V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2021-05-16 sekmadienis, 02:43

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS

Šią savaitę Seime ir jo komitetuose
2012-04-11

Seimo komitetuose:

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas toliau svarsto Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, susijusias su nepriekaištingos reputacijos karjeros valstybės tarnautojams sąlygų griežtinimu, ir iš to kylančių padarinių nustatymu.

 

§  Priminsime, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4, 9, 11, 13, 15, 16, 16(1), 17, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 31(1), 41, 43, 44, 46, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 3(1), 30(1), 30(2) straipsniais įstatymo projektu  siekiama:

1)      Reglamentuoti valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos apibūdinimo sąlygas ir teisines pasekmes, valstybės tarnautojui praradus nepriekaištingą reputaciją. Nepriekaištinga reputacija pagal projektą nelaikoma, jeigu valstybės tarnautojas:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo treji metai, arba

2) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 8 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo treji metai, arba

3) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo treji metai, arba

4) yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.”

Projekte numatyta, kad šis straipsnis, o taip pat ir 9 straipsnio punktai statutiniams valstybės tarnautojams būtų netaikomi. Pagal dabartinį reguliavimą statutiniams valstybės tarnautojams nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir tai, kas pareigūnų atžvilgiu nelaikoma nepriekaištinga reputacija, įtvirtinta tiek Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnis tiek atskirų tarnybų statutų nuostatos.

Pagal turinį įstatymo projekte išdėstytos sąlygos, kas negali būti laikoma nepriekaištinga reputacija, panašios į įtvirtintas atskirų tarnybų statusuose, tačiau ne tokios griežtos dėl tų sąlygų galiojimo terminų, pvz. jeigu pareigūnas buvo atleistas iš statutinės tarnybos už tarnybinį nusižengimą ir, jei nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai, jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali pretenduoti į statutinio valstybės tarnautojo pareigas; šiuo atveju valstybės tarnautojų atžvilgiu numatytas tik 3 metų terminas.

 2)      Nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės tarnautojai, atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, neturėtų išskirtinių teisių be konkurso būti priimti į laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos valstybės tarnautojo pareigas. Tuo pačiu siekiama ir panaikinti valstybės tarnautojo atleidimo pagrindą, kai į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs valstybės tarnautojas.

 Dėl to įstatymo projekte siūloma pripažinti netukusiomis galiomis nuostatas, numatančias, kad buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Panaikinant šią garantiją valstybės tarnautojai, kurių pareigybė naikinama, arba turėtų su kitais asmenimis dalyvauti konkursuose į laisvas pareigas, arba būti atliestiems, išmokant išeitinę kompensaciją.

Siūloma papildyti VTĮ 43 straipsnį (kitos garantijos) nuostata, jog teismine tvarka pripažinus atleidimo pagrindą neteisėtu ar atleidimo procedūra pažeista, teismas priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ši nuostata ir šiuo metu galioja valstybės tarnautojų atžvilgiu, nes numatyta Darbo kodekso 297 str. 3 dalyje.

Taip pat numatyta galiojantį reguliavimą papildyti nuostata: “jeigu teismas nustato, kad valstybės tarnautojas į eitas pareigas negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių (šio Įstatymo nustatyta tvarka į pareigas priimtas kitas valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo pareigybė panaikinta ir panašios priežastys) ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, jis priima sprendimą pripažinti atleidimą iš pareigų neteisėtu ir priteisia jam šio Įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos”. Šiuo atveju laikoma, kad valstybės tarnautojas atleistas iš pareigų teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Ši nuostata perkelta iš Darbo kodekso 297 str. 4 dalies.  

3)      Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti, kad valstybės tarnautojai turi teisę gauti atlyginimą pagal autorines ir paslaugų sutartis, taip pat kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą. Taip pat nustatyti, kad valstybės tarnautojai negali naudoti tarnybos (darbo) laiko jokiems kitiems tikslams, išskyrus savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimą.

Įgyvendinant šį tikslą, projekte siūloma papildyti VTĮ nuostatas tuo aspektu, kad valstybės tarnautojams laiduojama teisė gauti darbo užmokestį ne tik už darbą rinkimų komisijose, įstatymo projektų rengimą, bet ir dirbant pagal darbo sutartį bei pagal autorines ir paslaugų sutartis.  

Atitinkamai siūlomas keisti ir 161 straipsnis numatant, kad nebereikia prašyti leidimo dirbti kito darbo pagal darbo sutartį ar autorinę sutartį. Užtenka tik prieš sudarant darbo, autorinę ar paslaugų sutartį ar pakeičiant šių sutarčių sąlygas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusį asmenį. Valstybės tarnautojas kartu privalo informuoti apie poreikį dirbti pagal atskirą (individualų) darbo grafiką. Tačiau, kaip ir šiuo metu reglamentuojama, egzistuoja tam tikros aplinkybės, kada gali būti priimamas sprendimas neleisti valstybės tarnautojui  sudaryti darbo, autorinės ar paslaugų sutarties, t.y. jei nustatoma, kad darbo ar autorinių sutarčių sudarymas sukels viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudarys prielaidas valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituos valstybės tarnybos autoritetą, kliudys asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ar bus nustatyta, kad sudaromos sutartys su įmonėmis įstaigomis, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus. Sprendimas neleisti sudaryti darbo, autorinę ar paslaugų sutartį neužkerta kelio valstybės tarnautojui siekti sudaryti minėto pobūdžio sutarčių ir iš naujo informuoti valstybės tarnautoją į pareigas priėmusį asmenį prieš sudarant šias sutartis, jeigu išnyksta prieš tai nurodytos aplinkybės.

