Š.m. spalio 19 d. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas kreipėsi į vidaus reikalų ministeriją, prašydamas pateikti savo argumentuotą nuomonę, kokia apimtimi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 166 str. 2 d. 2 p. nuostatos turėtų būti taikomos statutiniams valstybės tarnautojams.

Vidaus reikalų ministerija atsakė, jog Darbo kodekso 166 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kasmetinės minimaliosios 35 kalendorinių dienų atostogos suteikiamos darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Analogiška nuostata įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atostogas reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, kurio32 straipsnyje nėra reglamentuotos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų atostogos.

Vidaus reikalų ministerijos rašte rašoma, jog „atsižvelgdami į Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalį, kur nustatyta, kad „pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai“, vadovaudamiesi Valstybės tarnybos įstatyme, Vidaus tarnybos statute ir darbo kodekse įtvirtintais lygiateisiškumo, lygybės ir darbo įstatymų bendrumo principais, siekdami išvengti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų diskriminacijos kitų karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu, manome, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (statutiniams valstybės tarnautojams) taikytina Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostata dėl 35 kalendorinių dienų kasmetinių minimalių atostogų suteikimo.“