Sugrąžinti daiktai verčia tikėti stebuklais
      
      Akcija „Pastebėk gerą policininką“ gauna nemažai padėkų policijos pareigūnams už surastus pavogtus ar pamestus daiktus. Žmonės praneša policijai apie vagystę nelabai tikėdamiesi realios pagalbos. Tačiau atvejų, kai prarasti daiktai grįžta pas teisėtus šeimininkus – ne taip ir reta. „Man visų pavogtų daiktų, ir dar taip greitai, grąžinimas atrodo kaip stebuklas, – prisipažįsta akcijos telefonu paskambinusi vilnietė Jolanta Panavienė ir dar kartą padėkojo jai pagelbėjusiam Palangos miesto policijos komisariato tyrėjui Linui Gadevičiui.
      
      Fotosesija baigėsi rankinės vagyste
      
      Pasak p. Panavienės, šis atsitikimas įvyko pernai metų ankstyvą rudenį. Atostogų sezonas jau buvo pasibaigęs, bet oras puikus, tad ji kartu su drauge ir su savo mažais vaikais atvažiavo pailsėti į Palangą. Priešpaskutinę atostogų dieną moterys eidamos iš kopų sumanė nusifotografuoti. „Nusiėmiau nuo peties rankinę ir padėjau į daiktų skyrelį po vaiko vežimėliu, – pasakoja p. Panavienė. – Žmonių aplinkui beveik nebuvo – vienas kitas pavienis praeivis, tad paėjome nuo vežimėlių kokių dvidešimt metrų jūros link.“
      
      Pakeliui namo p. Panavienė norėjo išsitraukti raktus ir suprato, kad nebeturi rankinės. Iš pradžių pamanė, kad pametė. Bėgte grįžo iki tos vietos, kur fotografavosi, net nieko nerado. Taigi rankinė pavogta. „Greičiausiai žmogus, kuris tai padarė, matė, kur ją padėjau. Gal net sekė mus“, – svarsto nukentėjusioji.
      
      Ponia Panavienė prisimena patyrusi lengvą šoką: neteko visko: raktų, automobilio raktelių, visų dokumentų, kreditinių kortelių, paskutinių pinigų. Ypač nuliūdo paradusi dar visai naują telefoną, kuriame buvo visi per dešimtį metų sukaupti kontaktai. „Mes svetimame mieste su dviem kūdikiais negalime užeiti į namus, negalime grįžti į Vilnių, žodžiu, nieko negalime daryti. Tą akimirką pasijaučiau bejėgė“, – atvirauja vilnietė.
      
      Vis dėlto moterys nesutriko. Susisiekė su poilsiavietės, kurioje buvo apsistojusios, administracija ir sužinojo, kad gali gauti atsarginį raktą. Tada išsikvietė policiją. Atvažiavęs pareigūnas p. Gadevičius pirmiausia pavežė pasiimti raktų, tada padėjo užpildyti reikiamus dokumentus.
      
      „Rašydama pareiškimą dėl vagystės beveik buvau tikra, kad tai – beviltiškas reikalas. Bet kiekvienas, patekęs į bėdą, griebiasi šiaudo“, – prisimena p. Panavienė.
      
      Daiktai grįžo po dviejų valandų
      
      Nepraėjus nė dviem valandoms tas pats pareigūnas dar kartą pasibeldė į nukentėjusių moterų duris. Šį kartą jis atėjo ne tuščiomis. „Buvau be galo nustebusi, kai jis man grąžino visas mokėjimo korteles, raktus, dokumentus, net vaiko čiulptuką! Trūko tik rankinės, telefono ir pinigų, – pasakoja moteris. – Puoliau klausinėti, kur, kaip. Pareigūnas užsiminė, kad yra vagių įprastos vietos, kur jie išmeta nereikalingus pavogtus daiktus. Jis tas vietas apžiūrėjo, rado mano daiktus ir atnešė. Buvau labai nustebusi, kad man taip operatyviai padėjo.“
      
      Praėjus maždaug savaitei, jau grįžusi į Vilnių, p. Panavienė sulaukė žinios, kad rasta jos rankinė ir telefonas – galima pasiimti. Nuvažiavusią į Palangą ją vėl pasitiko tas pats pareigūnas p. Gadevičius ir apstulbusiai moteriai atidavė viską: ir rankinę, ir telefoną, ir, kas keisčiausia, pinigus. „Tiesiog netekau žado, – šypsosi ji. – Pasakiau pareigūnui, kad jis mane privertėte patikėti stebuklais. Juk Palanga yra kurortas, ten tiek privažiuoja iš visur žmonių, kiekvieną dieną tiek vagysčių įvyksta...“
      
      Iki šiol p. Panavienė puikiai prisimena, kaip jautėsi toje situacijoje: kokia buvo sutrikusi su mažu vaiku likusi svetimame mieste be svarbiausių daiktų. Ir kaip džiaugėsi atgavusi daiktus, kurių jau ir nebesitikėjo pamatyti.
      
      Rezultatą lemia ir profesionalumas, ir sėkmė
      
      Tyrėjas p. Gadevičius sakėsi prisimenąs p. Panavienės atvejį. „Tačiau negaliu tiksliai prisiminti visų detalių, – prisipažįsta pareigūnas. – Pareiškimų dėl vagysčių kasdien gauname po 15–20. Kur jau ten visas istorijas prisiminsi. Patys suprantate.“
      
      Tokių vagysčių baigtys skirtingos. Kartais pavyksta atgauti visą nukentėjusiojo turtą, kartais – tik dalį. Būna ir tokių atvejų, kai tenka su savo daiktais atsisveikinti ir visam laikui. Nuo ko tai priklauso? „Nuo daugelio dalykų, – atsako pareigūnas. – Nuo tyrėjo profesionalumo, talento, operatyvumo, noro padėti, nuo paties nukentėjusiojo pastabumo, greito pranešimo. Pagaliau ne paskutinėje vietoje – ir paprasčiausia sėkmė.“
      
      Ponas Gadevičius ragina į kurortą atvykstančius svečius nepalikti namie budrumo. Poilsiautojai dažnai būna pernelyg atsipalaidavę, išsiblaškę, jaučiasi perdėtai saugūs. Taip jie tampa lengvu grobiu profesionaliems vagims. „Vieni atvažiuoja ilsėtis, kiti – dirbti. Tad poilsiautojai neturėtų pernelyg užsimiršti ir saugoti savo daiktus, – primygtinai pataria pareigūnas. – Taip ir patys išvengs nemalonumų, ir mums mažiau darbo bus.“
      
      Pasak p. Panavienės, šis įvykis jai įrodė, kaip įtemptai dirba policija, kaip stengiasi ir kaip bando padėti. „Pastaruoju metu tik ir girdi, kaip policininkai ką blogo padarė, – sako ji. – Nemanau, kad galima tas blogybes visiems policininkams taikyti. Kiek teko turėti reikalų su policija, niekada nebuvo kokių negražių dalykų. Gal tai nebuvo tokie sėkmingi atvejai kaip šitas. Bet manau, kad policija dirba savo darbą. Ir tokia akcija – tai puiki proga pasakyti gerą žodį pagelbėjusiems pareigūnams.“