V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2021-05-13 ketvirtadienis, 09:07

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS

V.BAKAS: „Socialinius neramumus šalyje sukelia ne pareigūnai. Juos sukelia netinkami politikų sprendimai, kurie iš esmės nepriimtini visuomenei!..”
2009-11-13

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas BAKAS, asociacijos „Jungtinis demokratinis judėjimas“ tarybos narys, artimas teisininko Kęstučio Čilinsko bendražygis, aptardamas opias statutinių pareigūnų darbo problemas ir gan kritiškai vertindamas A.Kubiliaus Vyriausybės pasirinktą taktiką „skaldyk ir valdyk“, išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui, be kita ko, teigia: „Iš tiesų, žmonių skaldymo požymių aš įžvelgiu per visus pastaruosius metus, pradedant nuo Sausio 16-osios įvykių. Valdžioje esantys politikai nedaro reikiamų išvadų, nepriima konstruktyvių sprendimų, o tik kaltina kitus. Mamos  sukilo, tai joms pradedamos kelti baudžiamosios bylos už tai, kad jos gauna socialines išmokas. Specialiosios tarnybos stebi piliečių susirinkimus, baugina žmones. Taip skaldoma visuomenė. Net ir tas Vyriausybės neseniai realizuotas „Nacionalinis susitarimas“, irgi, yra skaldymas!..

 Mes, drauge su JDJ pirmininku Kęstučiu Čilinsku, stengiamės , bandome informuoti visuomenę, kokia iš tikrųjų Lietuvoje vykdoma dabartinės valdžios politika. Jau iš pat pradžių aš sakiau, kad JDJ veikloje ieškau ne atskirų interesų grupių patenkinimo, nes tai klaidinga nuostata ir tik neperspektyvus rezultatas. Mes ieškome drauge su mokytojais, gydytojais, kultūros žmonėmis, bendro socialiai teisingo vardiklio visai visuomenei. Mes to nuosekliai siekiame ir bandome visa tai aiškinti žiniasklaidai, besidominčiai socialinėmis problemomis“.

 - Jūsų vadovaujamas Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas gan skeptiškai vertino ir atsisakė dalyvauti A.Kubiliaus Vyriausybės inicijuotoje viešųjų ryšių akcijoje „Nacionalinis susitarimas“, kuris, kaip žinia, buvo pasirašytas spalio 28 dieną. Faktiškai, jokio konstruktyvaus dialogo ir susitarimo su valdžia pasiekti nepavyko, tad kokiu būdu dabar tikitės apginti pareigūnų interesus? Ar sieksite atnaujinti derybas su Vyriausybe?

- Tiesą sakant, Nacionalinis susitarimas buvo kompromituojamas jau iš pat pradžių ir  sukompromitavo jį tos pačios šalys, kurios dėl jo derėjosi. Šiandien jau daug kam akivaizdu, jog pagrindinis įvykusio „Nacionalinio susitarimo“ kontekstas – viešųjų ryšių projektas, kuriuo buvo siekiama bent trumpam laikotarpiui priversti žmones pamiršti apie tai, kad Vyriausybė privalo imtis struktūrinių reformų. Šia prasme, matyt, mums visiems reikėtų pamiršti tokį „Nacionalinį susitarimą“, kaip blogą sapną ar labai negatyvų pavyzdį, ir judėti į priekį!..

Iš tikrųjų, dabar pareigūnų profesinės sąjungos analizuoja 2010 metų biudžeto projektą. Pirminės tendencijos jau matomos ir iš to mes galime daryti išvadas, jog finansavimas darbo užmokesčiui mažės daugiau, nei dešimtadaliu. Kitaip sakant, pajamos mažės 10 proc., nors Vidaus reikalų ministras vis dar bando klaidinti žmones ir kalba apie 1,8 proc. (net nežinau iš kur jis gauna tokią informaciją?..). Dabar jau aišku, jog tos prognozės, kurias mes išsakėme beveik prieš metus, kad, nesiimant struktūrinių pertvarkymų, reikės taupyti formuojant 2010 metų biudžetą, pasitvirtina. Dar daugiau reikės taupyti perskirstant metinį biudžetą pavasarį, tai yra, kovo – balandžio mėnesiais, ir po to, formuojant 2011 metų biudžetą. Labai panašu, jog bus einama ta pačia kryptimi - socialinių išmokų, darbo užmokesčio mažinimo keliu. Be abejo, jog tokius dalykus mes turime viešinti ir pasipriešinti tokiai valdžios vykdomai politikai.

Kita vertus, pirmuosius tokios nevykusios politikos rezultatus teisėsaugos srityje mes jau dabar matome. Lietuvos teisėsaugai darosi vis sunkiau reaguoti į iššūkius, paaštrėjus kriminogeninei padėčiai šalyje, ženkliai didėjant apiplėšimų, sukčiavimų, nusikaltimų susijusių su narkotikais skaičiui, agresyvėjant nusikaltimų pobūdžiui. Pavyzdžiui, toks drastiškas banko „Snoras“ padalinio Kaune susprogdinimas rodo, kad keičiasi kriminalinių nusikaltimų pobūdis, jie tampa agresyvesni, nusikaltėliai taiko vis drastiškesnes priemones savo tikslams pasiekti. Nors tai ir neskelbiama žiniasklaidoje, tačiau pareigūnai man pasakojo, kad net sustojus automobiliams sankryžose prie šviesoforų, iš automobilių salonų yra grobiamos rankinės. Panašių kriminalinių išpuolių visoje šalyje kasdien tik daugėja ir, deja, pasitvirtina tai, ką mūsų profesinės sąjungos kalbėjo, kai visoje Lietuvoje buvo organizuojamos basų pareigūnų protesto akcijos. Bet kadangi valdžia pavadino tokias mūsų akcijas viešaisiais ryšiais, tai dabar man norisi premjerui A.Kubiliui rytais nusiųsti elektroniniu paštu Lietuvoje įvykdytų nusikaltimų suvestinę. Paėmus bet kokį internetinį tinklapį, apie augančią nusikaltimų tendenciją iškalbingai byloja publikacijų antraštės.

Be to, Lietuva tampa tabako ir alkoholio, narkotikų kontrabandos tranzito šalimi. Iš Rytų į Lenkija keliauja pigios cigaretės, alkoholio prekės, kurios nusėda, be abejo, ir Lietuvoje. Taip stiprėja organizuotos grupės, kurios natūralu, darys įtaką ir politiniams procesams. Nuo to nukenčia verslas, konkurencija, nesurenkami mokesčiai ir panašiai.

Vyriausybė, užuot bandžiusi suvaldyti kritišką situaciją šalyje, aš matau, eina „tradiciniu“ – visuomenės skaldymo keliu. Tai yra, veikiama vadovaujantis principu „skaldyk ir valdyk“!.. Pavyzdžiui, patys politikai bando išprovokuoti visuomenę, kad ši apkaltintų teisėsaugą dėl kažkokių tai rezonansinių bylų netinkamo tyrimo. Arba sukeliamas didelis skandalas dėl bendro pagalbos centro veiklos, kai nužudomas verslininkas, bet niekas nesigilina, kokio pobūdžio tas nusikaltimas, dėl ko buvo nužudytas žmogus. Gal mes grįžtame į 1992 metus, kai tokiu būdu būdavo aiškinamasi santykiai, „išmušinėjamos“ skolos, o gal visai kitos priežastys? Mes juk patys dar nežinome, kodėl taip nutiko. Tačiau siekiant pridengti nusikaltimo motyvus, puolama teisėsauga, keliamos viešumon detalės, sureagavo ar nesureagavo laiku pareigūnai. Visuomenė klaidinama, nuteikiama prieš teisėsaugą, o esminės problemos lieka nuošalėje nesprendžiamos. Tai tokia A.Kubiliaus Vyriausybės šiuo metu taikoma, sakyčiau, ne visai tinkama taktika tikrai nežada nieko gero, jokių pozityvesnių permainų teisėsaugos srityje!..

- Nors dėl paaštrėjusios kriminogeninės situacijos Lietuvoje politikai linkę apkaltinti pareigūnus, tačiau ar nemanote, kad didžiausia atsakomybės našta turėtų tekti oligarchinei valdžiai, kuri net neieško konstruktyvių sprendimų ir nežino, kaip įveikti kritišką situaciją šalyje? Jūsų nuomone, kokios pagrindinės dažniausiai pasitaikančių  nusikaltimų priežastys ir kas iš tikrųjų yra atsakingas už nusikalstamumo augimą šalyje?

- Iš tikrųjų, yra dvi šios problemos pusės. Nežinau, oligarchinė ar neoligarchinė valdžia Lietuvoje, bet faktas yra tai, kad tik keturios ES šalys – Lietuva, Latvija, Bulgarija ir Rumunija, drastiškai mažina finansavimą teisėsaugai. Galbūt, prastas finansavimas ženkliai ir nelemia nusikalstamumo tendencijų, tačiau tikrai nepadeda užbėgti nusikalstamumui už akių, neleidžia efektyviau tirti nusikaltimus, apsaugoti sąžiningus žmones. Be abejo, visa tai turi tiesioginės įtakos nusikalstamumo prevencijai.

Bene svarbiausia nusikalstamumo augimo priežastis – didėjanti socialinė atskirtis ir ženkliai išaugusi bedarbystė, skatinanti žmones ieškoti išeičių. Iki šiol mes girdėjome įvairiausių prognozių, o dabar vis garsiau prabyla solidūs visuomenės veikėjai, žymūs Lietuvos mokslininkai, analitikai, politologai. Jie visi sutartinai teigia, kad pagrindinių rizikos faktorių sunkmečio sąlygomis mūsų valdžia nesugeba efektyviai suvaldyti. Pavyzdžiui, kriminogeninei situacijai Lietuvoje blogėjant, teisėsauga dar labiau žlugdoma, mažinant jos finansavimą. Jau nebeskiriama pakankamai lėšų net kurui!..

Pavyzdžiui, jeigu anksčiau 50 kilometrų ruožą saugodavo vienas pasienietis, tai greitai jam teks saugoti 100 kilometrų pasienio atkarpą. Tada nusikaltėliams pakaks tik sužinoti, kada keičiasi pasienio pamaina ir netrukdomai vežti per sieną kontrabandines cigaretes, alkoholį, narkotikus.

Antra vertus, Vyriausybei pasirašant visokius „nacionalinius susitarimus“ ir jais slopinant visuomenės dėmesį, matyt, siekiama, kad tik žmonės nedalyvautų valdžios sprendimų priėmime. Tokiu būdu dar labiau gilinama socialinė atskirtis, didėja tikimybė atsirasti įvairiems marginaliniams sluoksniams.  Taip  vis daugiau žmonių patenka į užribio situaciją. Tokių piliečių elgesys sunkiai prognozuojamas, kadangi jie jau nebeturi ko prarasti!.. Kartu suaktyvėja žmonės, kuriems nusikaltimai yra verslas.

Tai toks būtų mūsų požiūris į kriminogeninę situaciją Lietuvoje. Beje, apie tai rašo ir kalba sociologijos profesoriai universitetuose, politikos apžvalgininkai, analitikai, tad aš, ko gero, nieko naujo jums nepasakysiu.

- Ir vis dėlto, aš norėčiau išgirsti jūsų atsakymą į klausimą – ar šiuo metu vyksta derybos su A.Kubiliaus Vyriausybe, siekiant apginti statutinių pareigūnų interesus, pasibaigus nevykusiai „nacionalinio susitarimo“ viešųjų ryšių akcijai?

- Iš tikrųjų, atvirai kalbant, derybos yra gana sudėtingos. Mes nuolat bandome jas atnaujinti. Pasigirsta įtakingų valdančiosios koalicijos Seimo narių raginimų premjerui A.Kubiliui tartis su pareigūnus atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis. Ir nors neseniai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R.Dagys kreipėsi į premjerą su prašymu pradėti konstruktyvias derybas su mumis, tačiau situacija, neslėpsiu, yra pakankamai sudėtinga ir nejuda į priekį. A.Kubiliaus Vyriausybė, pasirašydama Nacionalinį susitarimą su keliomis kišeninėmis profsąjungomis, bent jau laikinai, kelioms savaitėms apsisaugojo nuo bet kokių derybų su bet kuo, nesvarbu, ar tai būtų policininkų profsąjunga, Aktyvių mamų sambūris ar dar kita visuomeninė organizacija.

