Darbo komisija siūlo kompensacijas pareigūno mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais išdėstyti taip:

1. Žuvus tarnybines pareigas vykdžiusiam statutiniam valstybės tarnautojui, taip pat tais atvejais, kai statutinio valstybės tarnautojo mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų vykdymu ir (arba) statutinio valstybės tarnautojo statusu, neatsižvelgiant į draudimo išmokas jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jei jie mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį) kol jiems sukaks 25 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams) , vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) per vienus metus nuo statutinio valstybės tarnautojo mirties lygiomis dalimis išmokama jo 120 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija.

2. Žuvusysis laidojamas valstybės lėšomis, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

3. Statutinio valstybės tarnautojo, kuris žuvo užsienyje vykdydamas tarnybines pareigas, taip pat tais atvejais, kai statutinio valstybės tarnautojo mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų vykdymu ir (arba) statutinio valstybės tarnautojo statusu, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka valstybė.

4. Statutiniam valstybės tarnautojui, kurio sveikata buvo sutrikdyta vykdant tarnybines pareigas, arba kurio sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar statutinio valstybės tarnautojo statuso, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį, išmokama kompensacija:

1) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo – 36 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) dėl sveikatos sutrikdymo netekusiam iki 40 procentų darbingumo ir dėl to pripažintam netinkamu tarnybai – 30 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

5. Statutiniam valstybės tarnautojui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 4 dalies 4, 5, 6 arba 7 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 4 dalies 4, 5, 6 arba 7 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 4 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.

6. Ar statutinio valstybės tarnautojo žūtis, mirties priežastis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų vykdymu ar statutinio valstybės tarnautojo statusu, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Statutinio valstybės tarnautojo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka specializuotos medicininės ekspertizės metu nustato Vyriausybės įgaliota asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vadovaudamasi Vyriausybės tvirtinamu Statutinių valstybės tarnautojų sunkių, apysunkių ir lengvų sveikatos sutrikdymų sąrašu, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Vyriausybės įgaliota įstaiga.

NPPSS pritaria 1 – 6 punktų reguliavimui, tačiau siūlo keisti 7 dalies reguliavimą ir nustatyti, kad sveikatos sutrikdymo mastą nustatinėtų teismo medicinos (tarnyba) ekspertai, o ne Centrinė medicinos ekspertizės komisija.

Tokį pasiūlymą įtakojo tai, kad specialistų paslaugomis šalies mastu būtų patogiau pasinaudoti, juolab, kad jie įgiję tinkamą ekspertų kvalifikaciją. Kita priežastis - pareigūnai nepatenkinti CMEK teikiamų  paslaugų kokybe, ši įstaiga finansuojama iš Vidaus reikalų ministerijos biudžeto, o jos priimami sprendimai lemia kitų VRM pavaldume esančių įstaigų išlaidas, todėl abejotina ar CMEK gali būti objektyvūs ekspertai, priimdami sprendimą susijusį su VRM skiriamų asignavimų panaudojimu (CMEK ekspertai gali būti suinteresuoti taupyti tos pačios ministerijos skiriamas pavaldžioms įstaigoms lėšas).

Komisija nustatė projekte, kokiais atvejais kompensacijos nemokamos:

Kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) statutinis valstybės tarnautojas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) statutinis valstybės tarnautojas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ir tai buvo esminė sąlyga, sukėlusi sveikatos sutrikdymą ar mirtį;

3) statutinis valstybės tarnautojas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą;

4) statutinis valstybės tarnautojas žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti neblaiviam asmeniui ar asmeniui, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) statutinio valstybės tarnautojo mirties arba sveikatos sutrikdymo priežastis buvo sąmoningas, su tarnybiniu būtinumu nesusijęs saugumo taisyklių pažeidimas;

6) statutinio valstybės tarnautojo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų vykdymu.

Profesinė sąjunga tokiems siūlymams pritarė, tačiau siūlo koreguoti 2 punktą. NPPSS siūlymu reikėtų nustatyti, jog pareigūnas gali ir privalo atlikti savo funkcijas ir ne tarnybos metu (pagrindinės pareigūno pareigos vykdomos ir ne tarnybos metu), pvz. kai iškyla būtinybė suvaldyti vykstantį konfliktą būnant atostogose ar pan.  Vien tai, kad pareigūnas apsvaigęs neturėtų būti laikoma pakankamas pagrindu neužtikrinti jo atžvilgiu garantijos į kompensaciją, kai jis sužalojamas ar žūva dėl tarnybinių pareigų (ir bendrųjų) vykdymo, išskyrus atvejus, kai neblaivumo faktas tampa tiesioginiame pareigūno sužalojamo ar žūties priežastimi.

(Bus daugiau)