4)      Reglamentuoti kvalifikacinių klasių suteikimą valstybės tarnautojams tam tikram terminui (iki kito valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo), taip pat padaryti kitus su tuo susijusius valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo teisinio reguliavimo patikslinimus.

Dėl šio tikslo įstatymo projekte numatyta VTĮ 21 straipsnį papildyti nauja nuostata – “suteiktas kvalifikacines klases valstybės tarnautojai turi iki kito valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimo dėl vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo priėmimo”. Šiuo metu reglamentuojama, kad vertinimo komisijos siūlymai gali būti įvairūs ir ne vien susiję su kvalifikacinių klasių pakėlimu ar sumažinimu.

Siūloma įtvirtinti galimybę pareikšti valstybės tarnautojui padėką, kai jo tarnybinė veikla įvertinama gerai.

5)      Nustatyti tarnybinių nuobaudų už padarytus kelis tarnybinius nusižengimus subendrinimo galimybę (“Jeigu valstybės tarnautojas padaro kelis tarnybinius nusižengimus, jam skiriamos tarnybinės nuobaudos už kiekvieną iš padarytų tarnybinių nusižengimų, o paskirtos tarnybinės nuobaudos subendrinamos skiriant valstybės tarnautojui griežčiausią iš paskirtų tarnybinių nuobaudų”).

6)      Nustatyti tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Toks reguliavimas jau nebėra aktualus, nes nuo 2011-07-01 įsigaliojo VTĮ pakeitimo nuostatos ir tarnybinės atsakomybės taikymo institutas buvo papildytas reguliavimu dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

7)      Numatyti galimybę atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų šalių susitarimu (Valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam asmeniui, o į pareigas priėmęs asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu. Jei šalis, gavusi tokį pasiūlymą, sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jei šalis, gavusi pasiūlymą, per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas raštiškas susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl kitų sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kitų sąlygų”). Išeitinė išmoka atleidžiant tokiu pagrindu būtų max. 3 VDU dydžio.

8)      Siekiant sutaupyti biudžeto lėšų, nustatyti, kad jei valstybės tarnautojo mokymas trunka ilgiau kaip 2 (du) mėnesius ir yra finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, su valstybės tarnautoju turi būti sudaroma sutartis dėl mokymui skirtų lėšų grąžinimo, pagal kurią lėšas valstybės tarnautojas grąžina, jeigu jis savo noru atsistatydina iš valstybės tarnautojo pareigų anksčiau negu po vienerių metų nuo mokymo pabaigos arba dėl tarnybinės nuobaudos atleidžiamas iš pareigų. Tokia nuostata dabar taikoma statutinių atžvilgiu, kurie pasirašo mokymosi sutartis. Taip pat taikoma ir  dirbančiųjų pagal darbo sutartis atžvilgiu (galimybę numato DK), jei tokia nuostata sulygta darbo sutartyje arba kolektyvinėje sutartyje.

9)       Panaikinti reguliavimą dėl pareiginės algos dydžio vienkartinio priedo mokėjimo.

Šio įstatymo projekto nuostatos dėl antro darbo, pareiginės algos dydžio vienkartinio priedo panaikinimo būtų taikomos be išlygų.

 

Dėl šio įstatymo projekto buvo gauta nemažai pasiūlymų ir papildomi komitetai (Socialinių reikalų ir darbo, Audito, Teisės ir teisėtvarkos) siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento, atskirų Seimo narių pastabas.

Vienas iš  svarbesnių siūlymų (Audito komitetas) įtvirtinti reguliavimą, kad valstybės tarnautojo pareigą būtų  „<...> nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus savivaldybės tarybos nario bei profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą.“

 Įstatymo projekto teikėjas: R. Palaitis, VRM.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

 §  Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, Valstybės tarnybos įstatymo papildymo 3 (1) straipsniu, 9, 29, 30, 44 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu norima užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą, užkirsti kelią tarnybinius nusižengimus padariusiems asmenims ar kitaip nepriekaištingą reputaciją praradusiems asmenims sugrįžti į valstybės tarnybą ir kt. Taigi tikslai griežtinti valstybės tarnautojų atsakomybę išryškėja ir šiame įstatymo projekte.