Dabar mes renkame medžiagą ir artimiausiu metu planuojame susitikti su visų teisėsaugos įstaigų vadovais. Bandysime išsiaiškinti, kaip bus rengiamasi užtikrinti pagrindines tarnybų funkcijas – gesinti gaisrus, patruliuoti ir panašiai, Vyriausybei ketinant sumažinti dar 10 proc. finansavimą visai teisėsaugos sistemai. Surinkę išsamią informaciją, lapkričio antroje pusėje mėginsime dar kartą oficialiai kreiptis į Seimo pirmininkę I.Degutienę  ir į premjerą A.Kubilių. Žodžiu, bandysime atnaujinti derybas.

- Kaip žinote, spalio 17 dieną Vilniuje įvyko asociacijos „Jungtinis demokratinis judėjimas“ suvažiavimas, kuriame jums teko garbė aktyviai dalyvauti. Ar ateityje matote realią galimybę bendradarbiauti, vienytis su tokiomis pažangiomis, sparčiai augančiomis visuomeninėmis organizacijomis, kurių netoleruoja arba, tiesiog, bijo oligarchinė Lietuvos valdžia, tame tarpe ir A.Kubiliaus Vyriausybė, ir bendromis pastangomis siekti, kad tiek šios kadencijos Seimas, tiek ir ši Vyriausybė, įsiklausytų į daugumos žmonių keliamas problemas, jų teisėtus lūkesčius?

- Iš tiesų, sparčiai augantis Jungtinis demokratinis judėjimas, kaip ir kitos visuomeninės organizacijos, šiandien turi vieną iš nedaugelio galimybių pabandyti tas opias socialines problemas, kurios kamuoja policininkus, mokytojus, gydytojus, spręsti visiems drauge susitelkus į vieną krūvą, ieškoti bendrų sąlyčio taškų, siekiant konstruktyvaus dialogo su valdžia. Praktiškai, neseniai įvykusiame JDJ suvažiavime, tariantis su įvairių grupių, visuomeninių organizacijų atstovais, kilo neblogų idėjų, žvelgiant į tai, kas mus galėtų jungti, o ne skaldyti.

Nepaisant to, kad buvo pasirašytas „Nacionalinis susitarimas“, netgi ir jį pasirašiusių organizacijų absoliuti dauguma narių nedalyvavo konsultacijose, o tik kai kurių   organizacijų pirmininkai. Manau, čia reikėtų atskirti tų organizacijų pirmininkus, vadovus, ir daugybę žmonių, kurie joms priklauso. Kadangi derybos nebuvo viešos, jos vyko už uždarų durų tarp Vyriausybės ir kelių organizacijų vadovų, tai dabar, manau,  ypač prasminga ieškoti tai, kas mus vienija.

Akivaizdu, jog neseniai pasirašytu „Nacionaliniu susitarimu“ buvo siekiama ne vienyti, bet skaldyti organizacijas ir visuomenę! Tačiau tikroji vertybė yra tada, kai visuomenė buriasi bendriems tikslams. Todėl, iš tiesų, dabar labai svarbu, kad visuomenė užmirštų fiktyvius susitarimus ir vėl susitelktų, nes pasirašius taip vadinamą „Nacionalinį susitarimą“ biudžetas nedidėja, mūsų gyvenimas negerėja ir nešviečia saulė už lango. Priešingai, mažėja socialinės išmokos mamoms, pensijos, mažėja atlyginimai mokytojams, gydytojams, policininkams, ugniagesiams ir visiems kitiems darbuotojams. Kadangi problemos išlieka, tai sprendimų paieška, irgi, lieka ir yra būtina.

