Birželio pradžioje po beveik dvejų metų derybų  Policijos generalinis komisaras pasirašė įsakymą Nr. 5-V-449, kuriuo Policijos departamente sudarė taikinimo komisiją ir patvirtino jos darbo reglamentą.  

Policijos generalinio komisaro pavedimu komisija nagrinės profesinių sąjungų bei komisijos narių pranešimus dėl galimų darbuotojų teisių pažeidimų, dėl policijos įstaigų vadovų priimtų sprendimų šiose srityse: dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo; mokėjimo už viršvalandinį darbą;  atsisakymų suteikti aukštesnį laipsnį; atrankos į laisvas aukštesnes pareigas; tarnybinio kaitumo; perkėlimo į žemesnes pareigas; tarnybos stažo skaičiavimo; tarnybinių patikrinimų profesinių sąjungų renkamųjų organų nariams.

Komisijos sprendimai bus rekomendacinio pobūdžio.

 Komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių policijos generalinio komisaro deleguotų ir policijos įstaigoje veikiančių šakos profesinių sąjungų atstovų.

Šiuo metu komisiją sudaro šeši nariai – Tomas Bikmanas, Policijos departamento Personalo valdybos viršininkas, Ugnius Čižiūnas, Vidaus tyrimų valdybos viršininkas, Audrius Jakutis, Teisės valdybos viršininkas. Darbuotojus komisijoje atstovauja Vytautas Lamauskas (delegavo Lietuvos policijos profesinės sąjunga) Raimonda Vainoraitė (delegavo LR Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga), Simona Žadeikytė (delegavo Vidaus reikalų sistemos Respublikinė profesinė sąjunga).    

Kuo reikšminga ši komisija?

Vytautas Bakas, NPPSS pirmininkas

Šis generalinio komisaro veiksmas reikšmingas tuo, kad juo realiai įgyvendinamas 2008 metais pasirašytas profesinių sąjungų ir Policijos generalinio komisaro susitarimas. Ši komisija Lietuvą priartina prie pažangių Europos valstybių (Vokietijos Prancūzijos, Lenkijos ir kt.), kur ginčai tarp pareigūno ar jų grupės ir administracijos sprendžiami visų pirma derybomis, jei nepavyksta - specialiuose kvaziteisminėse institucijose – ginčų komisijose, kreipiantis į ombucmeną ir pan. Ir tik nesusitarus einama į teismą.

Iki šiol vienintelis administracijos ir valstybės siūlomas kelias pareigūnui, manančiam, kad jo teisės pažeistos yra teismas, kuriame procesai yra ilgi, varginantys ir brangūs. Tuo tarpu ilgai nesprendžiamas pareigūno teisės pažeidimas – netinkamai apskaitomas darbo laikas, laiku nesuteiktas laipsnis, neskaidri atranka ir pan.- menkina paties pareigūno pasitikėjimą institucija.

Panaikinus Vidaus reikalų ministerijos generalinio inspektoriaus skyrių, šalies pareigūnai neteko nepriklausomo ikiteismine tvarka ginčus teoriškai dar galėjusio spręsti instrumento – generalinio inspektoriaus skyriaus.

Ši komisija, manau, kuris kol kas įteisintas tik policijoje, sukuria realias sąlygas ginčus ir nesutarimus spręsti greitai ir efektyviai pačioje institucijoje, diskutuojant įvairių sričių specialistams, reikalui esant, pasikviečiant konkrečių policijos įstaigų vadovus.

Atsakydamas tiems, kurie skeptiškai vertins šios „dar vienos“ komisijos veiklą, pasakysiu, kad tai nėra panacėja ir komisijos veiklos efektyvumas priklausys nuo visų šalių pasirengimo, geranoriškumo ir aktyvumo. Tai modernus instrumentas, kuriuo, kaip minėjau naudojasi mūsų kolegos visame pasaulyje, juo jau gali naudotis ir Lietuvos policijos pareigūnai nepriklausomai, ar tai vadovas, ar pirminės grandies policininkas, ar tyrėjas. Kita vertus jau pats šio įsakymo atsiradimas parodo, kad bent policijos vadovai pradėjo adekvačiai vertinti ginčų ir konfliktų prevencijos reikšmę ir suvokia jos svarbą. Dažnas teisėsaugos įstaigos vadovas žmonių santykių būklei iki šiol neatranda vietos savo darbotvarkėje ir dažniausiai mano, kad tai gali būti nebent „užklasinė veikla“.   

Optimistiškai nuteikia tai, kad prieš kelis mėnesius būtent tokiu būdu  buvo suvaldyta įtampa Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kai didžiules emocijas sukėlė vienos iš pareigūnių kabinete rasta pasiklausymo įranga. Tada dalyvaujant aukščiausiems policijos ir Kauno apskrities policijos vadovams, pareigūnų atstovams, teisininkams, buvo surasti sprendimai, kurie leido suvaldyti įsisenėjusį konfliktą.

Taigi, yra požymių, kad supratimą „nepatinka - kreipkis į teismą“ Lietuvos policijoje keičia supratimas  „pasitarkim“? Bent profesinės sąjungos sieks kad šis instrumentas nerūdytų, tikiuosi, kad jo naudą atras teritorinių policijos įstaigų vadovai ir jų kolektyvai, o tai savo ruožtu pasitarnaus pozityvių, dalykiškų santykių formavimui Lietuvos policijoje.