Seimo posėdžiuose:

Birželio 5 d. Seimo posėdyje  bus balsuojama dėl Valstybės tarnybos įstatymo 11, 13, 14, 15, 16, 16(1), 17, 22, 31(1), 32, 41, 43, 46, 51 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimo. Priminsime, kad  šiuo įstatymo projektu siūloma įtvirtinti:

1)      reguliavimą, jog leidimas dirbti kitą darbą būtų  reikalingas tik tuo atveju, kai  valstybės tarnautojas ketina dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. Šiuo metu VTĮ 16 (1) straipsnio nuostata „dirbti kitą darbą“ aiškinama platesne apimtimi. Ši nuostata statutiniams valstybės tarnautojams būtų taikoma be išlygų;

 2)      naują atleidimo pagrindą – šalių susitarimu. Atleidžiant valstybės tarnautoją remiantis šiuo pagrindu jam turėtų būti mokama kompensacija, savo dydžiu atitinkanti išeitinę išmoką, mokamą, tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybė yra panaikinama;

3)      naują priėmimo į pakaitinius valstybės tarnautojus tvarką. Numatytas sąrašas asmenų, kuriems būtų sudaroma pirmenybės teisė tapti pakaitiniais valstybės tarnautojais, tai: turintys teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą,  buvę karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų, atleisti iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo. Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo;

4)      Siekiant atsakomybės neišvengiamumo tikslo įgyvendinimo, projektu siūloma įtvirtinti tvarką, kad net ir pasibaigus valstybės tarnybos santykiams, jei tarnautojo atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, jis būtų tęsiamas ir nuobauda esant nustatytam pažeidimui būtų skiriama. Atitinkamai tarnybinė nuobauda būtų skiriama, jei ir pareigūnas perkeliamas į kitas pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės įstaigoje.

Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia.

Birželio 5-osios Seimo posėdyje taip pat turėtų būti svarstomi šie įstatymo projektai:

Darbo kodekso 264 ir 274 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, šis projektas inicijuotas siekiant sumažinti administracinę naštą verslui. Projektu siūloma keisti reguliavimą naikinant DK nuostatą dėl pareigos darbdaviui pildyti darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą, kurio tipinę formą yra patvirtinęs socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Projekto iniciatoriai teigia, kad dėl tokio reguliavimo darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygis nesumažės, nes darbdavys pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą ir taip teikia Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitiktį darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka.

Taip pat šiuo metu DK reglamentuojama, kad bendrosios darbuotojų pareigos užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nustatomos darbo tvarkos taisyklėse. Projekto iniciatorių nuomone, toks reguliavimas netikslingas ir sudaro darbdaviui papildomą administracinę naštą, nes darbdavys pagal DK  269 straipsnio 1 dalį pasikonsultavęs su darbuotojais ar jų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nustato konkrečias darbuotojų pareigas saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę. Tad projekto iniciatoriai, remdamiesi tokiais motyvais Projekte siūlo numatyti, kad konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir nuostatuose. Juose privalo būti nurodyti esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, darbo priemonių saugaus naudojimo reikalavimai.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia

Darbo kodekso XIX skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. Šis projektas parengtas, atsižvelgiant į profesinių sąjungų keliamas problemas dėl būtinybės gerinti darbuotojų teisių gynimo srityje esamą padėtį, sudarant sąlygas profesinėms sąjungoms dalyvauti ginant darbuotojų pažeistas teises.

Projekto tikslas – pakeisti privalomą individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, siekiant užtikrinti darbo santykių šalių teisę į kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą. Siekiama įtvirtinti privalomą ikiteisminį organą – darbo ginčų komisijas, kurios turėtų būti steigiamos ir veiks prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių, būtų sudaromos iš darbdavių, darbuotojų atstovų bei Valstybinės darbo inspekcijos specialisto. 

Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra nustatyta, kad darbo ginčų komisijos yra sudaromos įmonėse, įstaigose, organizacijose. Jų sudarymą inicijuoja darbdavys. Darbo ginčų komisija sudaroma iš toje pačioje įstaigoje, įmonėje, kurioje dirba ginčą inicijuojantis darbuotojas, dirbančių darbuotojų ir administracijos atstovų. Darbo ginčų komisijos nariai dirba toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Už laiką, sugaištą nagrinėjant darbo ginčus, darbdavys darbo ginčų komisijos nariams moka vidutinį darbo užmokestį. Todėl ginčo šalys finansine-materialine prasme yra priklausomos nuo darbdavio. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 293 straipsnio 1 dalies nuostatas, darbdavys darbo ginčų komisijos sprendimo apskųsti teismui neturi teisės, o projekte tokia teisė numatoma visoms ginčo šalims (taip pat ir darbdaviui).  

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, pagal profesinių sąjungų pateiktus duomenis, įmonėse, kuriose yra įsteigtos profesinės sąjungos, yra sudaromos darbo ginčų komisijos, tačiau realiai jos individualių darbo ginčų neišsprendžia, nes ginčų komisijos nariai nesusitaria ir sprendimas nėra priimamas. Priėmus siūlomą reguliavimą įstatymo projekto iniciatoriai tikisi, jog bus užtikrintas objektyvesnis darbo ginčų nagrinėjimas nepriklausomame darbo ginčų nagrinėjimo organe bei nešališkas profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų narių dalyvavimas, nagrinėjant darbo ginčus.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia

Darbo kodekso 170, 178, 179, 180 ir 184 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, šiuo projektu siekiama sukurti palankesnes sąlygas įvaikinto vaiko, nepriklausomai nuo jo amžiaus pirminei adaptacijai įtėvių šeimoje iškart po įvaikinimo, o tuo pačiu ir  sudaryti palankias sąlygas šeimoms įvaikinti vyresniojo amžiaus vaikus.

Galiojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta, kad vaiko priežiūros atostogos suteikiamos vaikams iki 3 metų prižiūrėti, o motinystės (tėvystės) pašalpa arba išmoka statutiniams pareigūnams mokama iki vaikui sueis 2 metai. Šios įstatymų nuostatos taikomos ir įtėviams, įvaikinusiems atitinkamo amžiaus vaikus. Projekto iniciatorių teigimu, dabartinis reguliavimas asmenims, įvaikinusiems vyresnį nei 3 metų vaiką, nesudaro galimybių  bent kelis mėnesius skirti daugiau dėmesio vaiko adaptacijai, formuoti saugius tarpusavio prieraišumo ryšius po įvaikinimo o tokia padėtis neatitinka asmenų lygiateisiškumo principo. Todėl siūloma projekte įtvirtinti du vaiko priežiūros atostogų laikotarpius: iki vaikui sueis 3 metai ir įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti įmotei ar įtėviui suteikiamos 3 mėnesių atostogas vaikui prižiūrėti. Šias atostogas kaip ir pirmuoju atveju įtėviai galėtų imti pakaitomis.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia.

Kartu su šiuo projektu numatyta svarstyti ir Darbo kodekso 179 straipsnio 2 dalies pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma papildyti galiojantį reguliavimą nuostata, jog darbuotojams, įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjams, suteikiamos atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 160 dienų.

Su šiuo projektu galite susipažinti čia

Taip pat numatyta svarstyti Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti šiuo metu galiojančią dėl minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos nustatymo, papildant šiuo metu galiojančią tvarką.

Šiuo metu DK 187 straipsnyje įtvirtinta, jog  minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms gali būti nustatomas skirtingi  dydžiai. 

Projekto iniciatorių teigimu, karts nuo karto susiduriama su situacija, kai delsiama pradėti procedūrą arba Trišalė taryba dėl minėtų dydžių tvirtinimo nesutaria, tad jie siūlo nustatyti reguliavimą: jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nepakeičia minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba Trišalė taryba pasiūlymo keisti minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę alga neteikia, tai ateinančių finansinių metų minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato ir tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Seimas prieš priimdamas sprendimą turi  atsižvelgti į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką.

Šis projektas skiriasi nuo pirminio jo varianto. Pirminiame variante projekto iniciatoriai  siūlė įtvirtinti reguliavimą, jog kiekvienais metais minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis kaip pusė praėjusių metų vidutinio atlyginimo dydžio, kurį nustato ir paskelbia Statistikos departamentas. Tačiau toks siūlymas nesulaukė Vyriausybės ir kitų suinteresuotų institucijų bei dalies Seimo komitetų pritarimo, todėl projektas buvo tobulinamas.

Su pirminiu įstatymo projektu galite susipažinti čia

Su patobulintu įstatymo projektu galite susipažinti čia  

Tuo pačiu bus svarstomas ir alternatyvius projektas prieš tai minėtajam dėl minimalaus valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos nustatymo. Jame siūloma įtvirtinti, kad minimali mėnesinė alga turi būti indeksuojama ne mažiau, kaip Statistikos departamento skelbiamu suderintu vartotojų kainų indeksu ir ne rečiau, kaip kartą per kalendorinius metus.  Konkretų jos dydį ir jį atitinkantį minimalųjį valandinį atlygį nustatytų Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. Jei tokio teikimo nebūtų, tuomet Vyriausybė turėtų įgaliojimus minimalią algą indeksuoti pagal suderintą vartotojų kainų indeksą. Projektu siūloma Vyriausybei nustatyti, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga būtų  padidinta iki 900 Lt.

Su šiuo įstatymo projektu galite susipažinti čia

 Teisininkė Simona Risovaitė