Mūsų iniciatyva buvo pradėta diskusija apie alternatyvius taupymo būdus ir štai ką mes pamatėme, pažvelgę į esamą situaciją truputį kitokiu kampu. Tarkim, visai neseniai viešai įstaigai „Transparency international“ atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad kasmet 2,5-3 milijardai litų iš valstybės biudžeto nusėda korumpuotų politikų kišenėse. Štai kokias sumas pasisavina tie, kurie tas lėšas skirsto, tai yra, nesąžiningi valstybės tarnautojai ir politikai. O kas yra tie trys milijardai litų? Tai tokia suma, kurios užtektų vieneriems metams socialinėms išmokoms, pensininkams, policininkams bei kitų sričių darbuotojams drauge paėmus!..

Kita problema – šiuo metu taikoma netinkama mokesčių sistema. Ekonomistų paskaičiavimais, yra daugybė spragų, kurias būtina skubiai šalinti. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto meras V.Navickas, uždirbdamas milijoną litų, sumokėjo valstybei tiktai apie 1000 litų mokesčių. Reiškia, tas, kuris uždirba milijoną, moka tokius pačius mokesčius, kaip ir uždirbantis kelis tūkstančius litų. Be abejo, tai yra nenormalu ir tokias spragas mokesčių sistemoje būtina šalinti.

K. Čilinsko panaikinus Leo sandori valstybei sugrįžtu kelių milijardų vertės turtas.

Žodžiu, alternatyvių taupymo būdų tikrai yra. Man atrodo, kad JDJ judėjimas suteikia puikią galimybę įvairių sričių specialistams drauge susėdus ieškoti optimalių sprendimų įvairioms socialinėms problemoms spręsti, bendriems tikslams siekti.

Ir kai dabar sakoma, kad kažkam pavyko „išmušti“ iš Vyriausybės vieną-kitą milijardą litų tam tikrai verslininkų grupei, investicijų programoms vystyti, tai yra tas pats, tarytum,  kažkam kažką pavyko atimti iš kitų. Bet tampyti antklodę kiekvienam į save, tikrai nėra perspektyvus kelias! Ir mes, pareigūnų profesinių sąjungų vadovai, tai jau seniai supratome. Todėl dabar mums būtina ieškoti esminių priežasčių, dėl ko šalyje kyla problemos. Mano asmeniškas dalyvavimas JDJ veikloje, manau, tokias galimybes manau išplečia, ne susiaurina.

Antra vertus, tiek Aktyvių mamų sambūris, tiek Jungtinis demokratinis judėjimas, tiek profesinės pasieniečių, policininkų sąjungos, tai yra organizacijos, susikūrusios nepriklausomybės laikotarpiu, paskutiniaisiais metais, skatinamos viešo intereso, savo narių interesų gynimu   ir tas interesas mus kur kas labiau vienija, nei organizacijos, finansuojamos šalies biudžeto lėšomis.

- Paminėjote kelis milijardus litų, kurie, vykdant įvairias finansines aferas, „nusėda“ korumpuotų valdininkų, politikų kišenėse. Pasak JDJ pirmininko, teisininko Kęstučio Čilinsko, oligarchinė valdžia tik tada iš tiesų įsiklausys į tautos keliamus reikalavimus, kai prie Seimo, Vyriausybės susirinks ne keli šimtai mitinguotojų ir net ne kili tūkstančiai, o dešimtys tūkstančių piliečių. Tai reiškia, kad A.Kubiliaus inicijuotą viešųjų ryšių akciją „Nacionalinis susitarimas“ turėtų pakeisti realus Nacionalinis bundančios pilietinės visuomenės mitingas. Ar pritartumėte tokiai JDJ iniciatyvai? O gal jūs, kaip pareigūnų profsąjungų lyderis,  liktumėte nuošalėje, kadangi pareigūnai, paprastai, gina valdžią, kokia ji bebūtų?

