Įstatymai prokurorams suteikia daug teisių kontroliuoti baudžiamąjį procesą. Tačiau neaišku, kas turėtų užtikrinti, kad bylos nebūtų vilkinamos, o teismui pateiktoje medžiagoje atsispindėtų visos svarbiausios detalės. Kas bus, jei įvairių lygių prokurorai, kaip pedofilijos bylos atveju, tinkamai neatliks savo pareigų?

Ant prokurorų stalų yra ir kitų skandalingų bylų: teisėsaugos akiratyje gali atsidurti aukšto rango politikai, pareigūnai, valdininkai. Kiek tokių bylų jau sulaukė senaties termino? Kas turėtų už tai prisiimti atsakomybę? Ar situacija pagerėtų, jei Vyriausybė, o ne Seimas kontroliuotų prokurorų veiklą? O gal toks noras byloja apie Vyriausybės siekį turėti „kišeninį prokurorą“?

Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susitiko pakalbėti generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorius dr. Raimundas Jurka, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto Kriminalistikos ir baudžiamojo proceso katedros vedėjas profesorius Petras Ancelis, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.

Kas atsako už ikiteisminį tyrimą?

A.Medalinskas. Kas atsako už ikiteisminio tyrimo rezultatus, jeigu paaiškėja, kad šiame etape byla buvo vilkinama?

R.Jurka. Pagal Konstituciją atsako prokuroras, jis kontroliuoja, vadovauja ikiteisminiam tyrimui. Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK) numato, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūra, kai tik paaiškėja nusikalstama veika, privalo nedelsdamas imtis visų įstatyme numatytų priemonių.

G.Jasaitis. BPK numatyta, kad už nusikaltimų atskleidimą atsakingi du asmenys – prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas. Kiekvienu atveju jie privalo tai daryti kartu, pagal savo kompetenciją. Tam tikrus ikiteisminius veiksmus savarankiškai gali atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnas, bet vėliau kitus veiksmus jis turi derinti su prokuroru. Žinoma, pagal kompetenciją prokuroras gali ir pats atlikti ikiteisminį tyrimą arba tik atskirus jo veiksmus.

R.Jurka. Taip. Už ikiteisminį tyrimą atsakingi ne tik prokurorai, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai. Prokuroras tik suteikia tyrimo kryptį.

A.Medalinskas. Bet ar tai nėra situacija, kai vaikas turi dvi aukles?

P.Ancelis. Prokuratūra gali kiek nori kaltinti policijos tyrėjus, bet juk prokuratūra kontroliuoja, vadovauja, organizuoja ikiteisminį tyrimą, o ne policija ar kitos ikiteisminės įstaigos.

V.Bakas. Generalinio prokuroro pavaduotojo atsakymai byloja, kad iki šiol nėra iki galo suvoktas prokuratūros statusas. Konstitucijos 118 str. viską apvertė aukštyn kojomis. Jame aiškiai pasakyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Už kiekvieną bylą, net ir pačią smulkiausią, atsakingas prokuroras. Procesą iškreipia tai, kad prokuratūrai pavedama ne tik organizuoti ikiteisminį tyrimą bei jam vadovauti, bet ir kontroliuoti save.

Kodėl nėra pirmenybės rezonansinėms byloms?

A.Medalinskas. Neretai bylos, kuriose aukšti pareigūnai minimi tarp kaltinamųjų ar įtariamųjų, ima strigti. Minėtoje Kauno byloje minimas Andrius Ūsas dabar nėra aukšto rango asmuo, bet anksčiau jis buvo Seimo pirmininko aplinkos žmogus. Byloje figūravo ir teisėjo pavardė. Ar tai neprisidėjo prie bylos vilkinimo, kurį Seimo komitetas traktavo kaip pasimetimą ir nežinojimą.

G.Jasaitis. Jūs kalbate apie sąmoningą bylų vilkinimą?

A.Medalinskas. Vadinkime šį reiškinį, kaip norime. Seimo komitetas sąmoningo bylos vilkinimo neįžvelgė. Bet ar bylos, kuriose aukšti pareigūnai įvardijami kaip kaltinamieji ar įtariamieji, nenukišamos kuo toliau, o po to sulaukus senaties, pareiškiama, kad jų nespėta ištirti dėl didelio bendro bylų skaičiaus? Nejaugi prokuratūra negalėtų vienoms byloms teikti pirmenybę kitų atžvilgiu ir kontroliuoti procesą?

