Rimvydas Versinskas, Anykščių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjas, profesinės sąjungos narys nuo 2004 m.  Jis - Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovas Anykščiuose.

Policininko kelią R.Versinskas pradėjo nuo 1997 metų apsaugos policijoje. Iš pradžių teko „sėdėti“ postuose: pieninėje, miškų urėdijoje, vėliau, pradėjęs dirbti ekipaže reaguojančiame į signalizacijos suveikimus, išlaikė egzaminą ir jam buvo suteikta teisė rašyti Administracinių teisės pažeidimų protokolus kelių eismo taisyklių pažeidėjams. O vėliau, tuometinis Anykščių policijos vadovas K.Tubis, įvertinęs jauno pareigūno darbo rezultatus, pakvietė dirbti kelių policijoje. Galiausiai R.Versinskas perėjo dirbti apylinkės inspektorium ir šioje tarnyboje dirba iki šiol.

Policijos sistemoje įvairios reorganizacijos, anot R.Versinsko, turbūt nesibaigs niekada ir tai tapo pareigūnų kasdienybe. Sistema nuolat keičiasi, vyksta įvairūs eksperimentai, optimizacijos, akivaizdžiai mažėja pareigūnų. Pasak Rimvydo, šiuo metu pareigūnams labai aktualus operatyvaus valdymo poskyrio (budėtojų dalies) ir operatyvinių grupių darbo reorganizavimas. Ruošiamasi budėtojus iš stacionarios darbo vietos policijos komisariato patalpose, perkelti į ekipažą, kuris tuo pačiu vykdys ir operatyvinės grupės funkciją t.y. reaguos į pranešimus.

Per daugiau nei dešimtmetį daug kas pasikeitė, o policija tapo daug atviresnė visuomenei. Viskas, kas anksčiau „suvirdavo“ sistemos viduje dabar, žiniasklaidos dėka, nebėra vien sistemos reikalas.

Prisimindamas 2004-uosius, Rimvydas pasakoja, jog profesinės sąjungos nariu tiek jis, tiek ir kiti pareigūnai tuo metu įstoję į profsąjungos gretas, tapo neatsitiktinai. „Subrendo tam reikalas. Tuometinių viršininkų egoizmas ir nesiskaitymas su darbuotojais (vadovaujantis principu -viršininkas visada teisus) padarė savo. Kadangi vieniems pasipriešinti ir keisti sistemą buvo be galo sunku, todėl ir kreipėmės į tuo metu dar labai jaunos profesinės sąjungos vadovus. Pirmojo susirinkimo metu į profesinės sąjungos gretas įstojo trečdalis komisariato darbuotojų. Tai buvo labai netikėta policijos komisariato vadovybei“, - prisimena R.Versinskas.

Pirmojo susirinkimo metu, į profesinę sąjungą įstojusių pareigūnų, Rimvydas buvo išrinktas atstovu, kuriuo liko iki šiol. Kažkam reikėjo imtis lyderio pozicijų, nors pats tapti juo neketino.

Pasak Rimvydo, metai iš metų vadovų požiūris į profesinę sąjungą, jos narius ir veiklą kardinaliai pasikeitė, žinoma, į gerąją pusę. Matyt, dėl to, kad esame konstruktyvi organizacija, turinti tvirtą stuburą. „Profesinė sąjunga su tokiu plačiu paslaugų paketu reikalinga pareigūnams. Jau vien tai, kad ji yra, veikia kaip „stogas“. Nebesinori kai kam „teptis nagų“ pildant tabelius, sudarinėjant darbo grafikus“,  - sako R.Versinskas.

Dalyvaudamas visuomeninėje veikloje jis pastebėjo, kad profesinės sąjungos veikloje yra keistinų dalykų, o pirmiausia jos valdymas. „Manau, kad profsąjungos vadovai (pirmininkai) turėtų būti ne idėjiniai (turintys darbą ir pripuldami, už tai negaudami jokio atlygio, vadovaujantys profsąjungai), o samdomi darbuotojai, dirbantys tik čia. Taip būtų geriau ir jiems, ir nariams,“ – mano Rimvydas.

Gyvenimas – ne vien darbas ir visuomeninė veikla. Tad laisvalaikiu Rimvydas šoka istorinius, tautinius šokius, neprofesionaliai sportuoja. Kadangi šeimoje auga du vaikai: 6 metų duktė Ieva ir 8 metų sūnus Ignas, – didžioji dalis laisvo laiko skiriama būtent jiems.

Kai gyvenimas pradeda vėtyti ir mėtyti Rimvydas prisimena mėgstamą posakį, kuriuo ir vadovaujasi – „kai gyvenimas tau pasiūlo citriną, sakyk: o taip, mėgstu citrinas. Ką dar man turi?“