- Tai kad pareigūnai gina valdžią yra trupučiuką, atsiprašau, spekuliatyvus požiūris, kuris nebūdingas demokratines vertybes puoselėjančiose šalyse. Pareigūnai, visų pirma, tarnauja žmogui ir gina žmogų!.. Antra vertus, pareigūnai gina žmonių išrinktą valdžią kol ji tarnauja visuomenei. Ir tai yra ne kas kita, kaip ta pati tarnystė visuomenei.  Be abejo, aš negaliu sau leisti taip laisvai kalbėti, kad štai pareigūnai, kaip žemės ūkio darbuotojai, paims šakes ir eis mitinguoti ar daužyti langų. Pareigūnai šitaip nesielgs. Bet kokiu atveju, yra kiti reikalavimai keliami pareigūnams, o ir pati visuomenė to nesuprastų. Tačiau pareigūnai kai ir visi žmonės turi teisę aktyviai protestuoti, jei išrinkta Vyriausybė neatstovauja žmonių interesų ir savo politiniais sprendimais provokuoja socialinius neramumus, nusikalstamumą ir kitus neigiamus reiškinius. Protestas šiuo atveju tampa pilietine pareiga, jei  nelieka kitų savo teisių gynimo būdų, tampa pilietine pareiga.  Pareigūnai yra ta pati visuomenės dalis, turi šeimas, augina vaikus ir nori būti saugūs. Jei atsitiks taip, pareigūnai turės būti kartu su žmonėmis kaip yra iki šiol.  , Taigi  visiškai įmanomos pareigūnų aktyvios protesto akcijos, rengiamos išvien su JDJ ir kitomis viešąjį interesą ir žmogaus teises ginančiomis visuomenės grupėmis! Ir tai demokratinėje valstybėje yra natūralu.

Mano žiniomis, pareigūnai yra dalyvavę protesto akcijose drauge su aktyviomis šeimomis, bet tai jokiu būdu nėra mūsų tikslas. Praktiškai, ir tie patys visuomeniniai judėjimai, rengiami mokytojų, medikų, ūkininkų, turėtų dalyvauti protestuodami valdant valstybę, priimant sprendimus. Tai yra normalu. Tačiau protesto akcijos gatvėse – tai kraštutinė dalyvavimo forma.

Bet kokiu atveju, protestai negali griauti tai, kas yra sukurta! Ten, kur siekiama griauti, pareigūnai, manau, neturėtų dalyvauti. Tiesiog, negalima griauti vien tik todėl, kad politikai neatliepia žmonių lūkesčių. Negalima daužyti Seimo langų ir panašiai. Mūsų požiūris yra būtent toks. Tikroji vertybė yra tada, kai visuomenės interesai yra patenkinami be kažkokių destrukcijų. Čia yra esminis pilietinės visuomenės lyderio, daugelio nevyriausybinių organizacijų ir Vyriausybės uždavinys – surasti kompromisą, priimti sprendimus be papildomų nuostolių!.. O tokiam požiūriui, kaip jūs formuluojate klausimą, iš tiesų gana agresyviai, aš negalėčiau pritarti.

- Gerbiamas Vytautai, nuo seno žinomas posakis „Tautos jėga vienybėje“. Jūs ir pats tik ką akcentavote, kad dabartinės valdžios taktika, priimant sprendimus, yra grindžiama principu „Skaldyk ir valdyk“. Mes kalbame apie sunkiai suderinamus dalykus, kai valdžia sąmoningai daro juodus darbus. Iš kur kasmet atsiranda tie trys milijardai litų, nusėdantys aukštų  valdininkų, politikų kišenėse? Manau pritarsite, jog stambaus masto korupciniai sandoriai vykdomi su atsakingų valdininkų ir valdžioje esančių politikų žinia bei pritarimu. Tai yra ne kas kita, kaip oligarchinės valstybės požymis. Ar ne todėl dabar sąmoningai yra tapatinama valdžia su valstybe? Bent jau taip teigia LR prezidentė D.Grybauskaitė. Tačiau JDJ pirmininkas K.Čilinskas sukluso ir išreiškė visai kitokią poziciją: valstybė – tai žmonės, tai tauta. Tautos jėga – vienybėje. Todėl aš ir užaštrinau savo klausimą, kadangi mes negalime, pasiremdami vien teisine lingvistika, pramušti oligarchinės valdžios skydą, negalime apginti daugumos piliečių  lūkesčių, jų teisėtų reikalavimų. Štai jau metai laiko jūsų vadovaujami  statutiniai pareigūnai, basi ar ne basi, bando protestuoti prieš valdžios vykdomą absurdišką politiką, o kokios susilaukėte atsakomosios reakcijos? Berods, nieko konstruktyvaus A.Kubiliaus jums nežada? Todėl jums, kaip pareigūnų profesinių sąjungų lyderiui, tenka atsakomybė aiškiai įvardinti esamą situaciją valstybėje ir nuspręsti, ką mes toliau darome? Ar ir toliau mindžiukuojame, basi ar ne basi, prie Vyriausybės rūmų? O gal, vis dėlto, atėjo laikas susivokti, kad Tautos jėga vienybėje ir todėl mes visi drauge reikalaujame, kad valdžioje esantys politikai gerbtų Konstituciją, tarnautų žmonėms ir valstybei, galų gale, liautųsi vogti!.. Štai tokia buvo mano keliamo klausimo esmė, kuri jums, nežinia kodėl, atrodo agresyvi?

