Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus kalba pasakyta NPPSS suvažiavime 2012 m. balandžio 27 d.

„Kai kalbate apie tai, ko reikia, kad statutinė tarnyba būtų patraukli darbo vieta ir atitiktų visuomenės lūkesčius, manau, tai puikus tikslas. Tik patraukli darbo vieta gali atitikti visuomenės lūkesčius. Tiesa ir tai, kad pareigūnas, kuris gerbia save ir yra užtikrintas, gali tinkamai tarnauti ir visuomenei.

Džiaugiuosi, kad Kalėjimų sistemoje pertvarkos buvo vykdomos civilizuotai. Vertinu ir profesinių sąjungų indėlį šiame procese. Pertvarkų vyko tikrai nemažai, stengėmės išklausyti tuos pastebėjimus, kuriuos profesinės sąjungos išsakė, atsiprašau jei per darbų rutiną nepavykdavo laiku informuoti ar nepavykdavo į viską atsižvelgti, bet dialogas buvo konstruktyvus. Ko gero negaliu pažadėti, kad viskas baigėsi, likusi pusė metų dar atneš šiokių tokių, manau, gerų permainų į kalėjimų sistemą.

Norėčiau profesinių sąjungų paprašyti, nebūtinai šio susivienijimo profesinių sąjungų, konstruktyvumo lygį išlaikyti ir galbūt netgi šiek tiek pakelti. Dėl kai kurių atvejų noriu akmenuką įmesti į daržą. Atrenkant naujus vadovus, į  komisijas įtraukiam ir profesinių sąjungų atstovus. Labai keistai atrodo, kai matosi profesinių sąjungų favoritas ir kai jis gauna maksimumą, o visi kiti – minimumą balų, paprastai gyvenime ne visada taip būna. Tikrai labai norėčiau visiško skaidrumo, kad iš tikrųjų dalyvavimas tokiose komisijose būtų pagal širdį, o ne pagal išskaičiavimą, tai sukuria pagrindą pasitikėti profesinėmis sąjungomis.

Svarbiausia, ką šiandien noriu pasakyti, noriu paprašyti išgirsti tai, kas yra komunikuojama iš politinės arenos ir konkrečiai iš manęs, nes labai dažnai susiduriu, kad vykdant pertvarkas tikrai stengiuosi pasakyti, kas bus daroma, tačiau po to, kai važinėju po regionus dažniausiai išgirstu klausimą ar tikrai taip bus, kodėl tu planuoji tą ir aną, taip nereikėtų daryti... Labai noriu paprašyti patikėti, kad tai kas sakoma, tai ir bus daroma.

Trijų su puse metų mano darbo stažas šiek tiek didesnis nei gerbiamo vidaus reikalų ministro, manau, leidžia turėti tam tikrą pasitikėjimą kai eina kalba apie pertvarkymus. Esu įsitikinęs, kad pareigūno statusas labai svarbus, lygiai taip pat kaip yra svarbu, kad pareigūno statusą turėtų tik tie, kurie turi būti pareigūnais. Tikrai neslėpsiu, man keista būna, kai į Kalėjimų departamento renginį visi žmonės atvyksta normaliai apsirengę: kostiumai, megztiniai ar kas tai bebūtų, bet būtinai koks nors psichologas bus su uniforma. Tas pareigūnas, kuris, aš pripažinsiu, abejoju ar tikrai turėtų būti pareigūnas, ar tai dera su jo funkcijomis. Todėl aš tikrai džiaugiuosi profesinių sąjungų konstruktyvia pozicija, kad reikia išgryninti kas yra pareigūnas ir labai tai vertinu. Tie kriterijai, kurie apibūdina kas yra pareigūnas, o kas ne, jie yra apmąstyti ir sudėlioti ir jų bus labai preciziškai laikomasi, todėl noriu patikinti jus, kad bus daroma tik tai, kas sakoma ir nieko daugiau, prašau, išgirskite tai.

Pabaigai noriu palinkėti Jums kuo geriausios sėkmės. Iš tiesų manau, kad gerai dirbantis pareigūnas yra tas pareigūnas, kuris yra patenkintas savo darbo vieta, tai yra universali taisyklė kiekvienam dirbančiam žmogui, kitaip ir būti negali, ir iš tiesų aš manau, kad tas antagonizmas, priešprieša, kuri ilgą laiką skyrė profesinę sąjungą ir politikus arba įstaigų vadovus, ji yra gerokai aptirpusi ir turi dar smarkiau aptirpti siekiant mums visiems bendrų tikslų. Linkiu kuo geriausios sėkmės mums visiems to siekiant.“