Ikiteisminio tyrimo staigų profesinės sąjungos pirmininkas Tomas Vaitkunskas kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Raimondą Šukį prašydamas inicijuoti kai kurias teisės aktų pataisas, susijusias su valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimu.                                            

Profesinės sąjungos žiniomis Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijoje parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas bei su juo susiję teisės aktų projektai.

Rengiamu įstatymo projektu siūloma, didinant priedėlyje nustatytus pareiginių algų koeficientus žemiausių kategorijų valstybės tarnautojams, sumažinti skirtumą tarp žemiausios ir aukščiausios kategorijos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, kuris šiuo metu siekia 5,5 karto. Įstatymo projekte numatytą žemiausios kategorijos (1 pareigybės kategorijos) valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą padidinti nuo 2,35 iki 3. Šie pakeitimai didžiausią įtaką turėtų žemiausios ir vidutinės grandies vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (policininkams, ugniagesiams gelbėtojams, pasieniečiams), kurių skaičius, lyginant su kitų valstybės institucijų žemesnių kategorijų valstybės tarnautojų skaičiumi, yra didžiausias.

Profesinė sąjunga atkreipia ministro dėmesį į tai, kad valstybės tarnautojų pajamas būtina vertinti ne tik darbo užmokesčio struktūros valstybės tarnybos sektoriuje kontekste, bet ir privačiame sektoriuje dirbančių asmenų gaunamų pajamų kontekste. „Daugiausia valstybės tarnautojų, neskaitant statutinių, yra priskirti 9-12 kategorijai, jų darbo užmokesčio reglamentavimą rengiamos įstatymų pataisos taip pat turėtų apimti“, - teigiama rašte ministrui.

Profesinė sąjunga pabrėžia, kad daugiausia statutinių valstybės tarnautojų, priskiriamų vidaus reikalų valdymo sričiai, yra priskirti B (C) 1-4 kategorijoms, tad vidaus tarnybos pareigūnui, pradėjusiam tarnybą vidaus reikalų įstaigoje su nustatyta C2 kategorija priskaičiuojamas 1138 litus atlyginimas (atskaičius mokesčius -880 lt). Tuo tarpu valstybės tarnautojų, priskirtų 9-12 kategorijai darbo užmokestis svyruoja nuo 1900 iki 2450. Pasak Profesinė sąjungos, svarbi yra ta aplinkybė, kad 1-4 kategorijai iš esmės priskiriami tik statutiniai valstybės tarnautojai, pavaldūs vidaus reikalų valdymo sričiai. Valstybės tarnautojai, nepriklausantys vidaus reikalų valdymo sričiai paprastai priskiriami didesnei, nei 5 kategorija, o didžiausią dalį, kaip minėta, sudaro valstybės tarnautojai, priskirti 9-12 kategorijai.

Profesinė sąjunga siūlo žemiausios kategorijos valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą padidinti nuo 2,35 iki 4, o nuo atros kategorijos didinti koeficientą po 0,2.Tokiu būdu būtų užtikrinta galimybė iš esmės padidinti darbo užmokestį statutiniams valstybės tarnautojams (pirminės grandies vidaus reikalų įstaigų pareigūnams), o taip pat tolygiai didinti darbo užmokestį ir kitiems valstybės tarnautojams, užimantiems pareigas iki 12 kategorijos.

 Statistikos departamento pateikti duomenys rodo, kad darbo užmokestis 2006 m. antrą ketvirtį [1] tarnautojams yra 1892,1 lt. (šalies ūkis) 1937,9 lt. (privatus sektorius). Sektoriuje „Viešasis valdymas ir gynyba“ 2179,9, (šalies ūkis) 2181,7 (privatus sektorius). Tikrąsias šalies gyventojų pajamas Profesinė sąjunga siūlo vertinti šešėlinės ekonomikos mastus (tame tarpe – atlyginimai „vokeliuose“), kurie tyrimų duomenimis yra nuo 20 iki 40 proc. Atsižvelgiant į tai, kad dalis pajamų privačiame sektoriuje yra latentinė pajamos, tikėtina, kad tarnautojo privačiame sektoriuje pajamos galėtų siekti iki 3000 litų.

Be to Profesinė sąjunga siūlo įvertinti ir tai, kad 2004 m. gruodžio 14 d. šalies Konstituciniam teismui priėmus nutarimą dėl kai kurių valstybės tarnybos įstatymo  normų, valstybės tarnautojai gali dirbti kitą darbą ir tokių būdu atgauti kitų pajamų. Šia prasme statutinių valstybės tarnautojų teisė turėti kitų pajamų suvaržyta. Tokiu būdu valstybei kyla pareiga garantuoti tokias statutinių valstybės tarnautojų pajamas, kurioms esant asmens šias pareigas užimančio galimybės tenkinti savo poreikius, profesinės sąjungos nuomone, prilygtų vidutines pajamas gaunančio darbuotojo šalyje galimybėms. 

Tuo tarpu minėta, kad žemiausios grandies statutinių valstybės tarnautojų atlyginimas beveik du kartus mažesnis, nei kituose sektoriuose ir prilygsta kvalifikacijos nereikalaujantį darbą dirbančių asmenų  darbo užmokesčiui. Tokia situacija sukuria prielaidas kuomet valstybė tampa nepajėgi  vykdyti Konstitucija jai deleguotos funkcijos – užtikrinti asmens bei visuomenės saugumą ir viešąją tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 str.). 

Pasak Profesinės sąjungos vadovo, būtina atsižvelgti į tai, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse  skirtumas tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių valstybės tarnautojų siekia maždaug 3 kartus, (Lietuvoje – daugiau nei 5).

Atsižvelgdama į į tai Profesinė sąjunga siūlo Respublikos Vyriausybei teikti alternatyvų variantą teikiamam įstatymo projektui, nustatant 3 kartų skirtumą tarp žemiausios ir aukščiausios kategorijos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, žemiausios kategorijos valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą padidinant iki 4 , o nuo 5 iki 12 kategorijos didinti po 0,2.

Preliminariais duomenimis siūlomam įstatymo projektui įgyvendinti reiktų papildomai skirti apie 130 mln. lt. iš valstybės biudžeto. 

[1] Statistikos departamento informacija apie vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį pagal ekonomikos sektorius  ir ekonominės veiklos rūšis antrąjį 2006 m. ketvirtį