 Šiems tikslams įgyvendinti, kaip ir prieš tai minėtame įstatymo projekte, numatyta keisti nepriekaištingos reputacijos valstybės tarnautojams reikalavimo sąlygas, jas griežtinant. Pvz. dabar numatyta, kad nepriekaištinga reputacija yra laikoma, jei asmuo pretenduoja į valstybės tarnybą esant išnykusiam ar panaikintam teistumui dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo. Projektu siūloma net ir išnykus teistumui tokių asmenų nelaikyti tinkamais būti valstybės tarnautojais. Atitinkamai numatyta ilginti ir laikotarpius (nuo 3 iki 5 metų), kuriems suėjus po atitinkamų neteisėtų veikų padarymo, asmenys galėtų pretenduoti į valstybės tarnybą.

 Taip pat siūloma įtvirtinti tvarką, kad net ir pasibaigus valstybės tarnybos santykiams, jei tarnautojo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, jis būtų tęsiamas ir nuobauda esant nustatytam pažeidimui būtų skiriama.

 Siekiant atsakomybės neišvengiamumo tikslo įgyvendinimo, projektu siūloma apriboti valstybės tarnautojui galimybes įgyvendinti karjeros principą, jei dėl jo yra pradėtas tarnybinis patikrinimas. Šiuo aspektu projekte numatyta, kad kol nėra baigtas tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra ar kita analogiška procedūra, valstybės tarnautojas negali būti perkeliamas į kitas pareigas ar priimamas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

 Be šių priemonių siūloma prailginti terminą iki 1 metų, per kurį galėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda nuo pažeidimo padarymo dienos bei kaip atleidimo pagrindą numatyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl bet kokio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo padarymo.

 Įgyvendinant tokį įstatymo projektą faktiškai karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės ypatumai  prilygtų taikomų statutiniams, t.y. tvarka taptų tokia pati griežta.

 Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narė A. Bilotaitė.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

§  Kitas projektas - Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

           Jame numatyta išplėsti šiurkštaus pažeidimo sąvoką, numatant, kad šiuo pažeidimu laikomi ne tik tiesiogiai su valstybės tarnautojo pareigomis susiję pažeidimai, bet visi šiurkštūs pažeidimai, susiję ar nesusiję su tiesiogiai atliekamomis pareigomis, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

Taip pat siūloma aiškiai nustatyti, kad šiurkščiu pažeidimu būtų laikomos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nepaisant to, ar jos susijusios su tiesioginių valstybės tarnautojų pareigų atlikimu.

Projektu norima patikslinti esamą reglamentavimą ir nustatyti, kad piktnaudžiavimas alkoholiu (taip pat toksinėmis, narkotinėmis medžiagomis) laikytinas šiurkščiu pažeidimu ir ne darbo (ne tarnybos) metu, jei tai įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narė A. Bilotaitė.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

§  Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstomas ir Valstybės tarnybos įstatymo papildymo 3(1) straipsniu, 9, 29, 30, 44 ir 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame taip pat akivaizdi tarnybinės atsakomybės griežtinimo idėja.

Šio projekto tikslas yra užkirsti kelią valstybės tarnautojams, padariusiems Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1-4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus (valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas; korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn, ar buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;  piktnaudžiavimas tarnyba) išvengti tarnybinės atsakomybės, pratęsti nuobaudos už padarytą tarnybinį nusižengimą skyrimo terminą iki 1 metų bei nustatyti valstybės tarnautojo, dėl kurio yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atsistatydinimo iš valstybės tarnybos savo noru tvarką. Taip pat apibrėžti valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos sąvoką.

Papildomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos, Socialinių reikalų ir darbo, apžvelgę pateiktus siūlymus, savo išvadose pasiūlė pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti.

 Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narys R. J. Dagys.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia. 

Seimo posėdžiuose:

2012 m. balandžio 12 d. (ketvirtadienį) Seimo posėdyje numatyta svarstyti Darbo kodekso 214 straipsnio papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma išplėsti asmenų ratą, kuriems būtų taikoma „tėvadienių” garantija.

Šiuo metu reglamentuojama, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, − dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Minėtą Darbo kodekso nuostatą projekte siūloma papildyti nauju reguliavimu: „Teisės į šio straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmą mokslo metų dieną, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį”.

Pagrindiniu paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas savo išvadoje dėl pritarimo/nepritarimo šiam įstatymo projektui palaikė LR Vyriausybės poziciją, kad jau šiuo metu įstatymais numatytos priemonės („tėvadieniai“, išleidimas iš darbo administracijos leidimu, galima numatyti papildomas garantijas kolektyvinėse sutartyse) yra pakankamos ir pasiūlė įstatymo projektą atmesti. Tuo pačiu komitetas išvadoje pateikė siūlymą dėl asmenų, auginančių bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius vaikus, rugsėjo pirmosios dienos laisvadienio klausimą spręsti sudarant galimybes lanksčiau reguliuoti darbo laiką asmenims, auginantiems vaikus.

Įstatymo projekto teikėjas: Seimo narė  A. Zuokienė.

Su įstatymo projektu galite susipažinti čia. 

Parengė teisininkė Simona Risovaitė

 

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI






Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2021 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA