Lietuvos profesinių sąjungų atstovai Seimui ir Vyriausybei įteikė 13 reikalavimų sąrašą. Jei, svarstant biudžetą, į reikalavimus nebus atsižvelgta, jie žada gruodžio 10 d. prie Vilniaus savivaldybės surengti protesto akciją.

Akcija prasidėtų eisena nuo Seimo savivaldybės link, kur ir žadama surengti mitingą. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybė yra paskaičiavusi, kad savivaldybės aikštėje telpa 2250 žmonių, leidimo paprašyta 2249, lapkričio 21 d. pristatydamas profsąjungų reikalavimus sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Į reikalavimų sąrašą įtrauktas minimalios mėnesinės algos didinimas iki 1000 Lt nuo 2012 m. sausio 1 d., biudžetinio sektoriaus darbuotojų bazinės mėnesio algos kėlimas, naujų darbo vietų kūrimo skatinimas, progresinių mokesčių įvedimas, komunalinių paslaugų ir būtiniausių maisto produktų kainų mažinimas.

A. Černiausko teigimu, naujuoju biudžetu Vyriausybė atveria kelią verslui, biudžeto problemų sprendimą perkeldama ant darbuotojų pečių. Pasak jo, jei reikalavimai nebus patenkinti, socialinė atskirtis ir skurdas augs, o po žiemos pusė Lietuvos žmonių gali gyventi žemiau skurdo ribos. Vyriausybės pateiktą naują Nacionalinio susitarimo projektą jis pavadino “absoliučiai nepriimtinu”.

Profsąjungų atstovai pabrėžė, kad atskirų reikalavimų patenkinti neužtenka – būtinas kompleksinis problemų sprendimas, nes tik tai gali sumažinti trintį visuomenėje, įtampą tarp skirtingų visuomenės grupių.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovas Vytautas Bakas sakė, kad jam didžiausią nerimą kelia Vyriausybės planai remti atskiras viešojo sektoriaus grupes, nesprendžiant bendrų problemų. Anot jo, pagal sutartį dirbantys viešojo sektoriaus darbuotojai gyvena ant skurdo ribos, ir turi būti peržiūrėta visa užmokesčio sistema viešajame sektoriuje.

Tarp kitų problemų – mažėjantis finansavimas vidaus reikalų įstaigoms, už savo teisės kovojančių pareigūnų persekiojimas.

Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkė Aldona Jašinskienė pabrėžė, kad pagrindinis jų reikalavimas – didinti MMA. Dabartinius Vyriausybės planus MMA kelti 50 Lt ji pavadino “amoraliais”. Taip pat ji išreiškė nusivylimą Nacionalinio susitarimo pasiūlymu, kuris, pasak jos, aiškiai parodo, kur eina Vyriausybė, ir kurį profsąjungos visiškai atmetė, bet į jų argumentus reaguota nebuvo.

“Jame yra pabrėžiama, jog reikia mažinti socialines išmokas, kad žmonės būtų motyvuoti darbui. Žmonės motyvuoti darbui, tik darbo vietų nėra, ir jų skatinimui nesiimama jokių priemonių. Viską reikia spręsti kompleksiškai, daugiau apmokestinti turtą negu darbo vietas” , – sakė ji.

Lietuvos darbo federacijos sekretorė Janina Švedienė teigė, kad darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai turėtų būti keičiami tik sutarus profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijoms, be Vyriausybės kišimosi. Taip pat, jos teigimu, skurdo riba turėtų būti peržiūrėta.

“Vyriausybė per daug pataikauja kai kurių darbdavių norams. Tikrai mes nesutinkame, kad liberalizavus darbo santykius ir įteisinus vergovę Lietuvoje ją užplūs užsienio investicijos” , – sakė ji.

Vyriausybę ji apkaltino “gumos tempimu”, teigdama, kad ji norinti tik kuo greičiau priimti biudžetą, kad nebūtų galima nieko pakeisti.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas akcentavo, kad ekonominė sistema visuomenėje yra išbalansuota, dėl ko kyla nesutarimai tarp atskirų grupių. Bandymas problemas spręsti atskirai, pasak jo, efekto neduos, reikalingi kompleksiniai sprendimai. Daug pinigų profsąjungų reikalavimams įgyvendinti, pasak jo, nereikia, kadangi daug kas į biudžetą grįžtų.

Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo “Sandrauga” pirmininkas Kęstutis Juknis apgailestavo, kad Vyriausybė visiškai neskatina įmonių siekti socialiai atsakingų įmonių statuso. Taip pat jis pabrėžė, kad teisinė bazė, darbuotojams norint skųstis dėl neišmokamo atlyginimo, yra juokinga. Anot jo, Lietuvoje turėtų egzistuoti centralizuota darbo ginčų komisija, o jos nesant žmonėms belieka “eiti į gatves”.

A. Černiausko teigimu, akcija prie savivaldybės vyks bet kokiu atveju, nors tokiu atveju, jei Vyriausybė svarstydama biudžetą priimtų profsąjungų reikalavimus, ji taptų “padėkos Vyriausybei akcija”. Pasak jo, profsąjungos sutinka, kad reikalavimai, kurių įgyvendinimui reikia keisti teisės aktus, būtų įgyvendinti ne iš karto, tačiau susiję su biudžetu reikalavimai privalo būti patenkinti dabar.

A. Černiauskas sakė tikįs, kad Vyriausybė atsižvelgs į profsąjungų reikalavimus, todėl, anot jo, profsąjungos tolimesnių veiksmų kol kas nesvarsto, bet esant reikalui “pasiruošusios imtis visų įstatymais leidžiamų priemonių”.

V. Bakas tvirtino, kad profsąjungos nekurs naujos partijos, kadangi jų tikslas nėra politinė valdžia, bet sudaryti žmonėms sąlygas kovoti už savo interesus. Pasak jo, žmonės privalo burtis ir kovoti už savo teises, jie patys atsakingi už viešuosius reikalus.

ELTA informacija

Reikalavimai čia.