- Jau sakiau, kad pareigūnai imsis aktyvių protesto akcijų. Pareigūnai – tai stipri bendruomenė ir ji visą laiką buvo išvien su žmonėmis. Bent jau paskutinius dešimt metų, kiek šią sistemą pažįstu, pareigūnai visada buvo su žmonėmis ir aš nemačiau požymių, kad pareigūnai veiktų prieš žmones.

Beje, mes išplatinome pareiškimą po Sausio 16-osios įvykių, kada kai kurie įtakingi valdžios politikai iš karto po kelių valandų trukusių riaušių prie Seimo rūmų apkaltino pareigūnus, kad šie neva blogai vykdė savo pareigas. Tada pareigūnų bendruomenė labai aiškiai pasakė, kad socialines įtampas, įvairius socialinius neramumus šalyje sukelia ne pareigūnai. Juos sukelia politinė valdžia, netinkami politikų sprendimai, kurie iš esmės  nepriimtini pilietinei visuomenei ir didina socialinę atskirtį. Pareigūnai susiduria tik su pasekmėmis ir siekia apsaugoti tuos pačius žmones.

Todėl aš ir noriu pasakyti. Pirma, pareigūnai niekada nebuvo prieš tautą. Jie visą laiką buvo, yra ir bus su tauta. Bet jeigu jūs norite, jog aš pasakyčiau, kad pareigūnai, kilus socialiniams neramumams, pradės daužyti valdžios langus, tai mums nepriimtina!..

- Aš gi nekalbu apie langų daužymą ir neagituoju destruktyviems veiksmams. Kalbu apie vieningas, taikias, demokratiškas protesto akcijas, nukreiptas prieš oligarchinės valdžios savivalę, kuomet yra išduodami valstybės ir tautos interesai, paminama Konstitucija!..

- Be abejo, socialinė įtampa didėja ir pareigūnų tarpe. Tad, visiškai tikėtina, kad jau šiais metais ar kitų metų pradžioje ši įtampa gali prasiveržti į galingas protesto akcijas, taikius mitingus kartu su Lietuvos žmonėmis.!..

- Ar nemanote, kad oligarchinė valdžia, siekdama išvengti kylančios visuomenėje nepasitenkinimo bangos, griebsis jai būdingo taktinio manevro „skaldyk ir valdyk“ ir, tarkim, numes pareigūnams kaulą, tai yra, patenkins tik pareigūnų keliamus reikalavimus, kad šie būtų lojalūs A.Kubiliaus Vyriausybės vykdomai politikai?

- Iš tiesų, žmonių skaldymo požymių aš įžvelgiu per visus pastaruosius metus, pradedant nuo Sausio 16-osios įvykių. Valdžioje esantys politikai nedaro reikiamų išvadų, nepriima konstruktyvių sprendimų, o tik kaltina kitus. Mamos dabar sukilo, tai joms pradedamos kelti baudžiamosios bylos už tai, kad jos gauna socialines išmokas. Specialiosios tarnybos stebi piliečių susirinkimus, baugina žmones. Taip skaldoma visuomenė. Net ir tas Vyriausybės neseniai realizuotas „Nacionalinis susitarimas“, irgi, yra skaldymas!..

