Specialus skelbimas:

Jungtinio demokratinio judėjimo žmonės parengė specialiai planuojamam mitingui skirtą leidinį, kuriame savo požiūrį į valstybėje susiklosčiusią situaciją ir sprendimo būdus dėsto aktorius Regimantas Adomaitis, doc dr. Krescencijus Stoškus, prof. Saulius Sondeckis, doc. dr. Aušra Maldeikienė, prof. Antanas Kudzys, advokatas Kęstutis Čilinskas ir kiti lietuvos visuomenės, inteligentijos, Lietuvos bendruomenių atstovai. Kviečiame leidiniu pasidalinti el paštu su savo draugais, kolegomis, šeimos nariais. Atsisiųsti leidinį galite čia.

Čia galite atsisiųsti skelbimus apie JDJ ir NPPSS ir  rengiamą mitingą.

Perskaitykite ir patys spręskite, ar reikia veikti, ar verčiau dar pasižiūrėti pro langą, televizorių ar lankyti kokį akropolį.  

Pakvieskite i pasimatyma su tauta sms savo telefono adresų knygoje esancius draugus ir kolegas:

rytoj, sestadeni 13 val. ateik i JDJ mitinga prie Kulturos ir sporto rumu Vilniuje. Paragink savo seimyna ir draugus sms zinute persiusdamas si kvietima  

Sakoma, kad Lenkijoje finansavimas teisėsaugai nebuvo mažinamas, nes tam vieningai pasipriešino profesinės sąjungos, tuo tarpu Lietuvoje, rodos, profesinės sąjungos nemažai padirbėjo, kad pareigūnai uždirbtų mažiau.

Nacionalinis profesinių sąjungų susivienijimas gavo dokumentus, kurie parodo, kad kai kurios pareigūnų interesus atstovaujančios profesinės sąjungos dar šių metų vasarą pritarė, kad būtų mažinamas darbo užmokestis policininkams, pasieniečiams, ugniagesiams.

Kai man į rankas pakliuvo protokolai, supratau, kad nacionalinis susitarimas buvo pasirašytas ne spalį, o gerokai anksčiau – vasarą. Spalį buvo suplanuota viso labo viešųjų ryšių akcija, kuri turėjo pridengti biudžeto priėmimą. Čia galite atsisiųsti protokolus, kuriuo nedvejodami kartu su kolegomis pavadinome „Ribentropo-Molotovo“ paktais (prisegame).

Vienas jų 2009 m. liepos 13 d. protokolas skambiu pavadinimu LR Vyriausybės derybų su profesinėmis sąjungomis „Dėl nacionalinio susitarimo“ už saugią Lietuvos ateitį  Vyriausybės ir profesinių sąjungų susitarimas, kuriuo sutarta sumažinti nuo 2009 m. rugpjūčio 1 valstybės politikų, pareigūnų bazinį dydį.

Jame taip pat įtvirtintas sutarimas mažinti ir bazinę mėnesinę algą, nuo kurios atlyginimas skaičiuojamas visam biudžetiniam sektoriui – mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams, pagal darbo sutartį dirbantiems valstybinėse įstaigose.

Viena šio sutarimo šalių yra pareigūnų interesus neva ginanti Respublikinė Vidaus reikalų sistemos profesinė sąjunga. Prieš rašydamas šį straipsnį paskambinau šios organizacijos vadovei, ji patvirtino, kad šią organizaciją susitariant su Vyriausybe atstovavo ji asmeniškai.

Kaip žinia, neilgai trukus šie susitarimai buvo įgyvendinti, todėl jau rugsėjį policininko, ugniagesio ar pasieniečio alga sumažėjo maždaug šimtu litų.

NPPSS jau rašė apie tai, kad Vyriausybė kasmet kai kurioms profesinėms sąjungoms moka po maždaug 1,5 mln. litų. Šių lėšų liūto dalis (900 tūkst.) atitenka tai pačiai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, į kurios sudėti įeina minėtoji VRSPS.

Palyginimui pasakysiu, kad 900 tūkst. Lt  nėra maži pinigai. Pvz. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) samdydamas 11 žmonių, teikiančių teisines ir kitokias paslaugas pareigūnams, taip pat už rinkos kainą nuomodamasis patalpas, rengdamas akcijas, vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 50 tūkst. litų.

