Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija patenkino prokuroro apeliacinį skundą, o tuo pačiu ir prokuroro ieškinį, kuris ginant valstybės turtines teises ir viešąjį interesą teismui pateiktas buvo dar 2004 metų pavasarį. Prokuroras ieškinį teikė dėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vardu atliktos 24 nekilnojamojo turto objektų teisinės registracijos ir vėlesnių turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais. Komerciškai patrauklioje Vilniaus vietoje (buvusi „Žiburėlio“ stovykla) esantys statiniai buvo perleisti fiziniam ir dviems privatiems juridiniams asmenims.

        Teismas konstatavo, kad ginčo turtas nuosavybės teise buvo įregistruotas subjektui, kuris neturėjo nuosavybės teisės į šiuos objektus, o jo teisinė registracija buvo atlikta tokiais pagrindais, kurie negali būti laikomi patvirtinančiais nuosavybės teisės atsiradimą. Teismas laikė, kad po to sudaryti sandoriai dėl šio nekilnojamojo turto objektų perleidimo prieštaravo įstatymams, o pagal sandorius įgiję turtą asmenys buvo nesąžiningi. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria prokuroro ieškinys ankstesniame procese buvo atmestas, ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – visiškai patenkino prokuroro ieškinį.

    Kaip sakė teisme generalinį prokurorą atstovavusi Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Stasė Petravičienė, teismas negaliojančiais pripažino visų likusių nekilnojamojo turto objektų teisinę registraciją ir po to sekusius šių nekilnojamųjų daiktų perleidimo sandorius tretiesiems asmenims bei perleisto turto teisinę registraciją jų vardu. „Teismas taip pat taikė restituciją – įpareigojo paskutinį turto įgijėją perduoti ginčo objektus teisėtam šio turto savininkui – valstybei. Be to, teismas priteisė buvusių sandorių šalims grąžinti pagal sandorius jų sumokėtus pinigus, taip pat iš atsakovų priteisė valstybei žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas“, – aiškino S. Petravičienė. Pažymėtina, kad prokuroro pateikto ieškinio suma siekė 2,1 mln. litų.

    „Teismo sprendimas šioje byloje turėtų priminti valstybės tarnautojams, kad kartais lengva ranka – nepatikrinus visų juridinių dokumentų, neatsižvelgus į galiojančius teisės aktus, neištyrus visų aplinkybių – įregistruotas sandoris ar statinys, pasirašyta sutartis ar kitas dokumentas daro žalą valstybei“, – sakė generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

    Paminėtina, kad ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama antrą kartą. Pakartotiniam nagrinėjimui ją grąžino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuriame buvo nagrinėtas ir iš dalies patenkintas prokuroro kasacinis skundas. 

Lietuvos švieimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas, komentuodamas šį teismo sprendimą Lietuvos televizijos žinioms teigė vertinąs tai kaip išpuolį prieš profesines sąjungas.

Priminsime, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Sovietinėms profesinėms sąjungoms priklausiusį turtą pasidalino trys profesinių sąjungų centrai - Lietuvos profesinė sąjunga "Solidarumas" (pirm Aldona Jašinskienė), Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (pirm. Artūras Černiauskas) ir Lietuvos darbo federacija (pim. Vydas Puskepalis). Didžiosios perduoto turto dalies profesinės sąjungos iki musų dienų nesugebėjo  išlaikyti, o sulig kiekvienu sandoriu  kildavo įvairūs skandalai.

Konstitucinis teismas, nagrinėdamas profesinių sąjungų turto valdymo klausimus konstatavo, kad profesinėms sąjungoms perduotas turtas priklauso visai visuomenei.

Nepalankų teismo sprendimą patyrusi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga yra Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos narė.

Generalinės prokuratūros, LR ITĮPS,

Lietuvos televizijos naujienų tarnybos informacija