Į Pareigūnai.lt pateiktus klausimus apie vidaus reikalų sistemos tarnautojų padėtį, valstybės tarnybos problemas, artėjančius rinkimus į Seimą ir kitus klausimus  Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio vardu atsako šio sąjūdžio pirmininko pirmasis pavaduotojas Gintaras Steponavičius, kandidatuojantis Lazdynų (Nr. 9) rinkimų apygardoje, Lietuvos liberalų sąjūdžio sąraše esantis 2 - uoju numeriu.

 1. Nemažai profesionalių, savo darbą išmanančių  Vidaus reikalų sistemos tarnautojų ir pareigūnų nusivylę esamomis  sąlygomis, palieka tarnybą (pavyzdžiui vien Vilniaus policijoje jau trūksta per 300 pareigūnų). Žmonių, norinčių ir galinčių pakeisti pasitraukiančius nedaug.

• Jūsų nuomone, kas paskatintų vidaus reikalų sistemos tarnautojus likti tarnyboje, ją pasirinkti? Kokių neatidėliotinų ir ilgalaikių priemonių imtumėtės, skatinant motyvaciją rinktis tarnybą policijoje bei kitose vidaus reikalų įstaigose?
• Kokias konkrečias priemones yra numačiusi Jūsų atstovaujama partija (Jūs), kuriomis būtų užtikrintas tarnybos vidaus reikalų įstaigose patrauklumas, stabilumas ir pareigūnų teisėtų interesų apsauga?

2. Kokias esmines problemas išskirtumėte valstybės tarnyboje, vidaus reikalų sistemos įstaigose ir kaip jas spręstumėte?

G. Steponavičius: Tokią situaciją sąlygojo atsaini dabartinės Vyriausybės laikysena statutinių pareigūnų atžvilgiu. Tik  atkaklių statutinius pareigūnus atstovaujančių organizacijų pastangų dėka buvo iškovota palyginti nemažai. Tik po protestų ir opozicijos spaudimo pasiekta, kad būtų grąžinta neišmokėtų atlyginimų dalis, pradėti spręsti kitų pareigūnams svarbūs klausimai. Tik 2008 metų biudžete vidaus reikalų sistemos darbuotojams ženkliau padidintas finansavimas, tačiau tai buvo bent kelis metus pavėluotas sprendimas.  

Pažymėtina ir tai, kad tarnybos vidaus reikalų sistemoje problemos yra ne tik esminės, bet ir daugeliu atveju lemia kitas  šių įstaigų veiklos problemas. Visos šioje srityje kylančios problemos spręstinos kaip visuma, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama. 

Bendras konstituciškai pagrįstas siekis, kad  valstybės tarnyba, tame tarpe ir vidaus reikalų sistemoje, jai keliamus uždavinius atliktų kuo efektyviau. Šiam tikslui būtina nubrėžti aiškias ir pagrįstas būtino šių institucijų veikimo bei įgalinimų ribas ir užtikrinti, kad tie įgalinimai būtų vykdomi kokybiškai.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio 2008 m. rinkimų programoje „Tavo galimybių Lietuva“ nurodoma, kaip to turi būti siekiama. Tai: perteklinių valdžios institucijų ir jų funkcijų atsisakymas, aiškus tikslų ir įgaliojimų apibrėžimas; viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumo  periodinis nepriklausomas auditavimas; „saulėlydis popierizmui”, atsisakant perteklinių dokumentų naudojimo viešajame sektoriuje ir kuo platesnis elektroninių paslaugų įdiegimas; aukščiausi reikalavimai parenkant valstybės institucijų vadovus ir vertinant jų darbą bei kt.

Būtina ir esminė visų šių priemonių įgyvendinimo prielaida – jas realizuoti gebantys ir siekiantys, profesionalūs ir motyvuoti  tarnautojai. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkimų programoje įsipareigojome užtikrinti, kad policijoje (ir analogiškai kitose tarnybose) dirbtų šiam darbui gerai pasirengę darbuotojai. To siekti numatėme „nustatydami darbo svarbą atitinkančius atlyginimus ir garantijas, sukurdami skaidrią ir motyvuojančią karjeros sistemą, pritraukdami naujus žmones, sukurdami efektyvią policininkų mokymo sistemą, skatindami geriausius pareigūnus.“

Tiek siekiant išsaugoti profesionalus valstybės tarnyboje, tiek ir juos pritraukiant į ją, o taip pat ir motyvuojant juos kokybiškai veiklai, būtina užtikrinti tarnybos valstybinėse, vidaus reikalų sistemos įstaigose konkurencingumą. Konkurencingumą užtikrina atlyginimų dydžiai, darbo sąlygos, darbo pobūdis, jame kylančią riziką atitinkančios socialinės garantijos, kurios turi tapti garantuota norma asmenims, gebantiems kokybiškai atlikti jiems patikėtas pareigas.

Esame įsitikinę, jog įstatymuose neturi likti ribojimų vidaus reikalų tarnybos pareigūnams laisvu nuo tarnybos metu  dirbti kitą tarnybai netrukdantį darbą. Jau dabar esame įregistravę atitinkamas įstatymų pataisas.

Kita vertus, užtikrinant darbo konkurencingumą valstybinėse, vidaus reikalų sistemos įstaigose, būtina užtikrinti ir nuolatinę tarnautojo atskaitomybę ir atsakomybę už savo veiklą. Už netinkamą veiklą turi atsakyti kiekvienas valstybės, vidaus reikalų sistemos įstaigoje dirbantis žmogus, ne tik neišskiriant, bet pirmiausiai užtikrinant šių įstaigų vadovų atsakomybę.

3. Nemažai Lietuvos piliečių mano, kad šiuose rinkimuose balsuoti  neverta, nes jau nesitiki pozityvių pokyčių mūsų valstybėje, yra pasipiktinę politikų abejingumu paprastiems Lietuvos žmonėms, netiki jų pažadais. Tarp jų, natūralu, nemažai pareigūnų ir jų šeimos narių.  Ką galėtumėte pasakyti tokiems žmonėms, kaip padrąsintumėte juos ateiti į rinkimus ir išreikšti savo poziciją?

 G. Steponavičius: Deja, bet tendencija akivaizdi – vis mažiau žmonių ateina į rinkimus, ir tai išties atspindi nusivylimą valdžia, netikėjimą, kad ji gali pakeisti savo požiūrį į žmogų. Tačiau problemos neišsisprendžia savaime nieko nedarant.

Rinkimai – vienintelis instrumentas, galintis pakeisti situaciją valstybės valdyme. Seimo rinkimai šia prasme yra ypač svarbūs, kadangi jų rezultatai lemia didžiausias galias turinčių valstybės institucijų – Seimo ir Vyriausybės sudėtį, o kartu ir jų vykdomą politiką.

Netiesa, kad visos į Seimą kandidatuojančios partijos vienodos ir todėl neverta tikėtis kokių nors pokyčių pasikeitus valdantiesiems. Partijų programos, o ypač iki šiol vykdyta veikla, aiškiai rodo esminius skirtumus partijų požiūryje į žmogų bei valstybės pareigas, užtikrinant jo interesų apsaugą bei gynybą. Taigi, rinktis yra ką.

Rinkimai įvyks ir be tų, kurie neateis balsuoti. Tai reiškia, kad už neatvykusius balsuoti nuspręs kažkas kitas. Kodėl patikime kitiems nuspręsti, koks bus mūsų gyvenimas?

  4.  Vyrauja nuomonė, kad profesinių sąjungų veikla vidaus reikalų įstaigose nesuderinama su čia egzistuojančių statutinių santykių pobūdžiu. Teigiama, kad profesinės sąjungos, keldamos šių įstaigų valdymo problemas, siekdamos dalyvauti pareigūnų karjeros ir kituose procesuose, kišasi į valdymą.

• Ar pritariate šiai nuomonei? Kaip vertinate profesinių sąjungų veiklą viešajame sektoriuje (valstybės tarnyboje ir vidaus reikalų įstaigose)?
• Jūsų nuomonė apie profesinių sąjungų ir kitų pareigūnus vienijančių asocijuotų organizacijų      veiklos plėtrą.

G. Steponavičius: Valdžia tarnauja žmonėms, todėl jos veikla ir sprendimai turi būti priimami įvertinus visų žmonių interesus. Suprasti interesus, juos suderinti galima tik užtikrinus nuolatinį ryšį su žmonėmis, suteikiant kiekvienam žmogui teisę ne tik pareikšti savo nuomonę, bet ir būti išgirstam.

Interesų pagrindu savanoriškai susivienijusiems  žmonėms lengviau atstovauti savo interesus, tikėtis būti išgirstiems. Kita vertus, valdžia, jei ji siekia žmonių interesus atitinkančių sprendimų, pati turi būti  suinteresuota tokių susivienijimų atsiradimu ir plėtra.

Profesinės sąjungos – viena iš žmonių grupės interesų atstovavimo formų, todėl bet koks bandymas apriboti jų formavimąsi ar veiklą yra nenorinčios ir nesugebančios atstovauti žmonėms valdžios požymis.