Penktadienį, balandžio 13 dieną, sostinės viešbutyje „Panorama“ vyko Vilniaus m. VPK Migracijos padalinių darbuotojų susirinkimas. Taip pat jame dalyvavo advokatė Jurgita Judickienė bei jos padėjėja Vida Petrylaitė, atsakinėjusios į darbuotojų pateiktus klausimus, bei pakomentavusios situaciją. Pagrindinis susirinkimo tikslas – nuspręsti, kaip elgtis migracijos darbuotojoms, po to, kai visos (141) gavo įspėjimo lapelius, informuojančius apie ketinimą atleisti iš darbo bei reorganizuoti sostinės VPK Migracijos padalinį.
„Reorganizacija pradedama tam tikros instancijos sprendimu. Tam, kad toks būtų, reikia pagrindo. Pagrindas – atliekamo darbo funkcijų perskirstymas.“ – smulkiai visą procesą bandė aiškinti J. Judickienė. Pasak advokatės, reorganizacijos planas turi būti sudarytas tam tikrais etapais. Šiuo atveju jis nepakankamas – kyla klausimas, ar išties yra pagrindo vykdyti šią reorganizaciją. Tad, kad būtų pretekstas vykdyti reorganizaciją, turi būti nuspręsta:
- KODĖL ji reikalinga;
- Atlikta analizė ir nustatytas darbuotojų poreikis funkcijoms atlikti.
Jai pritarė LR Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojai Vytautas Bakas ir Vytautas Lamauskas. „Vykdant šį procesą, pirmiausia reikia turėti viziją, kas bus po reorganizacijos. Tuomet sudaroma struktūra, žmogiškieji ištekliai bei pinigai. Kai visa tai nustatyta, galvojama, ką daryti, kad kuo mažiau darbuotojų po reorganizacijos prarastų darbą.“ – sakė V. Bakas.
Nerimavusias dėl galimo atleidimo iš darbo moteris J. Judickienė ramino, sakydama, kad jau dabar pertvarkant Migracijos padalinių darbą, padaryta nemažai nusižengimų, darbuotojos tiesiog turi ginti savo interesus.
Kokios darbuotojų teisės reorganizacijos metu?
Kita susitikimo dalis buvo skirta advokatės ir jos padėjėjos atsakymams į dominančius darbuotojų klausimus. Klausimai joms buvo pateikti arba iš anksto, arba susirinkimo metu.
Pagrindiniai dominę dalykai – apmokėjimas, garantijos, išeitinės kompensacijos, atlyginimai, atostogos.
V. Petrylaitė užtikrino, jog yra garantijos nėščioms moterims. „Negalima nutraukti darbo sutarties su moterimi, atnešusia pažymą dėl nėštumo“, - pabrėžė ji. Taip pat darbdavys (šiuo atveju, Vilniaus m. VPK viršininkas) neturi teisės atleisti darbuotojų, turinčių vaikų iki 3 metų.
Be to, darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš pareigų, privalo jam siūlyti galimą darbo vietą. Jei toje pačioje įstaigoje yra tuščia darbo vieta, o atleidžiamasis turi kompetencijos ją užimti, konkurso metu pirmenybė teikiama jam. Taip pat nemažiau kaip 10% darbo laiko privalo būti duota naujo darbo paieškoms. Pavyzdžiui, kadangi Migracijos padalinių darbuotojoms įspėjimo laikotarpis baigsis šių metų rugpjūčio 1 d., iki to laiko jos gali kasdien išeiti ši darbo tam tikru metu ir ieškoti naujos vietos. Arba tą laiką galima taupyti ir išeiti visai savaitei. Prieš tai viskas turi būti suderinta ir aptarta su darbdaviu. „Visi dalykai, sprendimai, leidimai, kuriuos priimate kartu su darbdaviu, turi būti patvirtinti raštu.“ – patarė abi teisininkės. - „Teismo atveju tai, kad kolegė matė ar girdėjo, kaip jūs kalbėjot, nebus toks svarus įrodymas, kaip pasirašytas dokumentas.“ Taip pat patariama prieš ką nors rimto pasirašant, pasitarti su ITĮPS.
Pažeidžiantis įstatymus yra ir įspėjimas apie atleidimą ligos arba atostogų metu. Tačiau į klausimą, ar galima atleisti, iki senatvės likus metams ar mažiau, teisininkės vienareikšmiškai atsakė taip ir pabrėžė, kad neteisėti atleidimai tik prieš tai paminėtais atvejais.
Darbo užmokestis
Kitas neraminantis dalykas – užmokestis. Teisininkės perspėjo, kad atleidimo iš darbo dieną darbdavys turi kiekvienai sumokėti:
- Atlyginimą;
- Išeitinę kompensaciją; (priklauso VISOMS BE IŠIMTIES, KURIOS BUS ATLEISTOS. Jos dydis priklauso nuo darbo stažo. Jei darbuotoja išeina prieš įspėjimo laikotarpio pabaigą, jai išeitinė išmoka privalo būti sumokėta pagal Darbo Kodekso 129 str.)
- Pinigus už neišnaudotas atostogas. (Jei per įspėjimo laikotarpį buvo imtos atostogos, tuomet darbuotojai priklauso pinigai už pirmąjį ir antrąjį punktus).
Jeigu darbdavys nesumoka pinigų atleidimo dieną, ar žada, kad vėliau, kai turės pinigų, darbuotojas turi teisę reikalauti delspinigių (vienas darbo užmokestis). Tik teisininkės įspėjo: „Nepiktnaudžiaukit šia teise ir nepakeiskit bankų sąskaitų ar dar ko nors, nes tai nesunkiai išaiškinama ir tuomet neišmokami ne tik delspinigiai, bet ir ta dalis, kurios negauta laiku.“
Atostogos
Atostogas galima imti arba jų ne. Pasirinkus pirmąjį variantą, nusitolina atleidimo laikas, bet negaunami pinigai už panaudotas atostogas. Antruoju atveju atleidimo data nenusikelia, bet prie atlyginimo ir išeitinės kompensacijos prisideda pinigai už nepanaudotas atostogas.
Ar visos neteks darbo?
Daugiausiai klausimų teisininkėms buvo susijusių su išsilavinimu, tikimybe likti darbe. J. Judickienės spėjimu, Vilniaus m. VPK vadovui bus daug išlaidų su išeitinėmis išmokomis, todėl ji nemananti, kad atleis visas 141. Panašios kalbos sklido ir tarp pačių darbuotojų. Viena jų sakė: „Jie negali mūsų visų atleisti, nes neras šios srities specialistų.“
Reorganizavus VPK Migracijos padalinį, numatoma naikinti 23 etatus, palikti 63 dirbančius pagal darbo sutartis ir sukurti 55 valstybės tarnautojų vietas. Pirmas dalykas, kurį patarė J. Judickienė – jei darbuotoja liks dirbti pagal darbo sutartį, tik joje kažkas bus keičiama, pataisyti ją, tačiau jokiu būdu ne nutraukti ir pasirašyti iš naujo. „Tokiu atveju mažės jūsų darbo stažas“, - sakė ji.
Kol kas nėra aišku, kas liks dirbti pagal darbo sutartis, o kas taps valstybės tarnautojais. Taip pat nežinoma, kokiais kriterijais remiantis planuojama tai padaryti. Nepaisant to, konkurse užimti valstybės tarnautojo vietą, galės dalyvauti visos Migracijos darbuotojos. Lygiai taip pat, tuo pačiu metu jos turės teisę duoti paraišką dirbti pagal darbo sutartį.
Moteris labiausiai neramino klausimai dėl išsilavinimo. „Paprastai valstybės tarnautojams užtenka aukštesniojo išsilavinimo.“ – nuramino advokatė. Tačiau tas išsilavinimas jau turi būti įgytas. Tuo atveju, jei turimas tik vidurinis, bet studijuojama, pirmumo išlikti nėra. „Jūs turite atitikti kriterijus, kurių konkursui reikia šiai dienai“, - negailestingą tiesą moterims išsakė J. Judickienė.
Be to, dabartinėms darbuotojoms nerimą kėlė ir tai, jog konkurse į naujas darbo vietas dalyvaus ne tik jos (nors esant laisvai darbo vietai privalu ją siūlyti Migracijos darbuotojai), bet ir žmonės „iš gatvės.“ Teisininkė patarė, jei bus priimtas svetimas žmogus ir kils abejonių dėl konkurso komisijos objektyvumo, yra teisė skųsti ši nutarimą teismui. Kadangi konkursas yra uždaras ir visi dalyviai į pokalbius eis po vieną, šioje situacijoje gelbės ITĮPS atstovų dalyvavimas, kuris nėra draudžiamas.
Jei darbdavys ieško, prie ko prikibti
Advokatei užduotas klausimas: kaip darbdaviai stengiasi atsikratyti darbuotojais ir kokios būna jų pagrindinės klaidos? Ji atsakė, kad darbuotojams PRIVALOMA elgtis pagal taisykles, kad nebūtų rastas pretekstas atleisti. Darbo pažeidimu traktuojamas nustatytų reikalavimų nepaisymas. Pavyzdžiui, jei darbuotojas nepaiso reikalavimų dėl būtinos darbo uniformos ir rengiasi kaip nors iššaukiančiai, tai gali būti pripažįstama kaip grubus pažeidimas – bet ne kaip šiurkštus.
Teisininkės pataria
- Teisė kreiptis į teismą – absoliuti;
- Galima skųsti reorganizacijos įsakymą;
- Galima skųsti įspėjimą, nors, jų nuomone, tai nieko neduos;
- Galima skųsti atleidimą, jei jis ne tuo pagrindu;
- Sekti darbdavio veiksmus;
- Visų nutarimų ir susitarimų reikalauti iš darbdavio raštu bei dviem kopijomis.
Tolimesni veiksmai
ITĮPS pirmininko pavaduotojas V. Bakas kalbėjo apie du kelius, sprendžiant šią problemą. Darydamas tokias išvadas jis paminėjo, kad derybos, kaip priemonė šiuo metu paprasčiausiai neįmanomos.
Pirmas kelias – teisinis. Antrasis - pilietinių iniciatyvų. Teisinės priemonės pačios savaime nėra itin efektyvios, tačiau būtinos. V. Bakas paaiškino, kad profesinė sąjunga jau parengė skundą, juo siekiama panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymus, kuriais reorganizacija buvo pradėta. Jis taip pat teigė, kad profesinė sąjunga siekdama reorganizacijos teisėtumo, skųs visus Generalinio komisaro bei Vilniaus m. VPK vadovo įsakymus, susijusius su Migracijos padalinių veikla. Buvo pristatyta trumpa teisinių sprendimų programa.
Antrasis kelias yra tęsti Protesto akcijas ir imtis streikuoti. „ Vykdoma reorganizacija – kerštas ITĮPS bei Migracijos padalinių darbuotojams“, - sako V. Bakas. – „Reorganizacija yra geriausias būdas atsikratyti darbuotojų, nes nereikia jų gaudyti ir ieškoti formalių priekabių“. Vilniaus m. VPK administracija darbuotojų spaudimui nevengia pasinaudoti net jokių teisinių pasekmių nesukūrusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo streikas buvo pripažintas neteisėtu. Pasak V. Bako galima pripažinti neteisėtu nebent sprendimą, kuriuo streikas paskelbtas, bet ne patį streiką, nes jo tiesiog nebuvo. Kita vertus, teismo sprendimas kol jis neįsigaliojo neturi jokios įtakos asmenų teisėms ir pareigoms, tad tai, kad su šiuos sprendimu buvo supažindinami darbuotojai nepaaiškinant tokio sprendimo reikšmės yra neleistinas manipuliavimas žmonių sąmone. V. Bakas įspėjo darbuotojus apie tai, kad Vilniaus m. VPK ir Policijos departamento vadovai demonstruoja administracinės prievartos priemones, ignoruoja darbuotojų intresus, siekiama sukurti net tokias orumą žeminančias situacijas, kai šioje salėje sėdinčios darbuotojos konkuruos viena su kita dėl darbo vietos". Darbuotojus pritarė šiai minčiai ir pareiškė, kad tai juntama jau dabar.
Baigdamas ITĮPS pirmininko pavaduotojas siūlė tęsti pilietines akcijas ir tai įvardijo, kaip vientelį įmanoma būdą efektyviai gintis nuo policijos vadovų savivalės. Buvo prisiminta prieš porą metų vykdyta socialinė polcininkų, gaisrininkų, ;pasieniečių vykdyta socialinė akcija ATĖMĖ ATIMA ATIMS. Beę abejonės tame turi dalyvauti dauguma pasų poskyrių darbuotojų, priešingu atveju tokių iniciatyvų reikėtų apskritai atsisakyti.
Darbuotojoms pasakius, kad mūsų šalyje kitokios situacijos ir nebūtų galima tikėtis, V. Lamauskas paprašė: „Nenurašykit šalies, negalima. Jūs ir esate tos, kurios kuria šią šalį.“
Retoriniais klausimais „Ką mes prarasim, juk lapelius jau gavom“, moterys vieningai nusprendė imtis pilietinės akcijos ir jau nuo pirmadienio (balandžio 16 d.) darbo vietoje dėvės marškinėlius su užrašu „priversti tylėti“, organizuos ir visur, kur tik galės, iškabins akcijos plakatus, dalins lipdukus. Taip pat bus informuoti aukščiausi šalies pareigūnai.
Taip pat pirmadienį bus parašytas raštas dėl piketo ir balandžio 23 d. jis bus vykdomas prie Policijos departamento.
Po susirinkimo buvo papildyti reikalavimai, kuriais Lietuvos policijos generalinis komisaras raginamas:
- Sustabdyti reorganizaciją;.
- panaikinti įsakymus, kuriais ši reorganizacija pradėta ir atliekama;
Susirinkime vieningai sutarta, kad Vilniaus m. VPK vadovo Sigito Mecelicos veiksmų galima buvo tikėtis, tačiau tuo pačiu taip jis sukūrė situaciją, kuriai esant „prarasti jau nėra ko“.
Evelina Garnelytė
Griežtai draudžiama Pareigūnai.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Pareigūnai.lt kaip šaltinį.