V. Mykolaičio-Putino g. 5 Vilnius, LT-03106 | Telefonas (8~5) 271 6118 | Faksas (8~5) 212 3273 | El. paštas info@pareigunai.lt

LT | EN | RU |
2022-10-07 penktadienis, 03:22

Mes bendradarbiaujame su šiais advokatais
NAUJIENOS

SKIRTINGAS MMA NUSTATYMAS NEPRIEŠTARAUJA KONSTITUCIJAI (atnaujinta 17.35)
2007-03-20

Šiandien (kovo 20 d.) nuo 16 val. Konstitucinis  Teismas skelbia nutarimą byloje dėl Darbo kodekso nuostatos ir Vyriausybės nutarimų,  reguliuojančių minimaliojo darbo užmokesčio  didinimą, atitikties Konstitucijai.

Kaip telefonu iš teismo salės pareigūnai.lt informavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigos profesinės sąjungos atstovas, Konstitucinis Teismas nusprendė, kad 2003   m. liepos 18 d., 2004 m. kovo 24 d., 2005 m. balandžio 4 d. ir  2006 m.   kovo  27  d.  Vyriausybės  nutarimų,  kuriuose nustatytas skirtingas minimalusis darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir kitiems  asmenims,  nuostatos  neprieštarauja  Konstitucijai.

Konstitucinis teismas nurodė, kad MMA (minimali mėnesinė alga) valstybės tarnautojams buvo naudojama kaip koeficientas darbo užmokesčiui skaičiuoti,  realiai nebuvo situacijos, kada gautas minimalus mėnesinis atlygis buvo mažesnis už minimaliąją mėnesinę algą privačiame sektoriuje. Pažymėta, kad MMA sąvoka buvo vartojama nekorektiškai, tačiau tai negali būti pakankamu pagrindu pripažinti, kad MMA valstybės tarnautojams nustatytas neteisėtai, pažeidžiant Konstitucijos nuostatas.

Primename, kad pareiškėjai   -  Seimo  narių  grupė,  Vilniaus    apygardos administracinis, Klaipėdos apygardos administracinis ir Panevėžio apygardos  administracinis  teismai  kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydami ištirti, ar  2003   m. liepos 18 d., 2004 m. kovo 24 d., 2005 m. balandžio 4 d. ir  2006 m.   kovo  27  d.  Vyriausybės  nutarimų,  kuriuose    nustatytas skirtingas minimalusis darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir kitiems  asmenims,  nuostatos  neprieštarauja  Konstitucijos 29 straipsnio  1  daliai  (įstatymui, teismui ir  kitoms   valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs), 48 straipsnio 1 daliai  (kiekvienas  žmogus  gali laisvai pasirinkti  darbą   bei verslą  ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę  apsaugą nedarbo atveju), konstituciniam teisinės valstybės principui. Visi    pareiškėjai,    išskyrus   Panevėžio apygardos administracinį teismą, abejoja, ar Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu  nustato minimalųjį  valandinį  atlygį  ir  minimalią  mėnesinę  algą,   o atskiroms  ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms ji  gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimalios mėnesinės algos dydžius, nesukuria dvejopų standartų ir neleidžia skirtingai  vertinti  skirtingoms  ūkio  šakoms,  regionams    ar darbuotojų  grupėms  priklausiančių  asmenų  bei  taikyti   jiems skirtingų  minimalių  apmokėjimo  dydžių. Pareiškėjai  taip   pat abejoja,  ar  skirtingų minimalių valandinių bei mėnesinių   algų atskirų kategorijų darbuotojams nustatymas ir šalies  ekonominiai veiksniai   (kainų  kilimas,  infliacija,  ekonomikos    augimas) nediskriminuoja vienų darbuotojų, palyginti su kitais.

Konstitucinis  Teismas pažymėjo, kad atkūrus   nepriklausomą Lietuvos  valstybę ir pradėjus kurti nacionalinę teisės  sistemą, nuo   pat   pradžios  valstybės  tarnybos santykių teisinis reguliavimas  buvo  ir  iki  šiol  yra  grindžiamas    principine nuostata,  kad  valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių  pagal samdos (darbo) sutartis.   Nutarime konstatuota,   kad  valstybė  gali  pasirinkti  įvairias darbo apmokėjimo  sistemas,  kad nėra negalima ir tokia sistema, kai darbo  užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis.

Šioje  byloje  atkreiptas dėmesys, kad galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių  ypatumai,  palyginti  su  darbo santykiais, leidžia nustatyti   skirtingas  darbo  apmokėjimo  sistemas     valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų  institucijų darbuotojams)  ir  kitiems dirbantiems asmenims. Konstitucinis Teismas  taip  pat  pažymėjo, kad  valstybės  tarnybos santykių ypatumai leidžia skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms kategorijoms taikyti skirtingas darbo  apmokėjimo  sistemas. Diferencijuotas darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas savaime nereiškia  diskriminacijos arba  privilegijų  suteikimo.  Tokį  darbo apmokėjimo santykių diferencijuotą teisinį reguliavimą  taip   pat     pripažįsta tarptautiniai teisės aktai, Europos Sąjungos teisė.

Konstitucinis Teismas konstatavo, jog negalima teigti,  kad pagal šiuos Vyriausybės nutarimus valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams būtų galima mokėti tokį mėnesinį tarnybinį atlyginimą,  kuris  būtų mažesnis už  MMA, nustatytą kitiems dirbantiems asmenims. Nutarime pabrėžta, kad tokiu teisiniu reguliavimu   nebuvo  paneigtas  valstybės  politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis,  kad jų  mėnesinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už   kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčytuose Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos sąvoka vartota teisiškai nekorektiškai, todėl klaidino ir kėlė painiavą.  Tačiau tai  negali  būti  pagrindas  pripažinti,  kad  šios    nuostatos prieštarauja  Konstitucijos  nuostatoms  dėl asmenų  lygybės   ir kiekvieno  žmogaus teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą  bei teisinės valstybės principui.

Atsižvelgęs į tai, kad valstybės tarnautojams nustatytas MMA yra vienas iš elementų, kurį dauginant iš atitinkamo  koeficiento yra nustatomas valstybės   tarnautojo darbo užmokestis, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad prašymai ištirti ginčytų Vyriausybės  nutarimų  nuostatų atitiktį Konstitucijai iš esmės reiškia, kad prašoma spręsti valstybės tarnautojų ir kai kurių kitų darbuotojų atlyginimų padidinimo klausimą.

Nutarime pažymėta, kad Konstitucinis Teismas nesprendžia, kokio dydžio MMA turi būti nustatyta  kuriems nors  valstybės tarnautojams. Darbuotojo atlyginimai nustatomi atsižvelgiant į įvairius ekonominius, socialinius ir kitus veiksnius. Jų Konstitucinis Teismas negali vertinti.

Konstitucinio teismo 2007-03-20 nutarimo "Dėl minimaliosios mėnesinės algos ir minimalaus valandinio atlygio diferencijavimo" tekstas

LR ikiteisminio tyrimo įstaigų

profesinės sąjungos ir http://www.lrkt.lt/ informacija

 

 

Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.


Share on Facebook
pranesk apie korupcija
KOMENTARAI



1 2

Arvydas (#73) - 2007-03-21 17:10 (IP: 82.135.148.180)
Graži Jūsų diskusija. Bet aš siūlyčiau pagalvoti ir padiskutuoti apie tai, kokių veiksmų reikia imtis, kad ta diskriminacija toliau nedidėtų. Kokie artimiausi namų darbai turi būti atlikti. Į ką kreiptinas didžiausias dėmesys. Savivaldos rinkimai praėjo. Artėja Seimo rinkimai. Tad metas būtų pagalvoti, kaip tą laiką kuo geriau išnaudoti. Kas buvo, to nesugrąžinsim, tad žiūrėkim į priekį. Ryžto ir noro po vakarykščio KT sprendimo yra daug. Belieka tik tinkamai jį išnaudoti.

Juras (#21) - 2007-03-21 16:45 (IP: 212.59.6.119)
Manau, kad pradžiai reikėtų išsiaiškinti socialinės diskriminacijos sąvoką. Suprantu, kad tai ne visiems aiškus naujas dalykas Lietuvoje, bet jei jau grąsinamės eiti į Europą, tai... Kasmetinėse žmogaus teisių padėties ataskaitose apie Lietuvą ta sąvoka aprašoma plačiai ir detalizuojama konkrečiais pavyzdžiais. Be kita ko ten sakoma: "...valstybės nustatytas minimalus atlyginimas darbuotojui ir jo šeimai neužtikrino patenkinamo pragyvenimo lygio". Jei valstybės tarnautojų socialinė atskirtis buvo sąlygota gamtinių kataklizmų padarinių, ekonominės krizės, karo, maro bado, tai ko gero nusvers socialinio solidarumo kriterijus. Bet jei negras blogas todėl, kad juodas, tai, atleiskite, jau ne "painiava", o reiškinys turintis visus diskriminacijos požymius.

teisininkas (#86) - 2007-03-21 16:27 (IP: 82.135.215.187)
Jurai, jeigu jau apie tai pradedam sneketi, tai tada reikia taip pat atkreipti demesi i tai, kuriai daliai visuomenes turi reiksmes MMA dydis. Jeigu neklistu apie 20 proc gyventoju gauna MMA. Man asmeniskai MMA pakeitimas jokios itakos nepadare. Tai gal man kreiptis i teisma, kad man nekeliamas atlyginimas? Darbdavys mane diskriminuoja kitu visuomenes atstovu atzvilgiu?

Juras (#21) - 2007-03-21 16:22 (IP: 212.59.6.119)
Mūsų įstatymai draudžia diskriminaciją dėl socialinio statuso. Manau, kad aptariamuoju laikotarpiu, sparčiais tempais kylant šalies ekonomikai, valstybės tarnautojai pajuto socialinę atskirtį nuo likusių šalies gyventojų. Tos socialinės atskirties padarinius KT įvardijo "painiava". Manau, kad toks reikalo esmės traktavimas yra skandalingas.

teisininkas (#86) - 2007-03-21 16:09 (IP: 82.135.215.187)
Jurai, tavo nuomone, KT privalejo pasaktyti, koks MMA dydis turejo buti nustatytas valstybes tarnautojams? Darbo uzmokescio nedidejimas ar motyvacijos mazejimas tai nera rodyklis pripazinti, kad tam tikri teises aktai priestarauja Konstitucijai.

Juras (#21) - 2007-03-21 16:05 (IP: 212.59.6.119)
Tai, kad niekas neginčijo diferenciacijos fakto. Ginčytas buvo kontekstas, kuriame diferenciacija natūraliai virsta diskriminacija.

Juras (#21) - 2007-03-21 16:01 (IP: 212.59.6.119)
Dar dėl emocijų tokia istorinė paralelė nusipiešė... Martynas Liuteris savo oponentus mukdydavo "mėšlinom šakėm", kritikuodavo emocionaliai, piktai, gal net ne visada racionaliai. Kaip bevertintumėme šio reformatoriaus indėlį, bet tenka pripažinti, kad didžia dalimi sugebėjo pakloti pamatus ne tik religiniems, bet ir kardinaliems juridiniems, socialiniems, ekonominiems pokyčiams Europoje. Tuo tarpu daugelio net ir labai racionalių Liuterio oponentų niekas tiesiog nebeprisimena.

teisininkas (#86) - 2007-03-21 15:59 (IP: 82.135.215.187)
Jurai, nematau nieko politinio. Lietuva nera vienintele valstybe, kurioje MMA yra diferencijuojamas. Ne tik pagal teritorija, bet ir pagal profesija.

Juras (#21) - 2007-03-21 15:52 (IP: 212.59.6.119)
Teisinė diskusija šiuo atveju savaime nebus objektyvi, nes sprendimas - politinis. Apie teisinę "painiavą" KT nutarime yra tik vienas sakinys. O juk būtent tą painiavą ir bandytą ginčyti, kadangi pagal tą painiavą funkcionavo svarbi motyvacinė valstybės tarnybos dalis - apmokėjimas už darbą. Tiesą sakant, visame KT nutarime apie reikalo esmę daugiau niekur nėra kalbama. (tai visiškai be emocijų rašau :))

teisininkas (#86) - 2007-03-21 15:40 (IP: 82.135.215.187)
Jurai, as turejau omeny apie teisine diskusija. Jeigu kalbetume apie socialinius reiskinius, tai emocijos gali pagelbeti. Beje, gali ir pagadinti

teisininkas (#86) - 2007-03-21 15:38 (IP: 82.135.215.187)
Pareigune, gal tada jus paaiskinkit, kuo tas KT nutarimas yra nepagristas ar neteisetas? Dabar ji skaitau ir, bent jau kol kas, juo tikrai nepasibaisejau;)

Juras (#21) - 2007-03-21 15:37 (IP: 212.59.6.119)
Vargu ar verta ignoruoti gautą emocinį užtaisą. Konstruktyviau būtų nukreipti jį teisinga linkme. Aplamai, emocijos yra vienas iš gautos neigiamos patirties aspektų, nemanau, kad nesvarbus ar menkavertis. Kaip jau buvo minėta "pareigūno psichinis santykis su jo gaunamomis pajamomis" yra svarbus faktorius.

Pareigūnė (#104) - 2007-03-21 15:18 (IP: 193.219.12.68)
Diskutuoti galime iki pamelynavimo. Sprendimas yra ir taskas.

Algiukas (#64) - 2007-03-21 14:38 (IP: 193.219.12.68)
Teisininkas visiskai teisus.

teisininkas (#86) - 2007-03-21 14:25 (IP: 82.135.215.187)
Visiems diskutuojantiems apie nusivylima teismais ir panasiai as tiesiog palinkeciau numesti i sali emocijas, tada diskusija butu kokybiskesne

Pareigūnė (#104) - 2007-03-21 11:58 (IP: 193.219.12.68)
ir kam pareigunai reikalingi?.... gal tik sau, savo seimai. o valstybei nei pareigunu, nei policijos nereikia . graudu.

crystal (#44) - 2007-03-21 11:20 (IP: 193.219.12.68)
to ir reikejo tiketis... panasu, kad pats laikas siltesniu vieteliu pradet ieskot..... :/

Juras (#21) - 2007-03-21 11:12 (IP: 212.59.6.119)
Važiuosim į Strasbūrą konstitucinės dvasios ieškoti. Ten dvasininkai geresni ir jų konstitucinės dvasios už lietuviškas stipresnės :)

Lupus (#42) - 2007-03-21 11:02 (IP: 77.221.65.126)
Na va, nekvietė KT konstitucijos dvasios tai ir pralaimejom.....

Vytautas (#2) - 2007-03-21 07:49 (IP: 88.119.198.219)
to quiet. Zinai as jau pradedu bijoti tokios politiko teises. Prisimenu policininku protesto akcijos draudima, teise pagal Mecelicą, teisė pagal Klimantavičių (Migracijos funkcijos tapo gyvybiškai svarbiomis DK 77,80 str). Tai tik keli sprendimai, kurie susiję su mūsų ministro bendražygių siejamais teisininkais ir jų sprendimais. ..


Komentuoti gali tik portalo nariai.

Naujienlaiškio prenumerata

El. leidinio „Pareigūnai.lt" archyvas

NPPSS BLOG'AS

 Atsakymas Stasiui Kropui: kodėl mes padedame Ūkio banko klientams?

 Nuomonė: policija ne žaibolaidis







Get Adobe Flash player





Skelbimai:
Sporto klubo IMPULS kainos (kovo mėnuo) (0)
2013-03-18
Gerbiami nariai, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai gal ...

Daugiau Archyvas

Pareigūnų ir politikų diskusijos - policijos komisariate (0)
2013-03-14
Šių metų kovo 15 dieną (penktadienį) 10.30 val. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų ...

Daugiau Archyvas

Konkursas Kauno probacijos skyriaus viršininko pareigoms (0)
2013-03-14
KALĖJIMŲ DEPARTAMENTO  PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS SKELBIMAS Kalėjim ...

Daugiau Archyvas








Prisijungimas

Vartotojas


Slaptažodis


Prisiminti

Registracija
Pamiršai slaptažodį?

Narių skaičius: 782




Apklausa

Ką manote apie pareigūnų skatinamą (padėkos raštais, ženklais, medaliais ir pan.)?

Pareigūnai skatinami pagal nuopelnus.
Skatinami tik vadovybei parankūs žmonės.
Pareigūnai skatinama ne pakankamai.
Pareigūnai neskatinami



Kitos apklausos

Karjera:
Šiuo metu darbuotojų neieškome (0)
2011-02-21
...

Daugiau

Reklama


Draugai



© 2002-2022 Profesinių sąjungų plėtros centras. Visos teisės saugomos.
e-sprendimas: IV MEDIA