P.Ancelis. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą ne tik galėtų, bet ir privalėtų.

G.Jasaitis. Prokuroras negali vieną bylą tirti, o kitos netirti. BPK jokių prioritetų vienai ar kitai nusikalstamai veiklai ar bylai tirti nenumatyta.

A.Medalinskas. Gal reikėtų numatyti? Žinoma, yra ir aukštesnes pareigas einančio prokuroro įsikišimo problema. Bet jei jis nurodymus kreipti daugiau dėmesio į kurią nors bylą dalytų ne pagal „telefoninę“ teisę, o raštu, tai ir atsakomybę už tuos nurodymus prisiimtų.

P.Ancelis. Apie šią problemą jau daug kalbėta, bet niekas nesikeičia. Mechanizmas turi būti labai aiškus, ypač, kai kalbama apie rezonansines bylas. Kai minėtoje Kauno byloje atsirado teisėjo ir Seimo pirmininko patarėjo pavardės, prokuroras iškart turėjo perimti šią bylą kaip rezonansinę. Kodėl to nebuvo padaryta? Grąžinkime tą procesinę normą, pagal kurią viskas buvo aiškiai išdėliota. Išžaginimus, nužudymus, juoba kai kalbame apie aukštus pareigūnus, tiria prokuratūra. Dar tarpukariu taip buvo. Jeigu į įtarimų lauką pakliūva valdžios atstovas, tokią bylą turėtų tirti specialūs subjektai. Ar sunku šią praktiką grąžinti? Seniai reikėjo tai padaryti, nelaukiant Kauno įvykių.

A.Medalinskas. Ar prokuroras gali raštu nurodyti savo pavaldiniui, kuriai bylai skirti išskirtinį dėmesį, jei pastarasis yra labai apkrautas darbais?

G.Jasaitis. Joks prokuroras, joks premjeras, joks prezidentas negali pasakyti, kad štai šitą bylą tirsite labiau ir geriau, nes čia kaltinamasis ar įtariamasis yra išskirtinė asmenybė, o kitos bylos palauks. Jei teigiate, kad politinė valdžia gali nurodyti konkrečius tyrimus atlikti geriau, gal taip pat norite pasakyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismai turėtų būti priklausomi nuo politinės valdžios?

A.Medalinskas. Nekalbėjau apie politikų kišimąsi į baudžiamąjį procesą ir bylų tyrimą. Klausiau apie aukštesnes pareigas einančių prokurorų galimybes sudėlioti prioritetus savo pavaldiniams prisiimant atsakomybę už tokius nurodymus.

R.Jurka. Iš tikrųjų, visi esame lygūs prieš įstatymą, bet prokuroras privalo organizuoti darbą. Suprantu, yra tas legalumo, oficialumo principas, kuris įpareigoja dėl kiekvienos veikos imtis priemonių, nes nė viena nusikalstama veika nėra svarbesnė už kitą. Tačiau kuri nors byla visada bus socialiai jautresnė, svarbesnė visuomenei. Kodekse tikrai neparašyta, kad į visas bylas reikia žiūrėti vienodai. Visos bylos skirtingos.

G.Jasaitis. Mes čia kalbame apie techninę pusę.

V.Bakas. Netiesa, kad baudžiamojo proceso valdymas yra tik techninis dalykas. Dėl tokių techninių dalykų šiuo metu yra „apgriuvusi“ visa nusikalstamų tyrimo infrastruktūra. O tie vadybos aspektai netgi darbo grupės išvadose neatsidūrė.

A.Medalinskas. Turite galvoje tą darbo grupę, kuri buvo sudaryta 2006 metais siekiant tobulinti baudžiamąjį procesą?

P.Ancelis. Taip, bet šiai darbo grupei buvo pasiūlyta neliesti tų vadinamųjų techninių dalykų.

V.Bakas. Didžiulėmis prokurorų, Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės pastangomis šie klausimai buvo tiesiog išmesti iš darbo išvadų.

A.Medalinskas. Gal bent jau po Kauno įvykių prie tų klausimų bus sugrįžta?

V.Bakas. Būtų gerai, jeigu taip įvyktų.

R.Jurka. Tie techninio pobūdžio, vadybiniai klausimai tąkart tikrai buvo eliminuoti. Dar 2007–2008 metais Teisingumo ministerija rašė oficialius raštus, bet sulaukė atsakymų, kad reikia dar palaukti. Sakyta, esą ne tai svarbiausia.

„Lietuvos žinios"

(tęsinys II dalyje)