Taigi čia emocijos, jų matyt turės ir mokytojas, kuris šį straipsnį ir jo priedus skaitys, ir medikas, ir bibliotekininkas. Kokios alternatyvos buvo tuo pat metu, kai tie susitarimai buvo priimami? Tai truktūrinė reforma, kuri jau 2010 m. leistų taupyti lėšas ne darbo užmokesčio, o  struktūrinių pertvarkų sąskaita.Pagaliau statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemos pertvarka taip, kad atsigavus valstybės ekonomikai  per dvejus trejus  metus būtų kompensuotas sumažėjimas, o statutinių pareigūnų pajamos ir garantijos užtikrintų tai, kad galėtume didžiuotis būdami pareigūnais. Mumis galėtų didžiuotis mūsų vaikai ir norėtų tęsti šeimos tradicijas.

Iš tiesų jei būtų pradėtos įgycvendinti alrternatyvos, teisėsaugos veidas imtų keistis. Visų pirma neliktų vidutinybių  tarp pareigūnų ir jų vadovų, milžiniškomis lėšomis, skiriamomis gremėzdiškoms struktūroms, taip pat ir dirbtinoms, išlaikyti, būų neįmanoma manipuliuoti.  Už jas būtų kuriama sistema, o ne griaunama.

Tačiau pusantro puslapio susitarimas nuo šio košmaro tada apsaugojo tiek Vidaus reikalų ministrą, tiek politikus, kuriems svarbu energetika, specialiųjų tarnybų kontrolė ir viskas, kas padėtų tinkamai pasirengti 2011 metų savivaldybių, o vėliau ir Seimo rinkimams.

Kai pareigūnai protestavo, vyko slaptos derybos

Verčiu to meto spaudą, kai šis slaptasis, pareigūnus ir viso biudžetinio sektoriaus žmones skurdinantis, susitarimas buvo pasirašomas. Kai VRSPS lyderiai kartu su kitais „darbuotojų atstovais“ slaptai derėjosi dėl pareigūnų atlyginimų mažinimo, tuo pat metu jie rašė oficialius laiškus tarptautinėms organizacijoms (Eurocop) ir darė pranešimus spaudai apie tai, kad Lietuvoje žlugdoma teisėsauga, taip viešai parodydama, kad rūpinasi pareigūnų socialinėmis garantijomis. Kitaip tariant VRSPS kritikavo valdžią už tuos sprendimus, kuriuos priimant ji pati dalyvavo. Prisimenu čia vieno psichiatro – A. Kubiliaus patarėjo postringavimus prieš kurį laiką apie tai, kad visuomenė, protestuodama žaidžia sadomazochistinius žaidimus. Tada jam oponavau, tačiau dabar pradedu suprasti, kad iš dalies jis buvo teisus. Sadomazochistinės nuotaikos, matyt, vyravo tarp tų, kurie slapta pasirašinėjo žmones skurdinančius susitarimus, o prieš televizijos kameras juos tuoj pat kritikuodavo.

Įdomi detalė, likus kelioms dienoms iki šio protokolo pasirašymo, vyko tūkstantmečio renginiai, kurių metu Vilniuje viešąją tvarką užtikrinę pareigūnai bei postuose dirbę pasieniečiai ir muitininkai užsidėjo ženkliukus „Basas pareigūnas - nesaugūs žmonės“. Taip jie aiškiai pasakė savo nuostatas.

Beje, liepos mėnesį prieš pajamų mažinimą protestavo ugniagesiai, kurie dviračiais važiavo į Prezidentūrą siekdami parodyti savo nepritarimą taupymui. Negi to nematė Artūro Černiausko vadovaujamai Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai priklausančios VRSPS ir tuos pačius pirminės grandies policijos pareigūnus, pasieniečius vienijančios Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos vadovai?

Kaip žinia, pvz. dauguma Vilniaus policininkų yra Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos nariai. Tai būtent tos profesinė sąjungos, kurios atstovas pritarė, kad pajamos pareigūnui, kaip ir daugeliui tarnautojų bei biudžetinio sektoriaus darbuotojų, mažėtų.

Taigi, kokios sąžinės lyderiu reikia būti, kad tuo pat metu, kai už lango protestuoja pareigūnai, pritarti jiems nenaudingam susitarimui. Suprasčiau, jei pvz. mainais į šį susitarimą būtų sprendimai kompensuoti netektas pajamas ateityje arba gauti Vyriausybės įsipareigojimą keisti darbo užmokesčio sistemą, kad ir finansavimo principus. Kad užklupus naujiems iššūkiams pareigūnai turėtų priemonių ir galimybių juos atremti. Suprasčiau, kad Vyriausybė įsipareigotų imtis esminių Vidaus reikalų įstaigų ir pačios Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių pertvarkų. Tačiau šiandien matau priešingą rezultatą – VRM pučiasi, prijungiant prie jo sporto departamentą.   

Geltonųjų profesinių sąjungų judėjimas nėra jokia staigmena šiuolaikiniame pasaulyje. Paprastai jis būdingas posovietinėms šalims, kuriose demokratija nėra brandi. Be abejo, tokie geltonieji veikėjai atsiduria istorijos šiukšlynuose, bet prieš tai jiems pavyksta sulaužyti tūkstančių žmonių likimus, o už tai paprastai jie gauna įvairiausių nuolaidų iš darbdavio ir Vyriausybių. Nenustebsiu, jei pasibaigus sunkmečiui, šios profesinės sąjungos vadovai bus apdovanoti kokiomis nors ministro padėkomis už tai, kad sunkmečiu pasirūpino sprendimais, dėl kurių sumažėjo pareigūnų ir kitų darbuotojų algos, tačiau valstybė sutaupė kelis milijonus litų. Nors už kelis milijonus sutaupytų pinigų padėką Artūrui Černiauskui, Vladui Sandai ir Loretai Soščenkienei galėtų įteikti pats premjeras.

 Kokios tos nuolaidos ar dovanos būtų, pareigūnams belieka pasakyti savo vaikui, kad saldainių ar žaislų, ar kino teks atsisakyti.

Šioje situacijoje yra unikalu tai, kad visą šį cirką, kuriame dalyvauja „pareigūnų gynėjai“ išlaiko tie patys pareigūnai, kurie patiria tokių susitarimų naštą. Pripažinsiu, tam, kad sugebėti kenkti savo ginamojo interesui ir dar už tai iš to paties ginamojo gauti pinigus, reikia neeilinių sugebėjimų. Pvz. iki šiol kuriama iliuzija, kad lyg ir formalus nesutarimas tarp valdžios ir pareigūnų yra, bet ir viena, ir kita pusė žino, kad jokių aktyvesnių veiksmų nebus imtasi. Kartu tokie cirkai leidžia neutralizuoti pareigūnų protestus, kurie neišvengiamai atsiranda. Pavyzdžiui, kai pareigūnai, susivieniję į kitas organizacijas, pradeda ginti savo teises, netikėtai atsiranda įstatymų projektai, numatantys apriboti pensijas (Gražulis) arba išmokas už nedarbingumo laikotarpi (Šimašius). Vėliau, kai kyla audringos reakcijos, pakviečiamos pasirašiusios profesinės sąjungos ir sutariama, kad tų projektų bus atsisakyta. Aistros nurimsta. Kitaip tariant, imituojama problema  iš anksto žinant, kad ji nebus įgyvendinta.

Kovoti su tokia dviveidiška sistema galima tik viešumu, o nekreipti dėmesio, manau, tas pats, kas dalyvauti tokiuose projektuose, bendrininkauti. Tai tarsi Trojos arklys, kuris griauna sistemą iš vidaus, ir dar iš to maitinasi. Būtent šie argumentai privertė apie tai kalbėti viešai, nesvarbu, kad kai kurie pareigūnai nusivils profesinėmis sąjungomis apskritai.
Kodėl tai daroma? VRSPS vadovai savo sprendimų nekomentuoja viešojoje erdvėje, todėl lieka spėlioti ar jie tai daro dėl ambicijų greitai tapti visuomenės lyderiais ir šie siekiai realizuojami pasirašant žalingas pareigūnams sutartis, tačiau pakliūnant į TV kameras kartu su Premjero ar ministro veidais. Arba tai daroma tyčia suvokiant visą reikalo esmę ir stabdant reformas teisėsaugoje.Tačiau už tai tikintis  Vyriausybės dovanu. Trečiasis paprasčiausias susireikšminimas ir aukštų politikų dėmesys savo asmeniui  tampa savitiksliu, nesvarbu kokiame kontekste, jis rodomas.

Kad ir kaip būtų, Vyriausybei pavyko padaryti taip, kad jokia institucinė reforma viešojo saugumo srityje nuo 2009 metu nepajudėtų iš vietos, tačiau ir toliau taupoma mažinant žmonių pajamas.

Mielieji, kitąmet kiekvienas iš mūsų turėsime eiti nemokamų atostogų tiek, kiek tai būtina, kad mūsų pajamos mažėtų mažiausiai dešimtadaliu. Mamos-pareigūnės, kurios nuspręs susilaukti kūdikio,  jausis kaltos, nes motinystės atostogų laikotarpiu kolega gaus jos krūvį be jokio atlygio. Kompensacijos, išmokos susižalojus ar netekus sveikatos, kaip ir iki šiol bus vengiamos mokėti. Pareigūnai bus stumiami į sunkius teismo procesus, kurie, jei byla ir bus laimėta, garantuos, kad priklausančias sumas gautumėte už poros metų.. Štai tokią kainą mokėsime už šiuos susitarimus

Kas vertingiau- smegenų ar pilvo svoris?

Šiuo laišku mes norime pasiekti, kad pareigūnai žinotų faktus, nes šiame priede esantys sprendimai paliečia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Privalome apie tai kalbėti, vardan vieningumo, nes procesai, kurie vyksta šalyje, akivaizdu, yra nukreipti į visuomenės skaldymą. Tačiau skilti turi ne atskirų profesinių sąjungų nariai, tikiu kad VRSPS nariai gavę šią informaciją sugebės priimti teisingus sprendimus ir užkirsti kelią atskirų asmenų savivalei, kuri akivaizdžiai apsunkina mūsų visų teisių gynimą.

Neabejoju, kad veikiausiai dauguma, mokančių nario mokestį VRSPS ar jos teritorinėms organizacijoms, net nesuvokia, ką daro iš jų įmokų išlaikomi žmonės. Kviečiame tarpusavyje diskutuoti komisariatuose, rinktinėse, komandose ir visomis išgalėmis stabdyti destruktyvių veikėjų, vadinančių save lyderiais, veiklą - rinkti parašus, inicijuoti suvažiavimus ir tiesiog išsivalyti. Kito kelio nėra, nes profesinės sąjungos Lietuvoje pradeda įgauti svorio. Geriau tas svoris būtų smegenyse, ne pilvuose.

Tikiuosi, kad pareigūnams užteks išminties suvokti, kad jais manipuliuojama, o kartu į tas manipuliacijas įtraukiami visi konkrečios profesinės sąjungos nariai, visa pareigūnų bendruomenė. Būtent patys pareigūnai mokėdami nario mokestį VRSPS vadovams, remia sprendimus, kurie nuskurdina juos pačius.

Lietuvos Vyriausybės politika ir Vidaus reikalų ministerijos nesugebėjimas tinkamai atstovauti pareigūnų bei, pasirodo, kai kurių profesinių sąjungų sabotavimas lėmė tai, kad tapome viena iš trijų šalių (Lietuva, Airija ir Latvija), kurioje, pasak Europos policijos profesinių sąjungų konfederacijos vadovo, lėšos teisėsaugai buvo karpomos labiausiai. Kartu matyt esame vienintelė šalis, kurioje su tokia pozicija sutiko profesinės sąjungos.

Istorijos atomazga: kaip visada - duona ir žaidimai

Kaip senais gerais laikais Vilniaus miesto darbuotojų profesinės sąjungos lyderiai šiemet po sunkių derybų nusipelnė gero baliaus. Ta proga organizuojama pompastiška eglutė. Beje, šį kartą eglutė prašmatnesnė – pareigūnų vaikai galės pasižiūrėti vaidinimą, o tėveliai „pabendrauti“  atskiroje patalpoje. Anksčiau tokios prabangos nebuvo.  

Dėl vasaros susitarimų nereto pareigūno stalas bus mažiau gausus nei pernai, tačiau  profsąjungos, kurios atstovai dalyvavo derybose, balius, rodos, pranoks tą, kuris buvo prieš metus. Žaidimams šį kartą, matyt, pavyko sutaupyti išvengiant protestų -  aktyvaus pareigūnų teisių gynimo, o duonai, reikia manyti, geri dėdės sunešė.  Aš į tokį balių neičiau.