Vyriausybė priėmė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlytą nutarimą tikslinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas. Parengtas ir Seimui tvirtinti teikiamas naujas įstatymo projektas, kuriuo siekiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris skatintų pareigūnus nepalikti tarnybos net jei ir mažėtų jų darbo užmokestis.

„Dėl nepalankios ekonominės ir finansinės padėties, kai valstybėje mažėja asignavimai darbo užmokesčiui, rizikuojame netekti dalies pareigūnų. Deja, kol kas nėra galimybių šią situaciją pakeisti, todėl ieškome priemonių, kurios bent jau iš dalies atpirktų pareigūnų patiriamus finansinius nuostolius. Aš, kaip vidaus reikalų ministras, savo kompetencijos ribose darau viską, kad visuomenei tarnaujantys ir jos saugumą garantuojantys žmonės nesijaustų nepakankamai vertinami", - sakė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad skiriant pareigūnų ar karių valstybinę pensiją, pareigūnas ar karys galėtų pasirinkti jo nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Siūlomas teisinis reguliavimas motyvuos pareigūnus likti tarnyboje ir stabilizuos susidariusią situaciją. 

Šiuo metu esantis teisinis reguliavimas, kai pensija skiriama pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį, neleidžia tinkamai įvertinti pareigūno tarnybos, už kurią jam mokama valstybinė pareigūno pensija.

Taip pat siūloma nustatyti, kad pareigūnams, kurie dėl tarnybinių priežasčių darbingumo neteko ištarnavę mažiau nei metus, valstybinės netekto darbingumo pensijos būtų skiriamos pagal faktiškai ištarnautų mėnesių darbo užmokesčio vidurkį. Tokiu būdu pareigūnų pensijos dydžiui mažiau įtakos turėtų dėl sunkios valstybės ekonominės padėties galimi asignavimų ir mokesčių dydžių pokyčiai.