V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2022-12-03 šeštadienis, 22:05

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS

Startavo įvadiniai projekto mokymai
2012-06-14

Kaip jau buvo informuota, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) parengė projektą „Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje“, kuriam finansavimą gavo iš ES struktūrinių fondų. Birželio 11 d. įvyko pirmoji projekto, truksiančio dvejus metus, mokymų sesija (įvadiniai socialinio dialogo gebėjimų tobulinimo ir darbo sąlygų gerinimo mokymai), kurioje dalyvavo virš šimto Policijos, Muitinės, Kalėjimų departamento pareigūnų ir administracijų atstovų.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas pradėdamas renginį informavo, jog NPPSS komanda ir partneriai daug dirbo, „kad galėtume pradėti naują mūsų organizacijų veiklos kokybę“.  Jis taip pat priminė, kad organizacijos parengta paraiška buvo įvertinta viena geriausių iš 21  ES finansavimą socialiniam dialogui skatinti gavusių profesinių sąjungų ir darbdavių asociacijų. „Projektas skirtas  paprastam pareigūnui, jų bendruomenei, kad ją sustiprintų. Tai – nekasdieniškas, bet įtemptas darbas, tokios veiklos pavyzdžių Lietuvoje nėra. Visi pabūsime lyderiais ir eisime ten, kur niekas dar nebuvo“, - kalbėjo V. Bakas.

Pareigūnai darosi pilietiškesni

Susivienijimo pirmininkas pasidžiaugė, kad pareigūnai pakankamai sparčiai atranda profesines sąjungas ir visuomeninę veiklą apskritai: „Mano žiniomis, maždaug 7 tūkst. pareigūnų yra visuomeninėje veikloje, o tai – trečdalis visų pareigūnų“.

Anot jo, didžiausia sistemos bėda – nepakankamas finansavimas ir dialogo trūkumas įstaigų viduje. Šio projekto vienas iš tikslų – surasti tas problemas, dėl kurių susitartų ir profsąjunga, ir administracija, kad kartu galėtų siekti bendrų tikslų.

„Profesinės sąjungos vaduojasi iš stereotipo, kad jos gina tik nevykusius pareigūnus, tuos, kuriems nepasisekė. Situacija keičiasi, į profsąjungas ateina tie, kuriems sekasi. Tai – kūrybiški, pilietiški žmonės, kuriems net nereikia profsąjungos teikiamų paslaugų, ir tokių žmonių nuolat daugėja“, - dėstė V. Bakas.

Toliau kalbėdamas apie projektą NPPSS pirmininkas teigė, jog jis suteiks galimybių pažinti kolektyvines derybas ir jų naudą, išsiaiškinti tas problemas, kurios labiausiai rūpi pareigūnams, suformuoti svarbiausias kolektyvinių sutarčių nuostatas, kurių nepavykus įforminti sutartyse, būtų siekiama jas įtvirtinti įstatymuose, nustatyti artimiausių metų veiklos kryptis, išmokti dirbti darbo grupėse.

Ambicingi projekto tikslai

Projekto partneriai: Policijos, Kalėjimų, Muitinės departamentai, Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga.

Toliau buvo pristatyti projekto tikslai: ugdyti gebėjimus ir diegti kolektyvinius santykius statutinėje tarnyboje; uždaviniai: apmokyti 1100 asmenų, pasimokyti iš kolegų užsienyje, įsteigti saugos ir sveikatos komitetus; priemonės: įvadiniai mokymai; baigiamieji mokymai tiems, kurie apsispręs tapti lyderiais; lyderių kvalifikacijos kėlimas (100 pareigūnų: po 50 iš darbuotojų ir administracijos atstovų); vizitai į pasirinktas užsienio valstybes; kolektyvinių sutarčių sudarymo praktiniai mokymai, saugos ir sveikatos komitetų sudarymo mokymai; kolektyvinių sutarčių ir minėtų komitetų sudarymo metodikų parengimas.

Tikimasi, kad bus pasirašyta 21 kolektyvinė sutartis, trys iš jų – sektoriaus, kitos – tarp įstaigų ir jose veikiančių profsąjungų ar jų padalinių; trys dvišalės tarybos Vilniaus, Alytaus ir Utenos apskrityse, keturi saugos ir sveikatos komitetai. Taip pat bus siekiama sukurti kvaziteismines institucijas, kurios įvairius ginčus išspręstų daug greičiau nei šiuo metu įmanoma bylinėjantis teismuose.

Baigdamas savo pranešimą V. Bakas pristatė projekto vadovą Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininką Vladimir Banel, o šis savo ruožtu pirmąją lektorę – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. dr. Daivą Petrylaitę.

Darbo santykiai yra kolektyviniai

Ji skaitė du pranešimus: apie socialinį dialogą valstybės tarnyboje ir kolektyvines sutartis. „Nors ir atrodo, kad viskas valstybės tarnyboje yra sureguliuota, tačiau dar labai dėl daug ko galima susitarti tarpusavyje ir ne vien tik dėl atlyginimų“, - įžangoje kalbėjo ji. 

Pasak mokslininkės, atkūrus nepriklausomybę pradėjo vyrauti individualūs darbo santykiai, o valstybės tarnyboje viskam yra griežtai nustatytos taisyklės, todėl apie kolektyvinius darbo santykius beveik nebuvo kalbama. Tik pradedant ruoštis narystei ES Lietuva sužinojo, kad turi spragų asociacijų laisvės ir socialinio dialogo srityje.

D. Petrylaitės teigimu, darbo santykiai savo esme yra kolektyviniai, o apie juos kalbant pirmoje vietoje yra Darbo kodeksas. Jo suteiktos galimybės yra labai plačios, reikia tik išmokti jomis pasinaudoti, - kalbėjo ji ir pateikė daugybę pavyzdžių.

Iš docentės susirinkusieji taip pat sužinojo, kad Lietuva – unikali valstybė, nes čia kolektyvinė sutartis galioja visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo to, kiek iš jų priklauso profesinei sąjungai. Tai yra šiokia tokia problema, - teigė ji, - nes daug patogiau nemokėti nario mokesčio ir naudotis visais profsąjungos iškovotais laimėjimais. Vakarų valstybės turi kitą modelį: jei ne narys nori naudotis kolektyvinės sutarties teikiamais privalumais, turi mokėti sutarties administravimo mokestį. Tiesa, yra būdų, kaip išspręsti Lietuvoje susidariusią situaciją, pvz., kolektyvinėje sutartyje galima susiderėti dėl tam tikrų garantijų tik profsąjungos nariams ir tai tikrai nėra diskriminacija.

Pranešėjos teigimu, dažnai problemų valstybės tarnyboje kyla identifikuojant darbdavį, nes nė viena institucija šio vaidmens prisiimti nenori. Tačiau Valstybės tarnybos įstatymas sako,jog vykstant deryboms šakos lygiu, darbdavys yra vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvoje neišnaudojamas tarpininkavimas

Kalbėdama apie streikus, D. Petrylaitė sakė, kad streikas iš tiesų nėra gėris, tačiau nėra ir blogis. Nors teisė streikuoti ir yra asociacijų laisvių sąrašo apačioje, tačiau ji yra fundamentali ir jokia valstybė ir joks teisės aktas negali uždrausti teisės streikuoti. Tiesa, ji gali būti apribota dėl atliekamų pareigų, kaip, pvz., Lietuvoje yra su statutiniais pareigūnais ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, kurie neturi teisės streikuoti. Užsienio valstybėse, anot mokslininkės, tokių darbuotojų kolektyviniams ginčams spręsti yra sukurti tam tikri komitetai, tačiau Lietuvoje tarpininkavimo institutas yra „nedėkingai nenaudojamas“.

Docentė minėjo, jog yra daug streiko formų: vėžlio streikas (dirbama kaip įprasta, tačiau labai lėtai), darbas pagal visais taisykles ir instrukcijas, japoniškas streikas (darbuotojai dirba dėvėdami ženklus, kad vyksta protestas), boikotas. Anot D. Petrylaitės, Lietuvoje visi šie procesai nebūtų vadinami streiku. Tai iš vienos pusės sumenkina protesto formą, tačiau iš kitos pusės tokį streiką surengti yra gerokai lengviau ir už tai negresia jokios sankcijos. Tiesa, tokias akcijas vidaus reikalų sistemoje surengti sunku nepažeidžiant žmonių saugumo. Be to, ji perspėjo, kad Lietuvoje reikia būti atsargiems dėl palaikomųjų streikų, nes mūsų šalyje galima streikuoti tik tiems, kurių interesai pažeidžiami.

Pareigūnai nori saugių ir skaidrių tarnybos sąlygų

Po pietų doc. dr. Dalia Kaupelytė kalbėjo apie lyderystę ir šiuolaikinį organizacijų valdymą, planavimą, strategijos kūrimą ir pan. Vėliau ji paskirstė užduotis septynioms darbo grupėms, kurios

sudarinėjo kolektyvinių derybų ir sutarčių reikalingumo SSGG (stiprybių,silpnybių, grėsmių ir galimybių) analizę, įvardijo derybose dalyvausiančių šalių lūkesčius. Stebėjimo komisijos nariai, kurie vertino grupių darbą, pateikė savo išvadas, o vienas komisijos narys – komisariato operatyvinio poskyrio viršininkas, pasisakęs, kad iki šiol buvo skeptiškas profsąjungų atžvilgiu,  dabar teigė pats galvojantis į kažkurią jų įstoti.

Docentė D. Petrylaitė apibendrindama darbo grupių rezultatus sakė, kad jai, kaip žmogui iš šalies, pristatymai sukėlė tam tikrų minčių, ji mano, kad visos idėjos yra vertingos ir pasitarnaus tiems, kas kurs kolektyvines sutartis ir dėl jų derėsis. „Pareigūnai nori vienintelio dalyko – saugių ir skaidrių tarnybos sąlygų“, - vienintelę išvadą suformulavo mokslininkė.

NPPSS pirmininkas teigė, kad renginys pranoko jo asmeninius lūkesčius, jis linkėjo dalyviams  atrasti asociacijų laisvės teikiamus privalumus ir įsijungtų į aktyvią veiklą, o administracijų atstovus kvietė saugoti profsąjungų lyderius.

Projekto vadovas V. Banel padėkojo susirinkusiems, o aktyviausiems darbo grupių atstovams buvo įteikti pagyrimo raštai.

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI






Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2022 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA