplinkybė buvo nustatyta naudojantis abiem dokumentų tikrinimo būdais: spaudų skaičiavimu ir sienų kirtimo naršyklės duomenimis, kai tuo tarpu K. L. neturėjo galimybės pasinaudoti sienų kirtimo naršykle.
Šioje byloje abiejų instancijų teismai savo sprendimuose rėmėsi jau suformuota teismų praktika dėl privalomumo tarnybinio patikrinimo metu įrodinėti ne tik veikos, bet ir kaltės kaip esminio tarnybinio nusižengimo sudėties elemento buvimo pareigūno veiksmuose faktą. Jos nenustačius ir nepagrindus objektyviais įrodymais negalima konstatuoti tarnybinio nusižengimo padarymo.
Parengė teisininkė Simona Risovaitė
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.