Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas šių metų pradžioje kreipėsi į Seimo pirmininkę, Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Socialinių reikalų ir darbo komitetų pirmininkus, Lygių galimybių kontrolierę dėl vidaus tarnybos pareigūnų diskriminavimo, dėl to, kad pareigūnai antrus metus augindami vaikus, priešingai nei kiti tarnautojai ar dirbantys pagal darbo sutartis asmenys, negali dirbti ir gauti sumažintos išmokos antraisiais vaiko augimo metais. Taip pat negali pasinaudoti Darbo kodekse nustatytomis garantijomis kaip kiti dirbantieji, ir darbą su vaiko auginimu derindami be atlyginimo kartu gauti 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio vaiko priežiūros pašalpą.

Kuo skiriasi tėvai pareigūnai ir tėvai, dirbantys ne vidaus reikalų sistemoje?

Kad egzistuoja tokia problema, paaiškėjo kai į profesinę sąjungą kreipėsi net keli pareigūnai iš skirtingų įstaigų, prašydami paaiškinti, kodėl jie negali antrus metus augindami vaiką ir būdami vaiko priežiūros atostogose pasinaudoti įstatymų nustatyta garantija gauti išmoką už vaiko priežiūrą ir kartu dirbti, galbūt ne pilną darbo dieną.

Profesinei sąjungai pradėjus domėtis šia problema paaiškėjo, jog problema yra susidariusi dėl gausybės teisės aktų pakeitimų, reguliuojančių motinystės (tėvystės) išmokas: keičiant valstybinio socialinio draudimo įstatymus atitinkamai nepakeistos Vidaus tarnybos statuto nuostatos, todėl atsiranda problemų. Skirtumai nedideli, bet esminiai, nes vidaus reikalų įstaigos atsisako antraisiais metais mokėti išmokas jei pareigūnas nėra išėjęs vaiko priežiūros atostogų. Tuo tarpu „Sodroje“ apdrausti darbuotojai, antraisiais metais gali dirbti ir gauti 40 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką. Pareigūnų išmokas administruoja ne „Sodra“, o darbdavys – konkreti įstaiga, kurioje tarnauja pareigūnas, todėl net ir suvienodinus išmokas, darbdaviai sugeba „atrasti skirtumų“.

Anot Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininko Martyno Ausčio, problema atsirado praėjusių metų liepą priėmus Ligos ir motinystės valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakciją. Ja buvo sumažinti pašalpų, mokamų vaiko priežiūros atostogų metu dydžiai ir pakeista mokėjimo tvarka bei nustatyta, jog antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais apdraustieji asmenys gali gauti pašalpą nebūdami vien vaiko priežiūros atostogose (40 proc. kompensuojamojo uždarbio), t.y. pašalpa mokama neatsižvelgiant į tai ar asmuo turi darbinių (draudžiamųjų) pajamų. Taigi Sodroje apdraustiems tėveliams ir mamytėms pagal naują tvarką mokamos išmokos vienerius arba dvejus metus pasirinktinai. Jeigu pasirenkama gauti mokėjimus dvejus metus - pirmais metais mokama 70 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio, antrais metais - 40 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio išmoka, tačiau antrais metais nėra ribojama mamyčių ar tėvelių auginančių vaikus galimybė dirbti, t.y., jie antrais vaiko priežiūros metais gali pasinaudoti ne tik vaiko priežiūros atostogų galimybe, bet ir kitomis Darbo kodekso numatytomis garantijomis – pavyzdžiui, darbuotojo auginančio vaiką reikalavimu, dirbti ne visą darbo laiką (Darbo kodekso 146 str. 1 d. 3 p.) skiriant daugiau dėmesio vaiko priežiūrai ir dar gauti vaiko priežiūros pašalpą, nepatiriant neigiamų finansinių padarinių. Tėveliams ir mamytėms sudaryta galimybė derinti vaiko auginimą ir darbą neprarandant pajamų.

Tuo tarpu pareigūnų atveju yra susidariusi dviprasmiška situacija, nes Vidaus tarnybos statutas numato, kad mokamas vidutinis darbo užmokestis ar jo dalis už tuos laikotarpius, kai pareigūnas serga, yra tėvystės atostogose, motinystės ar vaiko priežiūros atostogose, bet taip pat yra nustatyta, kad mokėjimo dydžius, tvarką ir kt. apsprendžia Valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai. Kitaip tariant, pareigūnams tam tikras išmokas, kurios nustatytos, jų dydis sureguliuotas bendruose socialinio draudimo įstatymuose bei teisės normose moka darbdavys. Pasikeitus Ligos ir motinystės valstybinio socialinio draudimo įstatymui, priėmus jo naują redakciją, Vidaus tarnybos statutas nebuvo suderintas su jais ir susidarė situacija, kai pagal Vidaus tarnybos statutą pareigūnas būdamas vaiko priežiūros atostogose, antraisiais tokių atostogų metais negali ir dirbti statutinėje įstaigoje, ir gauti 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokos.

Dirbti ir auginti vaiką bei gauti išmokas gali visi, tik ne pareigūnai

Pasak teisininko M.Ausčio, tokiu būdu susidaro skirtinga situacija. „Teoriškai pareigūnas galėtų dirbti kitą darbą, tačiau jam reikėtų susirasti darbą kitur, ne statutinėje įstaigoje, tada rašyti prašymą, kad vadovybė leistų jam dirbti antrą darbą ir tik gavęs sutikimą – dirbti. Tačiau pagal įstatymus draustiesiems socialiniu draudimu yra galimybė sugrįžti į ankstesnį įprastą darbą ir taip pamažu, neprarandant išmokos už vaiko priežiūrą, nenukenčiant finansiškai, sugrįžti į darbo rinką, o pareigūnams – tai praktiškai neįmanoma. Centrinės vidaus reikalų įstaigos - tiek policijos departamentas, tiek ir kitos institucijos – laikosi pozicijos, kad pareigūnas arba augina vaiką ir gauna už tai išmoką, arba sugrįžta į darbą, dirba visu etatu ir gauna atlygį už darbą“, - sakė M.Austys.

Taip susiklosčius aplinkybėms, pareigūnai negali pasinaudoti kitomis garantijomis. Pavyzdžiui, Darbo kodeksas numato, kad pareigūnas gali dirbti ne visą darbo laiką ir atitinkamai proporcingai mažinamas jam yra darbo užmokestis. Taigi jeigu jis augina vaiką iki 3 metų, gali prašyti, kad darbdavys leistų dirbti pusę dienos ir tokiu būdu gauti pusę atlyginimo. Jeigu pareigūnas galėtų pasinaudoti garantija, kuria naudojasi valstybiniu socialiniu draudimu apdraustieji darbuotojai, jis įgytų teisę dirbti ne visą darbo laiką, gauti ne visą darbo užmokestį ir neprarasti pajamų, nes gautų ir 40 procentų išmoką už antruosius vaiko priežiūros metus. Tokiu būdu pareigūnams atsirastų galimybė derinti vaiko auginimą ir darbą. Jie nenutoltų nuo darbo, nes, anot M.Ausčio, per dvejus metus nedirbant, žmogus atitrūksta nuo darbo, po to gali būti sudėtinga grįžti, adaptuotis, nes reikia vėl atnaujinti žinias, o pareigūnams tai ypač sudėtinga, nes nuolat keičiasi teisės aktai, kuriuos reikia taikyti tarnyboje. Todėl akivaizdu, kad šiandien pareigūnai yra prastesnėje padėtyje negu įprastu valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis.

Valstybės tarnautojai nesusiduria su tokia problema, nes jie dalyvauja bendroje Sodros sistemoje ir gali gauti išmokas už antrus metus bei dirbti be jokių kliūčių. Pareigūnas negali visa apimtimi naudotis Darbo kodekse numatytomis garantijomis, kurios būtų prieinamos, jeigu nebūtų taip skirtingai traktuojami dirbantys asmenys.

Problemą išspręs Lygių galimybių kontrolierius?

Profesinė sąjunga gavo atsakymus iš Seimo Pirmininkės bei Seimo komitetų, kad jie pavedė Vyriausybei, o šioji - Vidaus reikalų ministerijai ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijai įvertinti situaciją, o esant reikalui parengti ir pateikti Seimui atitinkamų teisės aktų pakeitimus. Taip pat Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydamas pateikti rekomendacijos dėl teisės akto įvertinimo, ar jį reikėtų keisti, nes mano, kad dirbantys asmenys pagal tai, kur jie tarnauja, dabar skirtingai traktuojami, nors egzistuojantys skirtumai nėra pagrįsti. NPPSS paprašė ištirti ar Seimas, priimdamas tokį skirtingą teisinį reguliavimą negalėjo pažeisti Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų asmenų  lygiateisiškumo principų.

Tėvui ar motinai, vien todėl, kad jie yra vidaus tarnybos pareigūnai: policininkai, pasieniečiai, ugniagesiai, neturėtų būti mokamos mažesnės išmokos, negu pagal darbo sutartį dirbančiam asmeniui. Skirtumai tarp jų statuso: karjeros tarnautojo arba statutinio tarnautojo nėra tokie, kad galima būtų neleisti pareigūnams tėveliams ar mamoms dirbti antraisiais vaiko priežiūros metais ir pasinaudoti įstatymo nustatyta garantija. NPPSS nuomone, čia yra nelygybė, o tokios nelygybės neturėtų būti.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas laukia Lygių galimybių kontrolieriaus rekomendacijų ir kontroliuos, kad ši problema bus sprendžiama.