Jau rašėme, kad Seimas vakar nutarimu patvirtino Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gaires. Siūloma vadovaujantis gairėmis iki gruodžio 1 dienos  parengti statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančio įstatymo projektą.

Kadangi prie šių gairių rengimo labai daug prisidėjo Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, kuris Seimo komisijai buvo pateikęs atskirą gairių paketą, pakalbinome NPPSS teisininkus, ką jie mano apie šį dokumentą.

Pagal šį projektą, anot teisininkės S.Risovaitės, norima vėl sugrąžinti ir įgyvendinti statutinės valstybės tarnybos įstatymo projekto idėją. Atskiruose statutuose bus galima nustatyti tokias socialines garantijas kaip laikinasis nedarbingumas, kai pareigūnas sužalojamas dėl tarnybos, gyv.patalpų nuomos, važiavimo išlaidų kompensavimas, rezervų steigimo/palikimo klausimai, ilgesnės kasmetinės atostogos tiems, kurie dirba su sergančiais ir pavojingomis sąlygomis, dėl teisinės pagalbos pareigūnams kompensavimo, dėl profesinės atsakomybės draudimo ir pan.

Gairėse apibūdinama tik pati sistema, kaip įgyvendinti pertvarką (bendrąsias nuostatas apimantis įstatymas turėtų būti paruoštas iki 2013-12-01), o kiekviena garantija, jos tiksli formuluotė, nėra detalizuojama.

Pasak Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo Teisės skyriaus vadovo Martyno Ausčio, Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairėse, neaptartos profesinių sąjungų veiklos garantijos. Apie veiklos garantijas užsimenama tik epizodiškai. Jose siūloma specializuoti socialines garantijas. Pavyzdžiui, kelionės išlaidos, butpinigiai taps specialiomis garantijomis, užtikrinamomis tik daliai pareigūnų

Kita grėsmė – tai, kad statutinė tarnybą įvardijama kaip sukarinta tarnyba. M.Ausčio nuomone, toks terminas netinkamas ir dėl to, jog tai gali būti pirmas žingsnis į tarptautinių konvencijų garantuojamos apsaugos praradimą.

Kita negerovė, kurią įžvelgia NPPSS Teisės skyriaus vadovas yra ta, kad  socialinės garantijos vadinamos privilegijomis. Anot M.Ausčio, realiai nėra objektyvaus pagrindo vienas garantijas laikyti privilegijomis, o kitų – jomis nelaikyti. Problema yra ne pati garantija (nors ir vadinama privilegija), o tai, kam ji suteikiama (t.y. - ar ta socialinė garantija ką nors kompensuoja).

Pasak teisininkės Simonos Risovaitės, projekte žodis privilegijos vartojamas siekiant pabrėžti tai, kad atskirose statutinėse sistemose egzistuojančios kai kurios socialinės garantijos suprantamos kaip privilegijos ir todėl projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas sukurti bendrą, subalansuotą, teisėtų lūkesčių apsauga grįstą, tarnybos ypatumų kompensavimą užtikrinančią statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemą.

Gairėse taip pat siūloma pereiti į SoDros sistemą. Formaliai, anot NPPSS Teisės skyriaus vadovo,  perėjus į SoDrą skirtųsi tik socialinės garantijos šaltinis. Tačiau, visgi, norint įvertinti tokį žingsnį, reikėtų, kad centrinių įstaigų finansininkai pateiktų skaičius - kiek padidėtų įmokos SoDrai ir kiek sumažėtų darbo užmokesčio išlaidos (dėl mokamų vaiko priežiūros ir ligos pašalpų-išmokų), taip pasimatytų perėjimo į SoDrą finansinis poveikis. 

Tačiau perėjus į SoDrą, anot teisininko, iškiltų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų problema. Mat šiuo metu pareigūnai turi didesnę garantiją - be 100 proc. darbo užmokesčio išmokos jie gauna ir išmoką pagal sužalojimo pobūdį. Perėjus į SoDrą neliktų išmokos už sužalojimo pobūdį.
NPPSS tiesininkų nuomone, minusas dėl garantijų reglamentavimo tas, kad kompensacija darbe susižalojus dėl pareigų ėjimo būtų mažinama priklausomai nuo nelaimingo atsitikimo draudimo išmokos, nors tai yra visiškai skirtingos socialinės garantijos. Anot teisininkų, matyt dėl išlaidų mažinimo norima apriboti kompensacijos dydį.

Tačiau bendrai NPPSS teisininkai parengtą dokumentą įvardija kaip gana palankų ilgalaikio darbo rezultatą.

Primename, kad NPPSS darbo grupei siūlė konkrečią darbo užmokesčio sistemą, kurios kertinis aspektas - realiai kompensuoti individualizuojant darbo užmokesčio sistemą ir nustatant priedus ir priemokas (ypatingai dėl pavojingų, kenksmingų tarnybos sąlygų ir kt.), sostinės statuso įtvirtinimas. Taip pat siūlė visų statutinių įstaigų, kurioms priskirtos teisėsaugos bei bausmių vykdymo funkcijos, pareigūnams numatyti važiavimo išlaidų kompensavimo garantiją. Nustatyti bendrąsias garantijas ne mažesnės apimties, nei tos, kuriomis naudojasi Vidaus reikalų ir kitų statutinių įstaigų pareigūnai. NPPSS siūlė praplėsti garantijų apimtį pareigūnams, kurie priversti dėl tarnybos pasikeitimo vietovės keisti ir gyvenamąją vietovę, ypatingai dėl integravimosi priemonių jiems ir jų šeimos nariams kompensavimo, palankių integracijos sąlygų sukūrimo. Tarp siūlymų buvo ir pasiūlymas suteikti pareigūnui teisę laisvai pasirinkti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą, įtvirtinti garantiją dėl pareigūno tarnybos vietovėje įgyto būsto paskolos dalies kompensavimo.

NPPSS siūlė detaliau reglamentuoti nušalinimo nuo tarnybos ir nušalinimo nuo pareigų klausimą (dabar dėl to yra įregistruotos Valstybės tarnybos įstatymo pataisos); detalesnį reglamentavimą, paskatinti statutinės tarnybos santykiuose socialinį dialogą.