Mes, drauge su JDJ pirmininku Kęstučiu Čilinsku, stengiamės žmones šviesti, bandome informuoti visuomenę, kokia iš tikrųjų Lietuvoje vykdoma dabartinės valdžios politika. Jau iš pat pradžių aš sakiau, kad JDJ veikloje ieškau ne atskirų interesų grupių patenkinimo, nes tai klaidinga nuostata ir tik trumpalaikis patenkinimas. Mes ieškome  drauge su mokytojais, gydytojais, kultūros žmonėmis, bendro socialiai teisingo vardiklio visai visuomenei. Mes to nuosekliai siekiame ir bandome visa tai aiškinti žiniasklaidai, besidominčiai socialinėmis problemomis.

Visi gerai supranta, kad šis sunkmetis apima daugelį socialinių sluoksnių valstybėje. Nesvarbu, kad šiandien verslininkai išsikovojo 15 proc. sumažinti pelno mokestį. Visiškai nėra aišku, kaip tas pelno mokestis bus mažinamas, praėjus trims mėnesiams, kai bus tikslinamas biudžetas, kai valdžia pamatys, pavyzdžiui, kad BVP, visa Lietuvos ekonomika dar labiau krenta. Jeigu 2008 metais galima buvo sakyti, kad viena ar kita sritis yra apleista ir jai reikia skirti daugiau dėmesio, tai šiandien yra apleistos, apskritai, visos sistemos.

- Jeigu tokia pragaištinga valdžios politika ir toliau bus vykdoma, ar gali Lietuvą ištikti Titaniko likimas?

- Užduodate man tokius provokacinius klausimus!.. O šiaip, iš tiesų, dar teisės studijų metais, kai man teko klausytis įdomių profesorių paskaitų. Jie sakė, kad valstybė negali bankrutuoti, tai yra neįmanoma. Tai ir aš, matyt, nebandysiu įrodinėti kitaip, bet akivaizdu yra viena, kad atsigavimas pačios valstybės ir kada tai įvyks, 2015 ar 2020 metais, priklausys nuo to, kaip pavyks Vyriausybei ir visuomenės grupėms tartis tam, kad KARTU, pabrėžiu, o ne atskiroms grupelėms, kartu įveikti šį sunkmetį. Ir, antra, kiek brandūs, protingi ir skaidrūs bus tos pačios Vyriausybės priimami sprendimai. Pavyzdžiui, man kartais atrodo, kad kai kurių sričių ministrai neadekvačiai suvokia tikrąsias problemas. Tai patvirtina politikos apžvalgininkai ir baigę kadencijas prezidentai. Be abejo, mūsų valstybė atsigaus, tiktai klausimas – kaip greitai? Ir tai yra svarbu kiekvienam iš mūsų.

- Ir vis dėlto, kas gi dabar, šiuo kritišku momentu, turėtų tarti lemiamą žodį: susikompromitavusi valdžia ar bundanti pilietinė visuomenė, kitaip tariant, tauta?

- Lemiamą žodį dabar turėtų tarti valdžia, tardamasi su žmonėmis! Sunku būtų atskirti valdžią nuo tautos. Tai nedemokratinės valstybės bruožas, kai valdžia ir tauta visiškai atskiriamos. Tada kyla klausimai kam tarnauja policija kariuomenė ir pan. Pati Tauta negali leisti tam atsiskyrimui įvykti. Valdžiai privalu tartis su tauta. Bet dabar, kai Vyriausybė tariasi vien su uždaromis grupėmis, tai yra, su stambaus kapitalo atstovais, ir kai kuriais profsąjungų lyderiais, kurie sakosi esą kažką atstovaujantys, nors tie jų tariamai atstovaujamieji net nežino, dėl ko yra tariamasi  su valdžia už uždarų durų, tai toks kelias, iš principo, yra klaidingas ir tik atitolina valstybės atsigavimą iš krizės. Tokia valdžios pasirinkta taktika  sukompromituoja tą patį socialinį dialogą su visuomene, kurio neva yra siekiama. Ir jeigu šalia to ilgainiui neatsiras alternatyvių balsų bei pilietinių iniciatyvų, tai žmonės ims visiškai nebepasitikėti nevyriausybinėmis organizacijomis. Tokiu atveju pasekmės, sparčiai augant socialinei įtampai šalyje, bus sunkiai prognozuojamos.

Juozas IVANAUSKAS

www.demokratija.eu

 

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI






Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2021 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA