Šiandien Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos vyko pasitarimas dėl psichofiziologinio tyrimo, kitaip dar vadinamo tyrimo poligrafu (melo detektoriumi), taikymo.
      
      Pradėdamas pasitarimą, policijos generalinio komisaro pavaduotojas Kęstutis Tubis, savo pranešime sakė, jog pastebima tendencija, kad nusikaltimai tampa įvairesni ir išradingesni, o tai įtakoja nusikaltėlių techninių priemonių ir prietaisų, mokslo išradimų ir pasiekimų naudojimas nusikalstamos veikos padarymui. Visa tai verčia teisėsaugos institucijos tobulinti ir naudoti šiuolaikines technines priemones ikiteisminių ir operatyvinių tyrimų metu. Viena iš tokių galimybių yra psichofiziologinio tyrimo, arba tyrimo poligrafu, taikymas ikiteisminio tyrimo arba operatyvinio tyrimo metu.
      
      Pasaulyje tyrimas poligrafu naudojamas plačiai – nuo personalo atrankos ir tikrinimo iki tyrimų dėl tarnybinių nusižengimų bei nusikalstamų veikų išaiškinimo. Nors 2000 m. rugpjūčio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas, Lietuvoje tyrimas poligrafu nėra plačiai taikomas, nesinaudojama šio tyrimo galimybėmis, nes iki šiol abejojama tyrimo poligrafu patikimumu, turima mažai informacijos apie patį tyrimo būdą, manoma, kad tokie tyrimai gali pažeisti žmogaus konstitucines teises ir laisves.
      
      Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas reglamentuoja psichofiziologinio tyrimo taikymą, subjektus ir atvejus, kuomet galima taikyti šį tyrimą, numato subjektų ir tiriamųjų teises, tačiau praktinėje veikloje taikant poligrafą iškylą daug neaiškumų. Todėl pasitarimo metu buvo keliami klausimai dėl Poligrafo naudojimo įstatymo normų prieštaringumo, dėl būtinybės gauti leidimus bei licencijas naudoti poligrafą. Konstruktyvių diskusijų metu bandyta aiškintis ir Poligrafo naudojimo įstatymo bei Baudžiamojo proceso kodekso santykio problema: kuris iš šių teisės aktų konkretiems tyrimams turi aukštesnę galią? Pažymėtina, kad taikant tyrimą poligrafu praktikoje susiduriama su tokiomis problemomis kaip paties poligrafo įsigijimas, specialistų parengimas, jų kvalifikacijos tobulinimo galimybės, bendradarbiavimo tarp institucijų, taikančių šį tyrimą, trūkumas, informacijos ir mokslinių tyrimų stoka.
      
      Pasitarimo dalyviai sutiko, kad egzistuoja daug neišspręstų problemų ir iškyla klausimų dėl poligrafo reikalingumo ir naudojimo galimybių, todėl pasitarime buvo nutarta sukurti darbo grupę, kurioje dirbtų valstybės, mokslo ir kitų institucijų atstovai, ir kuri teiktų siūlymus, kaip veiksmingai tobulinti teisinę bazę, susijusią su poligrafo panaudojimu. Taip pat, drauge su kitomis institucijomis ieškoti galimybių atlikti poligrafų metrologinių parametrų patikras, kad šie turėtų galiojančią patikrą patvirtinančius dokumentus.
      
      Pasitarime dalyvavo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro, Mykolo Romerio, Vilniaus universitetų, Teisės instituto ir kitų valstybės institucijų atstovai.