Spalio 17 d. įvykusiame bendrame Lietuvos profesinių sąjungų vadovų ir  atstovų susitikime dalyvavo ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) bei jam priklausančių profesinių sąjungų vadovai.

Susitikime kalbėjęs  NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas pabrėžė, jog šalyje profesinės sąjungos yra susiskaldžiusios ir silpnos. Pvz. pagal minimalios ir vidutinės algos bei vidutinio darbo užmokesčio  dydį Lietuva ES lenkia tik Rumuniją ir Bulgariją, o tai rodo visišką profesinių sąjungų fiasko.

Daugeliui susirinkusiųjų palaikant bendros protesto akcijos idėją, V.Bakas sakė, jog mitingas pats savaime nėra siekiamybė: „Mes turime aiškiai  identifikuoti, ko mes norime iš valdžios ir verslo bendruomenės“.  Kad ir Darbo kodeksas, kuriuo kaip pasiekimu yra linkę girtis profsąjungininkai, tačiau, pasak jo, ir teisininkai, ir verslininkai net neslepia, kad jo nesilaikoma, o institucijų, kurios juos kontroliuotų, nėra. Profesinių sąjungų pareigą – užtikrinti, kad darbo įstatymai veiktų.

Prieš kviesdamos žmones į gatves, profesinės sąjungos turi iškelti labai aiškius reikalavimus, kurie turėtų esminės įtakos kiekvienam darbuotojui – ar tai būtų viešas, ar privatus sektorius.  Profesinės sąjungos turi nustoti tik reaguoti į tai, ką pasiūlo darbdavių organizacijos ar įvairūs lobistai, profesinės sąjungos turi pačios parengti pasiūlymų paketą kuris atlieptų samdomo darbuotojo interesus.

NPPSS pasiūlė neapsiriboti reikalavimu didinti minimalią mėnesio algą (MMA) iki 1000 litų ar įvesti progresinius mokesčius, o parengti savo nacionalinio susitarimo projektą arba jo dalį, kuri susijusi su darbuotojų atstovavimu ir socialiniais dalykais. Tam, anot jo, galima būtų pasitelkti ekspertus – ekonomistus, teisininkus.

NPPSS siūlo atkreipti dėmesį į kelis dalykus, kuriuos būtų galima numatyti susitarimo projekte. Pirmiausia, reiktų reikalauti, kad būtų užtikrinta streikų, susirinkimų laisvė. V.Bakas pabrėžė, jog nenormalu, kad piliečiai per dvidešimt metų iki šiol negali pasinaudoti elementariais instrumentais – teise streikuoti, susirinkti į susirinkimus, protesto akcijas.

Taip pat, jo teigimu, reikia spausti vyriausybę, kad vidutinis ir minimalus darbo užmokestis atitiktų, tarkim, Rytų ir Vidurio Europos vidurkį. Abejojame, ar žmogaus, gyvenančio iš MMA ir gaunančio kiek daugiau, nei 600lt., situacija pasikeis, jei jis gaus penkiasdešimt litų daugiau. Turime siūlyti ekonomines priemones, kurios skatintų darbdavius mokėti didesnį atlyginimą savo darbuotojams.

Negalima pamiršti viešojo sektoriaus. Čia turi vykti esminės darbo užmokesčio reformos.

NPPSS vadovas išreiškė viltį, kad ateityje nebus taip, kaip prieš keletą metų, kai „vieni basi protestavo , o kiti pasirašinėjo nacionalinį susitarimą“.

Susitikime tradicinių centrų vadovai buvo raginami pagaliau atsisakyti valdžios finansavimo ir priklausomybės.   

Nuspręsta iki spalio 27 d. suformuluoti reikalavimus Vyriausybei ir numatyti protesto akcijos datą tam atvejui, jei į reikalavimus nebūtų atsižvelgta.

NPPSS atstovas į koordinacinę grupę bus išrinktas spalio 22 d. , kuomet įvyks bendras visų NPPSS organizacijų tarybų posėdis.

Į koordinacinę grupę savo atstovus jau delegavo Edvardas Šalkauskas (Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga), Algirdas Radvila (Medicinos darbuotojų profesinė sąjunga), Arvydas Dambrauskas (Jungtinė profesinė sąjunga), Kristina Krupavičienė („Solidarumas“), Janina Švedienė (Lietuvos darbo federacija), Kęstutis Juknis („Sandrauga“), Janina Matuizienė (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija), Aleksas Bružas (Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga).