Kai kurie aukščiausi Lietuvos valstybės vadovai turi įteikti dovaną piliečiams - grąžinti jiems laisvę, sausio 12 d. surengtoje šešių nepriklausomų profesinių sąjungų surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas.

Šiandien valdžia, užveržusi kilpą dėl vykdytų neva ekonominių reformų, kurios privertė dešimtis tūkstančių palikti šalį, sausio 13 – osios išvakarėse sparčiai monopolizuoja pagrindines pilietines laisves.

Teisė rinktis į susirinkimus  ir išsakyti savo nuomonę praėjus 20 metų nuo to laiko, kai už tai buvo kovojama, priklauso tik nuo valdžios malonės, o aktyvūs visuomenės veikėjai  arba žmonės tiesiog mylintys savo šalį tampa disidentais. 

Jeigu siekiama, kad šioje šalyje būtų gera gyventi, valdžia privalo skatinti žmones dalyvauti valstybės valdyme, visuomeninėje veikloje, o teisėsauga - šias laisves saugoti, o ne varžyti. 

Nepaisant to, kad nesu sausio 16 mitingo organizatorius, manau, kad sprendimas neleisti žmonėms rinktis į susirinkimą nieko bendra neturi su demokratija ir tomis vertybėmis, kurias gynė žmonės prieš dvidešimt metų.

Tokia draudimų tendenciją prasidėjo dar paskelbus apie krizę ir įgavo nuolatinumo pobūdį. Nepriklausomos demokratinės valstybės neatsiejamas požymis yra žmonių teisė rinktis į susirinkimus, ir jo negalima naikinti, kad ir kaip tai būtų nepatogu valdžiai. Toks ribojimas nėra pateisinamas argumentais, kad išduš keli valdžios įstaigų stiklai ar nebus galimybių užtikrinti visuomenės saugumo ar tuo, kad gali būti padarytas nusikaltimas. 

Žmonių teisę rinktis, taip pat ir susirinkusių žmonių saugumą privalo užtikrinti pati valdžia, pasitelkdama pvz. teisėsaugą ir tęsdama diskusiją su visuomenės grupėmis. Daugelyje vakarų Europos šalių būtų nesuvokiama, kad, pavyzdžiui, valdžia uždraustų žmonėms susirinkti ir protestuoti. To negali toleruoti Lietuvos visuomenė. Visuomenės protestas yra laisvės dalis ir jis rodo, kad visuomenė gyvybinga, socialiai aktyvi. Jei jo nėra, šalis tampa panaši į koloniją.

Jei man reiktų pasirinkti - ar keli išdaužti stiklai, ar keli tūkstančiai žmonių, kurie nusivylę savo socialinėmis ir ekonominėmis laisvėmis paliks šalį, būčiau linkęs tuos langus aukoti, jei nėra kitų sprendimų. 

Pasižiūrėjaus į rudens Seimo sesijoje priimtus sprendimus, akivaizdu, kad net ir sunkmečiu, paskelbus atšilimą, jo privalumus pajuto ne paprastas statistinis Lietuvos žmogus, o monopolistai ir tiesiog įtakingi asmenys. Man tai aiškus signalas, kad valdžia nelinkusi rimtai svarstyti socialiai subalansuotų sprendimų ir rūpintis tais, kam yra sunkiausia. 

Nevyriausybinių organizacijų lyderių persekiojimas įgavo pavojingus mastus.Atvirai susidorojama su asmenimis, kurie išdrįsta priminti apie vergiškas darbo sąlygas, darbdavių piktnaudžiavimus, išdrįsta prabilti apie  korupciją aukščiausiuose teisėsaugos sluoksniuose, kalbančius apie tuos, kurie vagia. Nėra paslaptis ir tai, kad mažesniuose Lietuvos miesteliuose asmuo, nusprendęs dalyvauti visuomeninėje veikloje, turi rinktis tarp karjeros ir savanorystės, jei ta veikla kritikuojami valdžios sprendimai. 

Valdžia turi suprasti, kad diskusijoje visuomenės požiūris ne visada privalo sutapti su jos ir blogiausia, ką ji tokiu atveju gali padaryti, tai panaudoti administracines prievartos priemones, tame tarpe ir manipuliuoti formaliomis teisinėmis procedūromis, kuriomis siekiama slopinti žmonių saviraišką.

Taigi bet koks šios laisvės varžymasm prisidengiant  saugumo problemomis ar  visuomenei reikšmingų įvykių minėjimu, yra tiesiog manipuliavimas visuomenės jausmais ir visuomenės skaldymas. Situacija nepataisoma, kai valdininkas mano, kad valstybė yra jis pats. Tai yra silpno lyderio požymis, naudingas tik toms siauroms, iš sunkmečio lobstančioms žmonių ir politikų grupėms, kurios nenori, kad Lietuvos valstybės viešame gyvenime, kaip ir pridera demokratijai, dalyvautų paprasti žmonės.  Tačiau ilgalaikės to pasekmės yra tūkstančių žmonių  nusivylimas savo valstybe ir valstybės dvasinis nuosmukis.

Todėl sausio 13-osios dienos išvakarėse siūlau aukščiausiems valstybės vadovams atsiprašyti žmonių už monopolizuotą laisvę  pasižadant niekada daugiau jos neriboti. Jeigu nepavyksta vadovauti žmonėms laikantis demokratijos taisyklių, tokie vadovai turi trauktis. Jei to neatsitiks, už laisvę dar teks pakovoti, - kalbėjo sauio 12 d. šešių trims didiesiems centrams nepriklausančių profesinių sąjungų vadovų spaudos konferencijoje Nacionalinio pareigūnų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas.